bemiegant pradeda nežmoniškai kvepėti blynais, vartausi ant šono ir jaučiuosi kaip Grytutė su Joniuku pirmąją naktį pas raganą (vėliau pasirodė, kad tai brolis kepė lietinius anksčiau atsikėlęs).
Nueinu į akademiją, ten išmokstu uždėti ant lempos Šūdukus (toks darbinis pavadinimas),pačią lempą pritvirtinti prie strypo, strypą didinti ir mažinti. Išmoktus dalykus, kaip žinia, ant nugaros nešioti nesunku.
Bet trijų lempų neišveža viena rozetė, todėl prailgintuvas tempiamas iš salės iki koridoriaus galo, kur sėkmingai po dviejų minučių laidas suverda ir iš rozetės išsprogsta su visa pompastika ir dūmais.
Labai juokinga.
Likęs prailgintuvas nutempiamas iš antrojo į pirmąjį aukštą, ten išjungiamas kavos aparatas ir taip kištukas gauna savo skylutes.
Valio.
Kai grįžtu, iš trijų lempų dega vėl tik dvi.
Pasirodo, kad draugas D ėjo ir užkliuvo už laido...
Negaliu patikėti, jog tas nelaimingasai esu ne aš!
Ir dar aktoriai gliūčino su savo ritmais.
daka- daka-dak dak- daka daka,
kiek galima, tuoj griūsiu ant žemės ir pradėsiu voliotis.
Dar juokingas dalykas, kad kai reikia nuspręsti, ką filmuoti stambiais planais,
o visi mes matom tą patį- papus,
vyrija slopina šypsenėles ir trypiniuodami prie kameros vienas kitą kumščiuoja,
tuo tarpu moterys garsiai šaukia: "PAPUS!!!"
so, that's how it ends
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą