Alechandro dingo ateities rūkuos it pirdalas burbulinėje vonioje,
tai jau ir tiek to.
Bet žmonėms likimas atseikėja lygiai,
todėl vakar sujungiau savo gyvenimą su žyduku mėnesiui,
(iš mano garsiojo Tripo)
kurį mačiau geras dvi dienas.
Dėkavoju savo dievams, kad leido kiti dievai mano žydukui gerti,
nes iš pradžių, regis, buvo kalba tik apie pūtimą,
tačiau išsitraukus Briufui prancūzišką vyną,
pasikeitė vėjai
ir po kiek laiko žydukas jau mokė salsos judesiukų.
Kaimynai tai irgi sutiko su įprastiniais saliutais:
balkone apipylė triskart vandeniu, o kulminacijai paleido kiaušinių,
kas iššaukė didelį mūsų džiaugsmą.
Šiuo metu ant stalo guli hebrajiška knyga,
kurią tik ilgai pagalvojęs, atsiverti taip, kaip reikia.
JIS susirangęs Voverės lovoje miega beveik visą dieną-
nors dievai ir leido ir gerti, bet nespėjo pripratinti prie lietuvaitiškų tempų ir kiekių.
Visa tai velniškai keista.
Bet miegu kietai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą