lucky day

Kiekvieną dieną priimu teisingus sprendimus,
ak, net apmaudu būti tokiai teisiai...

Tarkim: priėmus teisingą taupymo planą, nutariau nueiti pažiūrėti, kaip gyvenimas verda in de Rašen Kičen.
O ten jis verda!
Suvalgius teisingo maisto (prabangūs makaronai + čekiškas daržovinis marmalas + Napaleono šmotas + avižiniai sausainiai su kavyte iš Draugių Puodelių),
ant stalo atsirado O Kodėl Gi Ne? vyno,
po jo atsirado O Ar Čia Jau Tikrai..? vyno,
kuris nelabai skaniai, užtat kaip teisingai, nuplovė pravangią vakarienę į užmarštį ir nugynė į Alaus Namus žiūrėti krepšinio varžybų.

Čia į ranką tiesiog įšoko Varniukų bokalas! Kas per sėkmė, a!?
Kadangi su Monika pamatėva, kad Briuffas labai liūdi dėl esančio rezultato,
sukaupėme minties galią ir pasukome likimą kitu kampu.
Salė džiaugėsi po tų taiklių metimų ir net nežinojo, kam turėtų dėkoti.
Bet...mes ne vaikyščiai šioje srityje, todėl net ir nesitikėjome gerų žodžių, taigi.
Savo laiku atėjo Draugas Iš Gatvės, tada atsistoję sudainavom Tris Milijonus ir
tas keturias minutes galvojau, kad tai pati teisingiausia daina pasaulyje. Aha aha.

Po dar vieno alaus, susiradau draugą, kuris išsiverkė ant peties, kad TAI JIS TURĖJO KOVOTI DĖL TOS PERGALĖS, O NE ŠTAI ČIA GERTI BARE IR TIK ŽIŪRĖTI, IR TIK ŽIŪRĖTI, PO VELNIŲ, KODĖL MEČIAU TRENIRUOTES? NES MAN TAIP GERAI SEKĖSI, PROGNOZAVO PUIKIĄ KARJERĄ ir taip toliau... Tuo metu, kai jis verkė mintijau apie tai, jog gal geriau neišsižioti apie Draugo nelabai tinkamą ūgį šioje srityje. Kam draskyti žaizdą dar labiau?

Trečias alaus bokalas atmėtėjo į glėbį istoriką su Prakeiksmo Ženklu ant kaklo.
Labai žavu. Prisiminiau vaikystę, vos nesusigraudinau
ir ačiū dievui, mergės ištraukė mane lauk, nes jau buvau bepradėjusi dainuoti "i'm singing in the rain..."
Lyjant smarkokam lietui, priėmėm dar vieną teisingą sprendimą- eiti į Taurakalnį kebabų.
Kadangi į kebabinę neįleido, sėdėjom trise sau ant laiptelių ir širdingai dėkojom gyvenimui už Visa Tai.
Kažkokie du paklydėliai (virėjas Paulėnas arba tiesiog Algirdo g. 2 bei jo mergina Permirkęs Kapišonas) laukė kebabų su mumis ir vis keikė šį beprotišką pasaulį, kuriame vištiena nėra vištiena (labiau medis), o majonezas ne majonezas, o tiesiog Poizonas, kuris atima iš mūsų jėgas, o gal netgi ir protą. Ir ar mes, naivūs vaikai, žinome iš ko gaminamos pieniškos dešrelės? O šlapkė? O kad karvės šeriamos TYČIA daugiau, idant duotų gausiai pieno?
Sėdėdama ant nutekamųjų grotų pagalvojau, kad norėčiau jam padėti nusiraminti
arba tiesiog pervažiuoti mašina,
nes TAIP, AŠ IRGI ŽINAU, IŠ KO GAMINAMA ŠLAPKĖ,

tačiau įsilijus smarkiau, mums teko priimti dar vieną teisingą sprendimą- išsikviesti taxi.
Turėjom septynis pinigus ir kaip gerai, kad kaip tyčia tiek ir užteko iki angelo (taip taip, iki to angelo užupyje, kur gyvena mano draugai, aha, užupyje).

Rašen Kičen pasiūlė mums puikią krištolinę vazą, kurią pripildžius sklidiną vandens laikėm palovėje Žinių Troškulio metui,
jam atėjus, nutarėm, kad tai buvo dar vienas teisngas sprendimas.

O ryte eidama atgaminau vakarykčius prisiminimus:
i'm full of garlics;
lucky day;
i'm gonna be okay;
pragėriau visus pinigus, bet užvakar nusipirkau tris pakelius ryžių;
įdomu Žydukas supranta, ką reiškia "Žydukas"?