Dievas davė man rankas,
tokias rankas,
kuriomis galiu sodinti obelis,
bet ne groti fleita.
Dievas davė man kojas,
tokias kojas,
kuriomis galiu minti vynuoges,
bet ne šokti.
Dievas davė man veidą,
tokį veidą,
kuris sveikintų praeivius,
bet ne juos įkvėptų.
Tai kam gi, Dieve, davei man akis,
tokias akis,
kurios matytų visa tai,
bet nieko negalėtų pakeisti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą