2008 m. gruodžio 31 d., trečiadienis

iš pirmo žvilgsnio

laba diena,
aš įsimylėjau.

Robert Pattinson ir mergina, vietoj kurios turėčiau būti aš:


vakar žiūrėjau filmą "Twilight"
ir naktį kartas nuo karto atsimerkdavau pažiūrėti, ar prie mano lovos nėra panašaus vampyro.
nėra.

Robertai, mes vis tiek būsim kartu!
dėl tavęs net Keanu Reevso atsisakau!

O-ooo....

2008 m. gruodžio 30 d., antradienis

upe žemyn

oranžinės lempos peršviečia sniego, gulinčio ant šaligatvio, griaučius
kiek jėgos!
Dieve, kiek jėgos!

kartą man reikėjo pasidaryti kaukolės nuotrauką
tam reikalui seselė net sušilus lupo auskarą
Dieve, kiek jėgos!
bėgo kraujas, todėl jau kairę ausį bijojo ir liesti
nuotraukoje toje vietoje dabar esti monetos dydžio šviesus ratilas
esamu atveju visiškai nesvarbu, kad mavo smilkiny yra numanomas centas

stilių pasigauni
kaip įkyrią ligą, kaip individualumo praradimo įrodymą, kaip plaukiančius nežinoma upe priešpiečius, kaip raidės pasvirimo kampą

dar apie kūną:
jau geras pusmetis ant mano dešinės plaštakos tarp smiliaus ir didžiojo piršto yra du mažulyčiai raudoni taškučiai
vakar atsikėlus pamačiau, kad dabar jau ir ant dešinės atsirado toks pat vienas
gal aš robotas?


Laiptai- pagerbtas simbolistų žodis.
Laiptai būna mediniai, geležiniai, stikliniai, mišrūs.
Laiptai veda aukštyn arba žemyn. Tai priklauso nuo ėjimo krypties.
Penktoje klasėje ekskursijos metu nelipau į Gedimino pilį, nes siaubingai bijojau girgždančių laiptų.
Prieš tris metus Molėtų konservatorijoje vos neapsivėmiau atsidūrusi ant penkiasdešimt metrų pakeltų plonai suvirintų virbų atstojančių laiptus.
"Šreke" Asilas drakonės pilyje pasako garsųjį sakinį apie laiptus.
Vaikystėje močiutė buvo mane nusivedus pas riebiomis alyvomis atsiduodabčią moterį kažkokiame gyvename dvare ir, žinoma, ten sukosi smulkiai išriesti, drožinėtais bumbulais laiptai.
Nick'as Cave'as kartais turi juodus ūsus, kartais rašo knygas apie nebylius, kartais drožia laiptelius.
Davidas Lynchas- psichas, vaikęs "Inland empire" Laurą Dern sunkiais betoniniais laiptais.
ant laiptų smagu sėdėti
po laiptais smagu iškėlus ranką aukštyn gaudyti vaikų kojas ir gadinti ritmą
už laiptų turėtų būti arba klausykla, arba Ponas Smitas.

ponas smitas ponas smitas
laiptais lipa ponas smitas

2008 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

Kerų kaimo princesė

trinktelėjo į galvą:
anksčiau buvau įdomesnė

Honey or Tar

Neištardamas teisingai mantrų, ieškai ramybės kitaip:
pusvalandį palinkęs prie veidrodžio visiškai užsimiršęs spaudai spuogus ir, kad ir kaip bebūtų keista, tuo metu išties nori, jog tavo veide inkštirų būtų daugiau nei lepšių į orą paleistų sporų.

Seniau vardas Kasparas man siejosi su šmaikščiu, strazdanotu, raudonplaukiu, mažo ūgio, pilkšvų akių vaikyščio portretu.
Niekada gyvenime nesu sutikus žmogaus su tokiu vardu.
Dabar Kasparas neprimena nieko.
Žodžiai vis labiau ir labiau atitrūksta nuo vaizdo
jie lapais plyšta iš spalvotojo katalogo ir dėliojasi telefonų knygos principu


jeigu mokėčiau piešti, pieščiau žodžius

2008 m. gruodžio 28 d., sekmadienis

norėčiau būti tokia

pau

savo žvilgsniu nepradeginsiu cukrinio įpakavimo popieriaus,
nes cukrus byrės žemėn.
Byrės kaip durpės tarp šaknų ir molinio indo.
Apie molines puodynes esu sudėjus jau tripkito oktabirito.
kas tai?
nežinau.
išsiaiškinau, kad nemėgstu vištienos su citrina.

susidūriau

į mane plaukia patirtis
gera ir bloga

Mariano- argentinietis, turintis kažkokį farmacijos filialą Lietuvoje.
Išsilavinęs, paslaugus, malonus. Ir savo nelaimėje vedęs lietuvaitę, todėl dažnai būnantis čia.
Rasizmas sėdint kartu pratrūko du kartus taip šlykščiai, kad norėjos eiti atgal prie laužo ir titnagu bandyti išgauti ugnį.
Netikiu žmogumi.
Šūdo krūva iš prigimties.

2008 m. gruodžio 25 d., ketvirtadienis

Order

Mama iš stikalinio netyčia išleido vakuumą.
skubu sugrąžinti tuštumą atgalios.

krizė

nors pusnių ir nematyti, manasis Kalėdų senelis kažkur užstrigo su dovanom

2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis

keu keu

Nuo naudotos buityje chemijos atsilupo rankų oda,
niežti skruostus ir delnus.
Mama giežtai atsisako duoti valgyti iki vakaro.
Tad mano varikliukas vis silpniau ir gailiau burzgia....

Linksmų visiems švenčių,
Meu

(paveikslėlius atidėkim geresniems laikams)

2008 m. gruodžio 23 d., antradienis

liūdna pasaka

ar galima praleisti prie kompo su draugais tris valandas nežiovaujant?
taip!
tereikia turėti beveik fotošopą ir beveik taikių kėslų.

finale:
10 prikepusių blondinų ir blondinių
pora praplikusių vyrų ir moterų
man pripūtė papus
apipurškė plaukus sidabru

loptopą teko valyti ne vieną kartą nuo seilių

2008 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

šventa pareiga

Žinau, kaip mirsiu

Žiūrėjau į savo atspindį lange ir atėjo mintis, kad...
...vieną kartą
iššoks ta mano gysla ant smilkinio,
kuri dažnai iššoka.
Prarasiu koordinaciją,
susipainios kojos
ir griūdama prasiplėšiu išsišokėlę.

Iš žaizdos nenutrūkstamai pliaups kraujas,
o aš kaip višta be galvos šokinėsiu į orą
ir leisiu pasipiktinimo garsus.

meu :*~~

kraujas!

Pirmą kartą gyvenime pešiau žąsį.
Kraujas iš kaklo čiurkšlėmis šaudė ant grindų, sienų, šaldytuvo, manęs, o aš jaučiausi kaip Džekas Skerdikas iš Guobų gatvės.

Tiek to sakralumo advente.

2008 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

dėlei istorijos

šiandien užsifiksavo smegenyse:
1- šviesus rytas ir raudoni plaukai kvepiantys saldžiai saldžiai
2- "paskutinis kartas arba py*dink na**ui!!!"(Modestas verkia)
3- itališka apkepėlė, kuri nudegina liežuvį. Raminanti žalia/juoda arbata.
4- dūžtančios lėkštės. Vienas. Du. Kažin jie nepagalvos, kad čia aš jas susinervinus daužau?
5- tėtis rodo, kaip nauja mašina daro "ūūūū.." važiuojant lygiu keliu. Abu šypsomės.
6- valgau išsprogusią, vyšnios spalvos dešrelę.
7- plikas berniukas su juodais paakiais per televizorių. Jis nieko neprašo. Prašo mama.
8- Šuns akys įsmeigtos į manąsias besirišant batus.
9- Kevinas ir du balandžiai. Jis negali būti vienas namuose.
10- pirštas prakištas pro baronkytės skylutę.

Liumpenproletariato nuotykiai


Triušytė su sexi VST direktoriaus sekretore Brigita


Giedrė bando sulaižyti seilėmis nepaklusnų Triušytės kailiuką.


Triušytė stengias įsilieti į priimtus socialinius sluoksinius

"Laukinės katės"

mes, triušytės, numetam vasarinį kailiuką
Bridžitos Džouns manyje 2/3

2008 m. gruodžio 19 d., penktadienis

buvo


kai nei Kalėdos, nei vasara, nei muzika,
o didelis šokis

į Šiaurę!

pasitarsiu su profesionalais, ar būtų trū, jei ant antkapio išsikalčiau žirklutes, bombeles ir vėjo malūnėlius pentagramos forma.
aplinka daro savo.

Ar apskritai egzistuoja "Kietaviškių majonezas"?
diena prasidėjo galvojant būtent apie tai.
Dėl tam tikrų priežasčių balsavimas yra nutraukiamas.