alergija

neprisimenu,
kada nustojo mane mėtyti nuo nugaros į vandenį
ir pradėjau mėtyti aš pati
vaikus
kates
šunis
ežius
žalčius
visus, kurie tik pajėgia užkarti ant kupros

o dar tie paiki projektai "Įdegti"...

apimta silpnumo, galiu netgi paatvirauti, jog blizgučiai man kelia malonias asociacijas,
ūūūū...

žaidimas

mano meilės himnas:
Tracy Chapman- fast car

gera diena

visi visi
turi įdomius gyvenimus,
kuriuos mielai iškeistų į raugintų agurkų kibirą,
bet kartais pasiseka
ir susirandi traukinį, kurį nori praleisti,
iš šimto lieptų pagaliau išsirenki vieną, būtent
ant kurio nori padėti galvą,
užsimerkti ir kvėpuoti karščiu,
jausti, kaip saulė išdezinfekuoja iš kamieno pelėsius
ir pamažu pradėti
ošti

Oksana džiaugiasi pudra

vorai

bijau išeiti į lauką,
nes neprisimenu, ką ten reikėtų veikti

tai sėdžiu susiriebalavusiais plaukais ant laukujų durų slenksčio ir kasau šuniui pilvą

padažas

look, i'm burning
kilo temperatūra ir darėsi vis šalčiau

Sapnavau, kad žemė baigia išstipti nuo radiacijos.
Dykumose dungso didžiuliai mūriniai belangiai pastatai,
kuriuose gyvena jau nelabai artimi žmonėms padarai.
Diena iš dienos saulė didėja.
Tada rasės likučiai surezga išsigelbėjimo planą:
turiu sužinoti Tiesą.
Įsigavusi į mūrus randu ne gyvybę, o 20 amžiaus aušvicą. Išdaužytos baltos plytelės nuvemtos žaliais pelėsiais.
Iki Tiesos galima prieiti tik per Tinklą- mažytėse apleistose celėse myžalais apaugę klozetai:
"tai tavo jungtis. Atsiklaupk, įkišk galvą ir lauk"
dusdama myžalais, galutinai pritrūkusi oro, atrodo, kad vieną akimirką iki kažko prisikasiau,
kaip visada, Dievo ir Visatos

oksana renkasi Norfą

Vilnius smagus miestas vien tuo,
kad čia nuėjęs pasilinksmyt, spaudi žmonėms rankas susipažindamas ir galvoji, kad štai laikas įsigyti klausos aparatą,
ba vardai neatpažįstamai ištirpsta prirūkytoje virtuvėje ir gal būtų geriau išsirinkti kėdę kur nors tamsiame kampe, o
po geros minutės supranti, jog čia ne klausa kalta, o tiesiog kalbate skirtingomis kalbomis

išmokau vieną žodį- "žato" (kas reikštų "laukiu")
dar ispaniškai moku "morsija" (kraujinė dešra) ir "bombeiro" (ugniagesys)
vengriškai "csikk" (nuorūka)
ir ka, jaučiuosi pasirengusi keliauti

žiukležiupadeliurepžiuželruaa...- kalba yra nuostabus dalykas

dovana

norėjau pasakyti, kad yra didelis džiaugsmas
gyventi su žmonėmis, kuriems juokingi tavo juokeliai, o tau juokingi jų juokeliai

o juoktis yra iš ko

raidė

Hiroshima mon amour

ir raidės tokios, kokias gali jausti tik moterys dažnai tariančios garsą "hr"

žuvėdra

taip taip,
man irgi patinka jūra, patinka įdegę pečiai,
rudos basutės, patinka gėlės,
patinka, kai gėlės laikosi plaukuose
ir nevysta
visai visai,
joms gera ir gaivu,
patinka šaltos sultys,
nors ir sultinys visai gerai,
patinka vasara,
žolės aplink basas kojas,
net jei ir skauda sąnarius,
net jei ir gelia kaulus
lietus patinka


gera eiti iš egzamino namo limpančiais nuo karščio rūbais prie nugaros,
klausytis Jose Gonzalez,
rasti sūpynę ir užsimerkus suptis
penkias, dešimt, dvidešimt, trisdešimt...
tiek kiek norėsi laiko

tu žuvėdra, tu klyki

Oksana iš padilbų

Aplink visko tiek daug gražaus:
pilnos peleninės,
pianino kėdės- sukasi, sukasi, sustoja, sprogsta,
mėlyni indai,
kario spalva,
sinchroniškai šokantys žmonės,
chalva,
dakota,
vielinės spiralės,
plytos
ir, žinoma, žmonės-
kiek tam reikia kino juostos?

slibinas

Laimonas galetu buti mano prodiuseriu

kursas

Lvovo st.

