nagai/odos

Vaikystėje kaupiau savo kojų nagus ir pėdų odos atplaišas.
Dėl pastarųjų tekdavo susiplėšyti kulnus, tačiau kokia palaima apimdavo, kai į voką įdėdavau naują storą gabalėlį.
O nagai maloniai barškėdavo juos pajudinus pirštu.


gal metų eigoje ir pasidariau kažkiek mielesnė...

D.B- my dearest friend

Andromedos ūkai ir dieną miegant sapnuojasi.

1/3

trečdalis-
geras skaičius yr.

nedalus ir toks elegantiškas.

tipo, jo

būna žmonės, žinai ateina, neva kažką padaro
tipo, popierinę piniginę,
skambina kaimynams, tipo, klausia, kur gyvena draugai, o iš tikro ieško Daivaro.

būna žmonės, žinai, išsiplauna grindis,
nusivalo palanges
būna taip, žmonės,
tipo, jautiesi geriau
tipo, būna gaiviau.

būna žmonės, tipo, laukia prašviesėjimo
kai neva šviesiau pasidaro
čia, supranti, kažkas su tuo kambariu panašiai.
nu, supranti, ką?

la la la la-lala-la la la

slenka

įdomu, kiek žmogus gali per dieną normos ribose pamesti plaukų?
man atrodo, kad jau peržengiau antinormės ribas:
plaukai kabo ant rūbų, veliasi burnoje( mano ir kitų), įstringa segant kelnių užtrauktuką (aš ne J. Pečkytė!), velkasi iš paskos, nepasikeitus kojinių kas pusvalandį.
Plaukų pilna vonioje, tualete, ant lovos, gumutės, grindų...

Šiandien apimta pykčio, išsileidau kuodą su idėja "byrėkit, byrėkit! kiek tik patinka, šūdžiai nelamingi, byrėkit!".

Byrėjo?

o, visi pasaulio nukraujavę bembiai,
susirinkite giraitėje į krūvą ir padarykite Bembių Fiestą.

Jonvabaliai jums atžymės atžymėtinas vietas ir bus kaip vakar.

bembiai žino, kas buvo vakar.

naktinės plaštakės suminga atėjus sekinančiam rytui

bulviakasis

šiandien beveik visą dieną kasėme bulves.
Ir taip dar kartą įrodėme savo kitoniškumą:
"-tai va... jau beveik spalis...visgi gal nusikasam tas bulves, ką?
-tai kasam, kasam."
ir pamindami tradicijas, nedarėme jokių talkų.

It sovietiniais laikais slapstydamiesi vienas nuo kito žvilgsnių, mynėme bulves į žemę ir braukdami prakaitą laukėme vėlyvų pietų.

mama tarė:
"drapakuokim viską velniop."
vaikai:
"velniop!!!"

visa diena tokia šeimyniška ir kitiems turbūt sunkiai suprantama.

viskas tik į gerą

ir pamesti modemą savo kambaryje ant lovos yra kur kas maloniau nei stotyje...

tautosaka

Aš tiesiog labiau mėgstu varškę nei bučiuotis

nesekas

man slenka plaukai;
pamečiau modemą( 499,00LT);
perdeginau elektrinį arbatinuką;
priaugau svorio;
gavau šūdiną pažymį iš istorijos;
garsiai raugėjau nuo šampano --->
būna gyvenime geresnių laikų.

vaikystės iliuzijos

Visą gyvenimą jaučiau šiokią tokią nuoskaudą, kad neteko vaikystėje eiti į darželį.
Šiandien,
šiandien viskas pasikeitė.

Einu palei tvorelę, kuri skiria Darželį ir Pasaulį.
Anapus- sėdi mergaitė ant grotų ir tabaluoja kojomis. Maža dar ta mergaitė. Su oranžinėmis kojinėmis ir dvejomis kaselėmis.
Matau, kad visi vaikai klykdami pasileidžia bėgti į vidų, o ta mergaitė toliau tabaluoja kojomis ir krapšto kažkokų įdomų daikčiuką,
o tada...
išlenda iš už kampo, matyt, auklėtoja ir pradeda rėkti:
- Austėja!!! Kodėl tu neini su visais vaikais į vidų?
- A-au...- pasako ji ir lipa nuo grotelių žemyn.
Sijonas pasikelia į viršų ir kitos mergaitės piktai juokiasi.
- Kiek aš tau kartų galiu kartoti...(berėkiant dingtsa balsas)...nevėluok! Daugiau niekada nevėluok! Ar girdi, ką sakau?!

Austėja sako, kad girdi. Liūdnai velkasi striukelę nuo savęs ir tempia paskui save žole.

Aš it idiotė išsižiojusi stovėjau ir stebėjau sceną.
Auklėtoja įtartinai pasižiūrėjo į mane ir nusitempė mergaitę už pakarpos vidun, garsiai trenkė durim, o tada...nieko, žinoma.
Tada parėjau namo.

puta

šiandien per literatūros pamoką netyčia nurijau tik vos apčiulptą Mintoną.

sėdėjau tiesi, klausiau apie Kamiu kūryboje vyraujantį egzistencializmą,
o skrandis it pašėlęs putojo ir šalo. Žiūrėjau į nieką ir galvojau, kad taip turėtų jaustis troliai, nes vietoj širdies jie turi akmenis.

- Akvile, kas tau?
- Putoju.
- ..?
- Viskas gerai. Tęskite temą.

Kliminė psichozė

išties net nežinau, kas mane labiau sunervina:
ar kai sako, "kam, Akvile, tau tos teisės..?", ar kai "o Dieve, ir ką tu darysi be teisių..?".

ir sėdi po to it banglas ant šulinuko, valgai slyvas ir kartoji žodį "užpiso" šimtą aštuoniasdešimt keturis kartus. Kartoji tol, kol kitam žmogui prasideda keramika ir jis tiesiog nueina.
o pats esi "užsipisęs" iki kaulų smegenų.
Negali net nusimauti ramiai batų nepasakęs "užpiso".

Visuotinė psichozė, kuri įvaro nemenką neurozę.

aš tik be galo jautri mergaitė...

Doičen apsiverčen in seinen Graben

yra džiaugsmingų dalykų gyvenime...
kai gauni stiklainėlį uogienės "Grossmutter Haus" gamybos
prievardžiu "slyvišen uogienišen".

ačiū, MOnikute :>

eilėraštį, kurį prisiminsiu 70ties

Kokia keista diena,
prasidėjo ji, tiesa,
dar vakar vakare,
kai mylėjos
tėtis ir mama.
Prižiūrėjus tiek siaubų
man miegoti neramu.

išleidimas

- Kokie jūsų kūrybos šaltiniai?
- Nu...ta prasme, kai gyvenu, tai visko patiriu. Kai gaunu popieriaus, tai ir parašau, kur parūkiau, su kuo, buvo po to šūdo skonis burnoje ar ne. Turėjau valgyti ar ne. Mačiau Makdauel užpakalį vakar "Žmonėse" tarp kitko...

- Kokie kultūros perversmai turėjo Jums daugiausia įtakos?
- Perversmai? Nesu tikra, kad tada buvau gimusi.

- Koks Jūsų jaunystėje buvo sektinas pavyzdys?
- Vidulis, va, vyras jis puikus. Kai juokias, skamba it tuščia alaus bonka.
- O rašytojai?
- Nepažįstu jokio rašytojo. Turėčiau...?

- Kokiam žanrui priskirtumėte savo kūrybą?
- Aš laisva. Jei kas vienišas, rašykit (šypsos)

- Ką norėtumėt palinkėti savo skaitytojui?
- Susirasti šiltesnę vietą laiptinėje jau. Ruduo, žinai, kaulus palaužo.

- Speciali padėka už interviu Akvilei Gelažiūtei. Sudie, culture.lt skaitytojau.
------
taip atrodys mano knygos pristatymas už x- laiko.

neburnok ant ryžių

aš ir Gabrielė(sesė)
sėdime virtuvėje ir mąstome:
valgyti ar nevalgyti?

- virsim ryžių.
- kaip pasakysi, Akvile.

- kodėl čia nematau ryžių?
- nes tai ryžių košė.
- aa...

- dėkis uogienės daugiau- išsimaišyti gal eis.
- kaip pasakysi, Akvile.

-----

- žinai, čia man patinka... gal galiu dažniau likti?
- žinoma. Tik neburnok ant ryžių.

yes,

i need somebody to love...

Jim Carrey moka išspausti ašarą net iš akmens.

perklausius dvidešimt antrąjį kartą, spaudžiu dar kartą "pakartoti"

Emo kampelis

yra be abejo trečiame "Žiburio" gimnazijos aukšte.
Ten žmonės ateina paverkti, pasnafinti. Jie ten skiriasi ir taikosi.
Kala lentynas.
Kartais išgeria antros nuodėmės alaus,
tada supyksta ant pasaulio, užrašo ant sienos "ai em def" arba "goi tiū hel, bič", nupiešia arpverstą pimpalą it šėtono ženklą, nusibraukia paskutinę ašarą ir eina į matematikos modulį.

Trečiu aukštu tekę naudotis ir man.

gegužinės

Einu į butą visai neplanuotai ir bijau. Nes juk ten būtinai mylisi mano kambariokė. Jaučiu gėdą ir nepasitenkinimą pačia savimi.
prieinu duris ir atsargiai rakinu jas
- tai gal bent paskambink...
mat Laurynas irgi galvoja, kad mano kambariokė mylisi.
paskambinu
atsilapoja durys, spėliojimai nepasitvirtina...bet vyksta tūsas.
didžiai nusiraminusi žengiu į vidų.

gegužinės pas Gretą. Ten šilta, tėvai šilti, grindys šiltos, tualete šilta- nors imk ir gulėk per amžius ant kilimėlio užsirakinęs.

- Ar nuolat storėji, Vyteni?
- taip, ir galiu tuoj pat tai pademonstruoti.

Balsas mutuoja kaip ir priklauso- vidury nakties, su draugais, kurie yra tau pažįstami tiek pat, kiek keliai iš mano naujojo buto į platųjį pasaulį.

kažkas įspiria mane į spintą ir laiko po raktu, kažkas gauna paragauti mėsytės ir išmirkusių javainių mentėmis. Viskas taip paaugliška ir smagu.

pamiegu lygiai tris valandas. Vairuotojui pasakau "labas rytas", jis man gausiai šypsosi ir klausia, kodėl tik iki Liepalotų. Atsakau, kad tokie tad jau tie mergaičių keliai.

rašau dabar, o atrodo, kad tai buvo pernai. Mhm.

numero duo

dukterėčios
yra įdomi socialinė padėtis ir pavadinimas
žavus

malūnininko sesers duktė-
kaip iš senojo prancūzų kino
ten jos šoka su juodais bateliais ir apnertais baltais skėčiais
išties, vienas dievas težino, kokios spalvos tie skėčiai ir bateliai
juodai-balta
niekada neatskleidžia, kur dingo baklažaniniai taškeliai nuo pado
ak ak ak...

vienas dievas težino ir mano korepetitorius, kur padedu savo dėmesį.

žinia iš languoto sijono

Štai į mano namus pasibeldė moteris su pusilgiu languotu sijonu, kokius nešioja biuruose dirbančios moterys. Pasiteiravo, ar čia gyvena Gelažiai.
Pasirodo, balsuoti Gelažių šeimoje gali 4/5 žmonių.
Už ką balsuoti?
Gal už Valinskienę, Baukutę, Katunskytę, idant dar kartą surengtų savo sexi fotosesiją rinkėjams.
O jei dar ir laimėtų, žiū ir S ženkliukas kampukyje priliptų džiaugsmo dėlei.

Galvodama apie tokius ir su tuo nieko bendro neturinčius niekus, baigiu supūsti trečią pakelį nosinių.

D

Didelės emocijos po savęs visada palieka mažai vietos ir daiktų.

mmm

ir tie žmonės buvo geri...
vafliai buvo geri...
"visai kaip mano kaime" :>

skysta tešla

Dovilė, Greta, Monikutė, Milena, Ieva, o (pabaigoje ir Giedrė su Juste) atėjo vakar
kaip į pirmą pasimatymą: pasipuošusios, su šokoladu ir gėlėmis.

pirmas vaflis taip prilipo, kad buvo net sunku ką nors apie tai pasakyti.
įrodžiau visiems, KAIP smarkiai gali viskas apsitaškyti. O juk iš pradžių netikėjo, kad tai yra pavojinga.
Balkonas veikė pagal savo paskirtį: slėpė rūkstančius darbelius, ir mergaites.
Nuspręsta, kad Akvilės internetas yra greitas ir per jutubę peržiūrėti beveik visi jos perlai("nes taip Paulis sakė")

tada visi išėjo vienu būriu
kambarys truputį dvokė, tad gulėjau vonioje karštame vandenyje ir fantazavau apie venų pjaustymąsi.
pūslė jau buvo atvėsusi- ir vėl lovoje viena.

ant

nukrito keletas akmenų ant galvos

sapnuoju,

kad vaikštau Šakių "Pegase".
Aplinkui daug knygų, kažkokie draugai perkasi Sigutės Ach skirtukus ir Proto Matuoklius.
Staiga pakyla audra. Spalvos pasidaro kaip iš portreto sepijos.
Nusileidžia ateiviai, visus mus susirenka ir nuskraidina į Marsą.

Vaikštau svetima krateriais. Ant raudono smėlio auga geltoni grybai, o medžiai svyra nuo vaisių kekių . Dangus žydras ir vaiskus. Pagalvoju, kad čia tikriausiai rojus.
-Kur kiti?
Vaško spalvos žmogysta atsako, kad Dovilė išėjo Trolių Mumių ieškoti. Klausiu, tai jie irgi čia? Sako, žinoma.
Einu, grožiuos, bet kažkas čia negerai.
Kažkokie mirties šešėliai tyko už žalsvų akacijų.
Susirandu vėl tą pačią žmogystą.
- Bet kur kiti? Kodėl čia taip tuščia?
Jis lengvai patrauko pečiais ir atlaidžiai sako:
- Jie rūkė.
jaučiu, kad mano kišenėje voliojasi sutrinta cigaretė. Rūkiau ir aš.
- Marse gerai...- sako jis.- Bet kas nors kartą parūko, iškart miršta.

Galvą užspaudžia dūmais kvepiančios ašaros. Kvėpuoti pasidaro be galo sunku.
-Atrodo, kad miršti,- liūdnai pastebi jis.
-Atrodo...- bet jau tik pagalvoju.

tfū!

rugsėjo pirmąją daryta nuotrauka, kurioje aiški simbolika:
Akvilė spjauna ant mokslų.

prisiduriant prie dienpinigių

Akvilės verslo planas yra toks:

visi nusikaltę gimnazijos įstatams mokiniai yra paliekami po pamokų ir valandą laiko gamina maistą rytojui: tepa sumuštinius, pjausto mišrainę.
Nusikaltusius mokinius stebi mokiniai ir už tai uždirba "visuomenei naudingų valandų".

Pliusai:
meniu kainynas sumažėja ir visi mokiniai gali sau leisti pavalgyti.
mokiniai labiau suinteresuoti nenusižengti.
sugrąžinta teisybė.

Minusai:
jų nėra.

pasidėjus

skaldo malkas ant mano galvos, kur priragažino dievai dar nesutemus Termidoro ketvirtajai.
lentos tai beržinės,
obelinės dega irgi gerai, bet užneša suodžiais kaminus
tada verkia princesės degdamos ir šaukiasi pagalbos mėtydamos papilkusius apatinius iš komodos žemėn.
- gelbėkit!
- gelbėkit!


Rytoj ateisiu į mokyklą su suglamžytais drabužiais.
Ir tikrai, nesu aš dėl to kalta.
Tiesiog lygintuvas yra nežinaukur pas nežinauką. Niekam nerūpi, kad eisiu rytoj susiglamžiusiais rūbais į mokyklą
vaikams tik pasityčiot
dar kartais sekso, vyno ir pigių pokalbių tarifų.

Man vis šalta ir šalta.
Kaspinas nuo dovanos ištisai krenta ant žemės.
Iš pradžių dėl to pykau, o dabar jau juokiuosi.
cha, vėl šleptelėjo. a cha cha...
prilipinu, o jis vėl nukrenta
tai jau budizmas.

Įdomu, kada pradės skaudėti sąnarius.
Obuolių derlius juk jau imamas. Paims ir mano sąnarius.

žiogai nustojo čirpti-
mirė ar miega?

emo pimpaliukas liūdi

...todėl visi į forumiuką guosti!

ankstyvas snafas

Mano kojos šąla.
><

šiąnakt, pusė keturių nakties daviau sesei "pasnafinti",
idant sloga atlėgtų.
Ir ji apsidžiaugė mano idėja.

ačiū, Kęstuti

net katinams aišku, kad Kęstučio Smirnovo rytine mankšta reikia pradėti dieną


o vakarine malda padėkoti už šį nuostabų gyvenimą

chaoso ranka

šiandien iš pykčio apsiverkiau

-----
sėdėjau pavakarėje balkone ant žemės apsikabinusi kelius, gėriau matę.
Vėjas pūtė, o vaikai iš kiemo krykštė.
lingavau pagal tik sau žinomą melodiją ir šypsojaus pjaunamos žolės kvapui.
Nežinau, iš kur jis ten atsirado.
----
lentynos lūžta nuo atsivežtų nereikalingų daiktų
ir tik chaosas
tik chaosas gelbėja mane

seniai norėjau pasakyti, kad...

pasiturėsiu

Vasaros trupininiai

štai taip atrodo mano dažnai naudojama ":>" šypsenėlė


akvilė ieško "prisiekiu, ką tik buvo!"driežiuko


susikibusios su Greta bėgame link Kito


su Liudu mazgojame nešvarius puodukus


o čia eilinį kartą bandau sutvarkyti plaukus

2004 metų šešėliai

kai akvilei buvo keturiolika


nusiimi akinius ir pasidarai į žmogų panašus!


laukiant Naujųjų metų ant vaikystės supynių


šuoliai daržinėje stebint negausiai publikai

25 valanda

karingoji princesė krito kovoje nuo kvėpavimo takų viruso. Jokie įprastiniai ginklai čia nepadės. reikės aukoti barsuko vidurius. Mhm.

apie mano indą.
jam 31 vieneri metai. Et...o nuotraukoje atrodė kaip ką tik iš bolivudo paleistas sexiulis juodais plaukais ir akinančia šypsena.
vardu Deepak.
"hei, Dipake, kaip karvės? šieno padavei?"
Nežinau. Turbūt ištekėsiu už nigeriuko, pagimdysiu penkis vaikus, o po to net nebus galima išsiskirti.
Toks tad karingosios princesės planas.

šūdukas

akvilė džiaugiasi atradusi ne vietoje padėtą šūduką

moliūgas tau padės!

Ką tik man brolis paaiškino, kam yra reikalingi moliūgai.

- Tai dėl garsiosios moliūgų dietos.
- Koo..?
- Nusiperki 20kg moliūgą ir pasidedi ant spintelės.
- Ir?
- Kai jį suvalgysi, būsi lieknas ir gražus.
- Kas tai, sriubos ar kas?
- Ne, tiesiog jis toks šlykštus, kad net išbadėjęs pakramtai ir supranti, kad dar visai nenori valgyti.
- Aa..nu.

Tuo metu krovėme moliūgų derlių ant lentų.
Turim apie 500kg moliūgienos.

Kitaip tariant, galime padaryti 25 laimingus žmones.

Registruokitės jau dabar!

Princesės bėga iš bokšto

Greta, Dovilė, Milena, Ieva matė mano kambarį su žalia arbata.
Monikutė ir Giedrė matė mano kambarį su vynu, kuris dvokia it "šuns tarpkojis". Vynas taip dvokia, kad neužtenka dviejų dienų jam išgerti.

Einu ant šulinuko, bet atsiduriu ant lovos su obuoliu, kurį galima rūkyti(?)
nuo septynių iki pirmos valandos su Giedre( Monika pasiduoda kovoje ir krenta ant žemės miegoti nelyginant nuvarytas nuo kojų arklys Edas) žiūrime teliką.
Pirmąsias valandas aktyviai komentuojame einančius kadrus.
Antrąją partiją gulime jau laisviau, ir kalbame mažiau, nes jėgos pamažu apleidžia.
Trečiąją partiją gulim kaip pūkinės kaldros ir sunkiai praverdamos burną kartkartėmis leidžiam sau nusižvengti.

Užmiegu sunkiu miegu.
Sapnuoju A. Urbaitienę, kuri man neleidžia taisytis iš kontrolinio gauto ketverto. Maldauju jos, bet ji tik kietai sučiaupia lūpas ir sako, kad padariau nedovanotiną klaidą.
Prabundu, kai Monikutei jos mama sako padaryti Jokūbui sumuštinių.
Trumpam dingstu iš eterio.
Kai įsijungiu, jau žinau, kad Man Reikia Eiti. Apsižiūriu, kad nelabai turiu kam pasakyti, kad jau man būtina eiti.
Užsimaunu kelnias. Maunuos kojines, nerandu maikės. Ah, maikės nei neturėjau.

Lėtai rakinu naujųjų namų duris su kažkokia kalte.
Niekas nepasitinka. Tik Katė kniaukia.
Tik jai ilgu.
Norėjau ją paglostyti, bet mus išskyrė šeiminkės užrakintos durys.

Pfu.

dvelksmas iš toli

ir norėjimas išsiuntinėti visą pasaulį šikti yra toks trumpas neapykantos pūstelėjimas, kad net neverta savęs siundyti.
ir neverta prievartauti žmonių idant jaustumeis akimirką geriau prašviesėjus porai metrų spinduliu aplink save.

vieną dieną būsiu didelė
ir pasakysiu, kuo skiriasi metereologai nuo sinoptikų.
vieną dieną sėdėsiu autobusų stotyje ant suoliuko susikryžiavusi kojas
ir pūs vėjas nuo ežero garsiai vartydamas knygos lapus- man nereikės pasiekti kito taško.
vieną dieną prieisiu
ir pasakysiu, ko man trūko.

špargelis

kas per nuostabi metafora- tingi it šparaginė pupelė.

tokiais atvejais pati savimi didžiuojuosi.

hip

hipiai linki sėkmės nėščioms moterims

ponia Vafler

Dėmesio!
Bendra informacija visiems, kurie valgo ir kakoja(mergaitės gali toliau skaityti).

Visi, kurie planavo pas Akvilę barake užvalgyti vaflių (kitaip žinomų kaip Barakiniai Vafliai), neliūdėkite.
Vaflinę atsitempsiu į naują kambarį ir planas bus įgyvendintas.

Iki pasimatymo!

ponia Vafler

kur...kur?!

šiandien dar kartą įrodžiau, kad esu žmogus su trauma.

išlendu iš Jau Gyvenamo Nuomojamo Kambario Šakiuose. Laba diena, tfu, labas rytas..kur man eiti?
vakare viskas atrodė kažkodėl aiškiau.
Einu...einu...kojos jau šlapios, nes vėl gi kažkodėl nusprendžiau, kad pievelė mane greičiau atves iki tikslo.
Mergaitė su dviem dideliais kaspinais keistai žiūri į mane:"ką čia darai?"
Susigėstu. Vėl einu kaip žmonės. Apėjusi visus mūrinius namus, patenku mokyklon. Joa.

----
ir šiaip. Kur ta branda?
Jėzulis vis dar tebejuokingas iki paspringimo.
tenka kišti per pamokas galvą į kuprinę ir apsimesti, kad ištiko astmos priepuolis.

oro lagaminas

reikia krautis tašes.

Nežinau, kur gyvensiu.

Man retai patinka svetimų namų kvapas. Kaip galiu pasakyti "čia", jei nėkart neįkvėpiau oro būdama vidury kambario..?

----
kraunu viską, kas papuola:
knygas, gaublius, skalbinių segtukus, dantų pastą, rankšluosčius, teptukus, bananą, porą lietinių, užrašų bloknotą, dekį, dalį dulkių...
Žvalgaus, ką dar įdėti, bet žinau, kad šilumą išsivežti yra be galo sunku.

pick

pick up the phone...
visa dieną skamba galvoje išgirsti žodžiai.
Meškiukas lanksto iš laiško popierinį lėktuvėlį ir meta šalia gyvenančiai zuikei.
Tada laukia parimęs ant palangės ir vis kartoja: "pick up the phone".

Jei būčiau zuikė, pamuojuočiau letenėle.

man regis

šiandien bėgau per vištų kiemelį ir paslydau ant šūdo.
Vos nesusilaužiau rankos.

Man regis, tai jau idiotizmas.

Hatifnatų veisykla

Muminukas



Mumių mama


Mumių tėtis


Mju


Snifas


Freken Snork


Snusmumrikas


Miumla

Hemulis


Mora

Hatifnatai

Ir dar per penkiasdešimt kitų veikėjų, kurie nėra mažiau svarbūs.

Too- Ticky

"Troliai Mumiai
Burtininko skrybėlė
Muminuko tėčio memuarai"


Tik tai mane ir gelbėja:
Snusmumriko skylėta skrybėlė, Freken Snork nuolat šukuojami kirpčiukai, Ondatros bailumas, Tofsla ir Vifsla, kurių grožiui prilygo nebent Mamos arbatinis, Hemulis su savo pirmos pakopos palėtinimu, Mora, kuri įprasmino tamsias balas ir užgesusius žiburius. Snifas, nes buvo smalsus draugas. Mju, nes yra žavi niekšelė ir nesivargina kovoti su savimi. Mumių tėtis, nes buvo tikra šeimos galva. Hatifnatai, nes tai duoklė Suomijai, tai duoklė Viduržiemiui, tai duoklė mistikai.
Krūvos pavienių herojų, kurie išlieka kažkurioje žievės ringėje ir tik streso ištiktas prisimeni apie juos.
Too-Ticky

Kažkur ten yra ir Totikė. Mažai girdėta, dar mažiau minėta.
Bet vien tai, kad gyvena Muminukų Slėnyje ji jau yra palaiminta.

"gal numeriuką?"

iš Akvilės neobjektyviaus taško Rugsėjo 5 diena atrodo taip:

kelias pirmyn- dulkinas ir nykus. Susitranzinu porą jaunų vaikinukų su rankose "Švyturiais". Klausia, ar nenoriu į Jurbarką. Sakau, noriu, bet negaliu. Paleidžia prie didžiosios sankryžos.
Einu, einu, sunku, kažkas papypsina- žiū vėl atsiranda jėgų.
Taip pasiekiu Šakius.
Patiriu visuotinį susijaudinimą, kad "neskambėtų žirneliai".

Pas Margaritą įgyvendinu savo planą. Jučiuosi jauna, žavi, veikli.
Ko galima daugiau norėti..?

Toliau naktis kapojasi.
Žaidimas "kileris". Mano auka nepagaunama, o aš auka- naivi. Tai išbučiuoju ką tik pasiekiu ir lieku...tarmiškai sakant- musę kandus.

Miegu po stalu. Tada ant vyro kojų.
Rytas sulaužytas ir karštas. Arbatos nespėju išgerti, nes juk reikia labai skubėti į autobusą, kurio išvykimo grafiką...vėl užmiršau.

Po trečio rankos pakėlimo, sustoja solidus, gero veido, apie 45 metų vyras.
Hm, net mašina buvo komfortabili.
Kalbam apie šį bei tą. Kalba nelabai mezgasi. Jaučiuosi nesmagiai, kad net jo pakalbinti nesugebu.
Išlipant man sako: "tai gal numeriuką?
sutrinku iki kaulų smegenų:"ne!".
jis:"ir kodėl gi?'
aš:"nes man šešiolika".
Nelaukdama atsakymo, sakau "sėkmės", trenkiu dureles ir einu neatsisukdama.

Tai va.
Dar šiandien nukasėm pusę lauko bulvių.
Vis gi aš kovos vyras.

joa

ištrynus keliasdešimt pradėtų sakinių, ateina supratimas, kad neverta prievartauti savęs klaviatūra.


paskutinį kartą pas Voveraitę. Rytoj bus antras. Atsivešiu miegmaišį :D

jei jau sakyčiau...

jeigu nėra per daug dramatiška sakyti,
aš pasisakysiu.
Ir jei jau norėsiu pasisakyti,
tai pasakyčiau, kad ši diena buvo viena ilgiausių mano gyvenime.

Toks jausmas, kad šiandienos rytas prasidėjo vakar.

Kai slyvutė užkariauja paauglių širdis

Akvilė stebina Tanių ir likusį pasaulį su savo super power pop jėga iš kojos

apvirškinti vakarykštės dienos įspūdžiai

Dabar klausykite, pupičiai ir pupitės,
kalba Šėtono tarnaitė.

Jis (t.y. Šėtonas) šiandien man prisakė kovoti prieš didžiąsias pasaulio gėrybes:
fliuxus,
išskrendančius dvyliktos klasės paukščius,
rudenius, vėjais nupenėtus,
išleistuvių suknelių nuomas,
baltus dantis.

Šėtonas prisakė kovoti prieš naudingą visuomenei veiklą. Liepė spardyti slyvutės kamuoliuką. Liepė spardyti tarpkojus remigijams, dainiams ir vyckoms- koks skirtumas, nėra ką sužeisti.

Liepė tranzuoti kaip pamišus.
Viską darau teisingai.

paslaptys

Įsivaizduoju, kad mane seka dvi akys.
Dvi akys, kurios gali gyventi viena be kitos.

(aiški užuomina )

:(

Jei jau mokykloje rašai pranešimus...
žinoki, mielas vaike, kad arba nėra ką pasakyti, arba nieko neveiki.
Ir viena, ir kita yra pakankamai blogai.