Po daugel metų vėl kritau nuo dviračio.
Jausmas lygiai toks pat, koks ir buvo seniau.
(džiugu, kad ne viskas keičiasi)
šimtoji sekundė,
kai žinai, kad ką tik padarei klaidą ir štai
TAI JAU ATEINA
nepriklausomai nuo tavo suvokimo
nepriklausomai nuo tolimesnių tavo veiksmų
pykšt, pokšt, o tu dar gyvas
Gulėdama susipainiojusi dviratyje, plastmasėse, sijono klostėse, tašės diržuose, plaukuose, žvyre,
lėtai tikrindama galūnių veiksnumą,
pagalvojau keistą dalyką,
kad štai
dabar man skauda,
Kraujas ir Žemė- tvėrimo medžiaga-,
ir tame tiek daug jėgos.
Plėšdamas odą jautiesi kažkuo besiliečiantis prie
visa ko esmės:
gaivališkos, pulsuojančios, tau per didelės, o visgi žavinčios
energijos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą