norėjau būti dideliu,
auginti ilgas kojas
ir jas įmauti į kaubojiškus batus
svajojau apie pirkinių maišo nešimą taip,
kad paėmus jį už rankenų,
dugnas nesivilktų keliu
galvojau, kad užaugusi pati niekada nerėksiu ant niekieno,
saugosiu maudynes tol, kol pliuškiniautojai pamėlynuos,
neversiu eiti miegoti pietų,
leisiu užmiršti pareiti namo,
o ryte suverstos lovos bus paliktos iki vakaro,
seksiu istorijas,
saugosiu kitų miegą,
visada turėsiu saldainių,
į morkų mišrainę niekada nedėsiu česnako,
surinksiu nuo kelio visus tranzuotojus,
paimsiu beglobius kačiukus ir šuniukus,
eisiu į šokius,
nebūsiu pikta ar pavargus,
žiūrėsiu televizorių iki Nakties,
lakuosiu ryškiai nagus,
namuose nelaikysiu net nusususio maišelio avižinių dribsnių,
šaldysiu naminį šerbetą,
neužmiršiu draugų gimtadienių...
Aš nežinau.
Spintoje turiu anyžinių saldainių,
kuriuos duodu tik tuo atveju, jei kas nors yra nelaimingas.
Vietoje "kodėl nesulankstei skalbinių!!?" sakau "kaip mačiau, tau napavyko sulankstyti skalbinių..."
ir taip toliau.
O dabar einu į lovą sekti istoriją,
kol dar yra kas nori klausyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą