grietinėlė kavoje

sėdi ir klausais
galybės istorijų apie Nieką
kartais net gana intelektualiai nupasakotų

apie laiką
erdvę
ratą
ir charizmą
---viskas ateina savaime.
mažai galvojant
mažai besiteleportuojant
daug valgant
ir viską kartojant.

praeitis ir dabartis pinasi tiek pat kiek ir grietinėlė tavo rytinėje kavoje
nieko daugiau
nieko rimčiau

eini ir pareini
vienas arba ne

net nėra svarbu ar suprasi savo ropišką egzistenciją
visgi aš šakniavaisis ar ne..?

ir sunkiai bepakeliami dalykai
sėda ant lovos, kur sumesti kiti rūbai
paprastai
arba be tvarkos
be alegorijos

klausaisi savo paties sukurtą dainą
ydingą
nedarnią,
bet savą.

meditacija atrodo taip.