Mano dienos,
mano naktys.
O dar geriau- mano paros.
Atrodo, kad vėl atvėriau savo siurbtukus plačiuosna pasauliuosna.
Deja, nuo įspūdžių ar žiedadulkių, ar kaip jau ten kam patogiau, šaratai sukasi.
Kad ir kaip jau ten.
Kai nustos, Totikė pabers rutuliukus. Va.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą