2010 m. lapkričio 15 d., pirmadienis

Visa Tai-

didelė riebi žuvis,
kurią apžioti baisiai sunku:
nuo fimukų darymo kaip scenaristui, režisieriui, operatoriui, išsiverčiant be aktorių, o tada dar ir montuotojui
iki dešimties žmonių komandos, į kurią įeina operatorius, du garsistai, dvi make-up'ininkės, scenografė, operatorius, dvi aktorės, prodiuserė...
Meu...
Filmuojam nuo penktadienio aštuonių vakaro iki pusės devynių ryto,
šeštadienį- nuo penkių dienos iki pusės penkių nakties, sukrentam kaip lapai ant aikštelės grindų ir pradedam sekmadienį nuo vienuolikos iki penkių vakaro.
Režisioras, viskas gerai?

Žinoma, po to tiesiog būtinas alus.
Galvojau, kad užteks vieno bokalo ir mane kojos parvairuos namo kaip arklys savo girtą šoferį,
bet...smegenys užsimiršo, kur jų užpylimo riba,
tad greičiau baigėsi pinigai nei jėgos.
Kad to nepasirodytų per maža,
prie mūsų kompanijos prieina mergina-miūmla blizgančiu veidu ir plaukais iki kelių, klausia, ar galėtų kas nors priimti ją pernakvoti.
Trečia nakties...Dievuliau mano...negi ji čia liks viena ir vieniša..?
Neliks!
Suvalgė visą mamytės sūrį ir pusę stiklainio mano mėgstamiausios agrastų uogienės,
mat ji vegetarė. Alkana vegetarė.
Visiškai ją nuvyliau, kai įjungiau MTV. Ji pasakė:"tavo bloga muzika". (?)
Ryte paklausė, ar tikiu į Dievą. Perklausiau jos to paties ir ji ironiškai nusišypsojus atsakė, kad Dievo nėra.
Labai netikėtas vingis.

Man atrodo, kad ji yra savaitgaliui pabėgus iš namų.
Trumputės atostogos teisingoje aplinkoje nuo neteisingų žmonių.
Šypt.

Komentarų nėra: