"Gyvenimas tiek įdomus, kiek tu įdomus pats sau"-
galvoji rimtai susisupęs
į pilką striukę, kurią net norėdamas nepavadintum prancūziško stiliaus lietpalčiu,
garuoji vakarykšte diena.
Eiti noris, eiti tingis,
geriau važiuosi su troleibusu.
Keisti paganiniai, nevalgo lietinių, prispaudę rankas prie šonų ginasi.
Vienas iš trijų svarbiausių darbų:
"ekraninio laiko režisūra"
Kaip įsivaizduoji laiką?
Sunku gi atsiriboti nuo medžių, gėlyčių ciklų, saulės, šešėlių kaitos, dienos ar nakties, žmogaus senėjimo, vandens, mirties motyvų, kurie dar kartą sako,
kad nieko nėra naujo,
tu nesi naujas,
o, štai, geriau kraukim padėvėtus žmones į humanas, idant vieną dieną kas nors nusinešęs tave į kabiną, pasimatuotų, numestų ant kėdės atlošo ir pasakytų:
"ištampytos rankovės" arba "blogai gula"
voverė! voverė!
pasikeiskim, dabar tu gaudyk mane
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą