Zeba meu, kokie mes režisiorai.

Susitarta su dviem aktorių- magistrantų grupėmis susitikti 9h ir peržiūrėti mūsų scenarijus.
Be 10min 9h, o jau visi aktoriai stovi po alksniu, laukia.
Ką mes?
Nieko, ateina du žmonės.
Kiti dar du- po pusvalandžio.
Aktoriai atvažiavę iš Kauno, atšaukę repeticijas, stovi ir klausiamai žiūri.

Neprisimenu tokios gėdos.
"Žinot, čia mes biškį...ee...kažkaip taip gavos...gal kas arbatos?"
Situacija dalinai pataisoma,
kai ta režisiorų saujelė skaito savo Kūrybą ir leidžia ją taršyti it mėšlo krūvą vištoms.
Išsipykę aktoriai, jaučiasi nors kiek šiandienai įsiprasminę,
atsipučiam.

O, Judai, kodėl tu išdavei Jėzų? :(