šiluma

Vakar dar buvau šventai įsitikinus, kad man pakaks jėgų TAM DARBUI. Šiandien taip jau neatrodo.

Pateikiu įspūdžių apkepą, į kurį besigilindama pati susimaišau.

Viskas prasidėjo ketvirtadienį, kai į kuprinę prisikroviau keisčiausių dalykų ir mindama takus kambaryje laukiau rytojaus- Didelės Dienos.
Rytas. Labai jaudinuosi.
Įtemptas susitikimas su Laurynu.
Ir pirmasis sustabdytas automobilis- apsaugos tarnyba. Daug juoko ir saugus bei greitas kelias iki... Kauno gaisrinės.
Tada kažkur miškais miškais...daug prakeikimų, linkėjimų pratrysti ir beveik ašarų.
Punktas -"Mega". Ten įsipilta degalų ir tai suteikė jėgų.
Skaudžiausios valandos prie autostrados, kur galiausiai vaikų pasigaili...broliukas latviukas. Tarptautiniai santykiai... ir tik po poros minučių supratimas, kad "ė...jis malyg nelietuviškai šneka".
Vėl skaudžiausios akimirkos autostradoje, kolei pasigaili mūsų berniukas iš Palangos.
Išlipame laukuose (bet ne Laukuvoje) ir jau kvepia bliuzu. Taip būna.
Sustoja pavojingai atrodantis vaikinas "iš Telšia".
- Tai link kur tu?
-Man tai jokia skirtuma, varau, kur patink.
-??? Tai į Varnius?
- Tai gerai.

Tik įsikūrus pušyne dingo nuovargis. Tačiau iš karto gavau traumą. Lūksto ežeras nepaliaujamai visus pjaustė ir pjaustė savo nedailiomis kriauklėmis.

Ką veikiau iki vakaro nepamenu. Mhm...
Tada suskambėjo bliuzo himnas ir visi pasileido link scenos.
Taškėmės taškėmės... pavargau ir jau ėjau stovyklavietės link liūdnai, kai pasišasukė kažkokie žmpnės mane.
Taip prasidėjo bliuzas.
Per keletą valandų apsistojau Vilniečių merginų palapinėje, kur kiekvieną kartą visi sveikindavome "už Akvyyyyyleeeeeee...". Tirštai raudau ir pasakojau gerus dalykus. Prisiekėme vienos kitoms meilę ir išėjome toliau taškytis. Pakeliui sutikome krūvą draugų. Nustebino tai, kad Bliuzai veikia tokiu pačiu principu kaip ir www.one.lt. Tiesiog ekstremalus draugiškumas.
Šokta iki keturių, o tada nuostabiausia nakvynė keturiese dvivietėje palapinėje. It šprotai.
Pradėjo lyti. Kas nuskendo, kas suaršėjo, kas nieko nesuprato...blogai buvo visiems.
Šlykštokas šeštadienio rytas.
O paskui, kad užkaitins... visi subėgo į pliažus.
Ką vėliau kiti vaikai veikė net ir nežinau, nes visą likusį laiką buvau su Margarita.
Mūsų koordinates būtų buvę gana sunku nustatyti, nes lakstėm pirmyn ir atgal mušdamos rekordus šokinėjimų į viršų.
--------
Dar praleidau Luką. Lukas yra neaiškus tipelis, kuris viską daro pirmą kartą. Su mumis išgėrė pirmą kartą degtinės. Ir parūkė pirmą kartą. Ir alaus ėjom pirkti pirmą kartą. Štai koks šaunuolis. Vėliau nuo jo pabėgau idant neužsimanytų pirmo karto.
-----------
Dabar jau nepamenu apskritai nuoseklumo, tad vardinu įsimintinus dalykus:

Staska, kuris aiškino apie menstruacijas ir jų prigimtį.
Juozas, kuris yra Dievo apdovanotasai... Jis kalbėjo tik eilėmis. Galbūt todėl aplink jį būriavosi žmonės ir plojo be perstojo.
Dar buvo Vilmis, kuris atsparesnis už žvėrį ir dosnesnis už visus Samariečius sudėjus.
Kažkuriuo paros metu šokau su Jėzum(gali paliudyti Adomas).
Taip pat buvau įsivėlus į alaus degustaciją su kažkokiais vyrais. Galiausiai visi linksėjome galvomis ir sakėme "švelnus...lengvai karamelinis...ekspresyvus...natūralių medžiagų...purus...". Dar degustavome. Ir dar degustavome...pasidariau neobjektyvi ir išėjau ieškoti kitų draugų.
Sekmadienį kvintencijos varomi nachui sutikome bliuzmeną nigą ir aiškinomės ar Lūkstas yra "river or lake".
Pavaišino mane kaži koks pankas sidru ir pradėjome kalbėti. Kalbėjom kalbėjom ir...po penkių minučių vėl trinktelėjo į galvą, kad ne tapačia kalba kalbam.
O kur dar Siliaus vibruojanti kišenė ir mano dūmai...
------
Ir žinot..kaip beviltiška bandyti viską papasakoti...
viską apibendrinant, Bliuzo Naktys pakeitė mane. Nebenoriu net į Ameriką važiuoti.
---------
Įvykus "change", bet ne taip kaip planavo bernai grįžome namo vos per porą valandų. Su storalūpiu bernioku, kuris kartas nuo karto užsimerkdavo bevairuojant.
Su lenkais, kurie šnypštė "ščž" visai draugiškai.
Su treninguotu bičiuku, kuris pasisiūlė nuvežti iki Šakių, nors važiavo tik į Lukšius.

Tame kelionės etape su Margarita gėrėm ant autostrados kavą.
Degalinė.
-Laba diena, ar galėtumėte mums padovanoti karšto vandens?
-Kaip..? Atsiprašau...vandens?
-Taip.
-Pilkitės...
ir rodo pirštu į kavos aparatą, kur to karšto vandens kaina pora litų. Bet dykai :)

------------------------------
Speciali padėka Laurynui už tai, kad parodė šį džiaugsmą ir buvo draugas net tada, kai to nesinorėjo.

Padėka Margaritai už bendrą energiją, medicininę pagalbą, tūkstančius vaišinimų ir bendrus kelius.
Padėka Ievai ir Milenai už vaišes, ir ypač Ievai už nuoširdų rūpestį.
Padėka Anykščių jaunuoliams už puikiausią ginčą mano gyvenime.
Padėka visiems žmonėmis, kurie mane priėmė į savo mašinas.
Padėka Adomui už tai, kad parodė, kaip reikia ieškoti draugų.
Padėka Taniui už nelauktus sumuštinius.
Padėka 80-metų violetiniui velvetiniam jaunuoliui už puikiausią šokį.

Padėka visiems žmonėms, kurie buvo bliuzuose ir lingavo su manimi tuo pačiu bliuzo ritmu.

Iki kitų metų!!!