tiek daug nusivylimu,
kad uzmirsti,
ko siekei ir koks buvai

paprastos priezastys ir pasekmes- viskas, ko nori:
vakar mynei i Tauro kalna- siandien sunkiai keliesi is lovos,
vakar griuvai- siandien kojos zalsvos,
uzvakar gerei- vakar neturejai pinigu,
vakar gerei- siandien esi skoloje
ir panasiai
kitos kombinacijos ismusa is veziu


galiausiai dingsta lietuviskos raides ir
ka jau dabar,
dar yra saldytuve uogieniu ir puse pakelio varskes

Burtai

O mes tai metam burtus,
kauliukai rieda tamsiais koridoriais,
briaunom, žinau taisykles,
ant lapelių T ir N,
raidės geros (balta),
raidės blogos (juoda),
čia sekretoriai be
akinių taukši nagais į klavišus,
vienas, du, trys,
žirklės, akmuo, šulinys,
nusvyra žemyn nykštys-
baigta, tu krenti. Eik namo.
Pietūs paruošti.
O mes tai metam burtus-
džiaugiesi, kai laimi,
o gal tiesiog, kad
nepralaimi
įdomu, įdomu,
meskim nuo nugaros ant stalo
burtus.

termosas su dugnu

"Gyvenimas tiek įdomus, kiek tu įdomus pats sau"-
galvoji rimtai susisupęs
į pilką striukę, kurią net norėdamas nepavadintum prancūziško stiliaus lietpalčiu,
garuoji vakarykšte diena.

Eiti noris, eiti tingis,
geriau važiuosi su troleibusu.
Keisti paganiniai, nevalgo lietinių, prispaudę rankas prie šonų ginasi.

Vienas iš trijų svarbiausių darbų:
"ekraninio laiko režisūra"
Kaip įsivaizduoji laiką?
Sunku gi atsiriboti nuo medžių, gėlyčių ciklų, saulės, šešėlių kaitos, dienos ar nakties, žmogaus senėjimo, vandens, mirties motyvų, kurie dar kartą sako,
kad nieko nėra naujo,
tu nesi naujas,
o, štai, geriau kraukim padėvėtus žmones į humanas, idant vieną dieną kas nors nusinešęs tave į kabiną, pasimatuotų, numestų ant kėdės atlošo ir pasakytų:
"ištampytos rankovės" arba "blogai gula"

voverė! voverė!
pasikeiskim, dabar tu gaudyk mane

intrūders mast dai

Visą naktį lijo,
o ryte
radau skaisčiai geltonais kraštais balas,
įdomu, chemija ar žiedadulkės tirpsta (tarpsta?).

Kartais mane pataiso. Viduryje eigos.
Aš nepykstu,
o tik pamirštu, ką dariusi.

Išlipti trim stotelėm anksčiau namų,
kad nusipirktum:
+ du lapelius angliukų
+ vieną mega pack šampūno bambalį
+ prie šlaunų klijuojamos kojines (vaidybos egzaminui), tris poras nešuntaminių kojinių (gyvenimui)
= 35 litai ir 20 centų į subinę
net be nemalonių pojūčių

taip ir blaškaisi tarp visiškos buities ir
aukštųjų materijų,
įgaunančių toje pačioje aplinkoje matomų daiktų formas

figūros

Urabore, parvesk mane atgal.
Iš pradžios į galą, o tada susimaišęs, nesutrik, nes tu pats esi pradžia ir galas.
Stovint prie suragėjusios išnaros,
nepradėk rūkyti,
neužsidek.
Tavo plaukuose žaidžia garsas "sss...",
tavo plaukai primena šliaužiančias viena per kitą raides "s",
o raidės primena žodžius,
o žodžiai primena informacines bangas skalaujančias akių kitas puses,
o tai gal prisimins ir kelią,
jei tik ne:

the gloaming

replika iš dugno

iš kur, būdama žuvis, galėjau žinoti,
kad tai buvo kabliukas?

po

Po daugel metų vėl kritau nuo dviračio.
Jausmas lygiai toks pat, koks ir buvo seniau.
(džiugu, kad ne viskas keičiasi)

šimtoji sekundė,
kai žinai, kad ką tik padarei klaidą ir štai
TAI JAU ATEINA
nepriklausomai nuo tavo suvokimo
nepriklausomai nuo tolimesnių tavo veiksmų
pykšt, pokšt, o tu dar gyvas

Gulėdama susipainiojusi dviratyje, plastmasėse, sijono klostėse, tašės diržuose, plaukuose, žvyre,
lėtai tikrindama galūnių veiksnumą,
pagalvojau keistą dalyką,
kad štai
dabar man skauda,
Kraujas ir Žemė- tvėrimo medžiaga-,
ir tame tiek daug jėgos.
Plėšdamas odą jautiesi kažkuo besiliečiantis prie
visa ko esmės:
gaivališkos, pulsuojančios, tau per didelės, o visgi žavinčios
energijos