nu ir kas, nu ir kas...
nu ir kas?

spamo džiaugsmai

dabar ir aš kaip tikras žmogus galiu skųstis spamu!!!
širdis dainuoja nuliuko ir vienetuko dainas

plius plius plius

"Švytėjime" Nikolsenas rašo knygą,
tada užsimano sukapoti šeimą,
tada pasirodo, kad toje jo knygoje tėra tik vienas ištisai perrašomas sakinys.
Žmona bais išsigąsta.
"Švytėjimą" sukūrė Kingas.
Vieni sako, kad jis vardu Stepanas, kiti, kad Stefanas.
Gerai dar, kad ne Styvas.
Styvas jokiu būdu nepajėgtų išmesti į pasaulį "Švytėjimą".
------
Viena iš labiausiai patinkančių sentencijų:
"Yra žmonių, iš kurių negali tikėtis, kad užsirišęs vieną batą užsiriš ir antrą".
(c) V.Karalius

sąskambiai

Norėčiau, kad atgniaužiant delną, jame išsiskleistų aguonos žiedas.
Oranžinis ar raudonas
nesvarbu.

Tada net ilgus nagus užsiauginčiau. Karpyčiau odeles, stiprinčiau paviršių įvairiais aliejukais. Niekada nebeskalbčiau, neplaučiau indų, idant pirštai būtų pieno spalvos.

Šokčiau su juodbruvu ispanu flamenko.
Aikštelėje mane pristatinėtų Aguona.

Turiu viziją
turiu televiziją
vizija per televiziją

madam Elektra

blogas rytas:
atsikeli, užtinusiom akim žabalioji durų rankenos, kad nusigautum iki tualeto ir staigam BAM- trenkia durų rankena.
Susinervini. Bet "reikaliuką"padarai ir eini plauti rankų.
Staiga BAM- trenkia vandens srovė.
Susinervini, bet į mokyklą nueini.
Kabini paltą ant pakabos. Staiga BAM- trenkia pakaba per nagus.
Susinervini.
Dabar man baisu imti už geležinių vietelių.
Bijau moterų su geležiniais kiaušais.

kažkas sakė, kad įsielektrinau. Vienas iš dviejų: arba pasireiškia mano pavardės neigiamas krūvis, arba pamažu tampu Elektra.

jeigu neįžvelgiate panašumo tarp manęs ir jos, patys kalti.
Gautumėt elektros, dar ne taip atrodytų.

ic trū

buitis gali būti dviejų rūšių:
arba "I think...",
arba "You know...".

Man galioja dar ir trečia rūšis- "weee should go home"

(c) Česnakinis

aš irgi populiari!

matau, kad skambina numeris su UK kodu
atsiliepiu:
- klausau?
- alioa!
- laba diena..
- a tu biski ne aukštaytis?
- kad, žinokit, ne...
- malyg ne tę paskambinau... labai atsiprašau.
- nieko tokio. Sėkmės.
dar kurį laiką vyras atsiprašinėja. Pokalbis nutrūksta.

Už pusvalandžio ateina sms:
"labas sunau kaip tau sekas"
atrašau:
"Iviko klaida. Kartais taip buna, kad tinklas sumaiso numerius. As esu Akvile Gelaziute, vadinas dukra. Pabandykite paskambinti sunui veliau. Sekmes"
gaunu:
"Dar karta atsiprasau cia kazkas ne taip"

net malonu nuo tokių malonybių.

pagal kalendorių

šiandien kirposi plaukus:
Greta ir porą valandų atrodė, kaip toje nuotraukoje su juodu peruku ir ažūrinėmis pištinaitėmis.
Dovilė ir atrodė porą valandų kaip kitoje nuotraukoje, darytą prieš man nežinomą renginį (Monika ją pavadino Bobyte, o Dovilė to NEsiekė).
Augustas ir atrodė kaip nuotraukoje, apie kurią išvis nieko nežinau.

Mėnulio fazė tinkama, matyt
einu sėti morkas

[22:50:42] ir [23:02:56]

[22:50:42] Totikė sako: taip
[22:50:53] Totikė sako: parašysiu dramą
[22:51:08] Totikė sako: kurioje pagrindiniai veikėjai bus mano pirštai
[22:51:15] Totikė sako: vėl karjera per pažintis..
[22:53:26] Andariele sako: parašyk, pastatysim gimzėj
[22:55:50] Totikė sako: tik reikia kaip nors vampyrą įpaišyti :>
[22:57:18] Andariele sako: :D
[22:57:33] Totikė sako: tik iš kur gauti tokį aktorių?
[22:58:47] Andariele sako: ką žinau, tokio baisaus nėra pas mus šūlėj
[23:01:07] Totikė sako: gal Pimpalo paprašyti?
[23:01:15] Totikė sako: bet jis tik spjaut moka
[23:01:17] Totikė sako: ne siurbti
[23:02:10] Andariele sako: kad jis per daug mielas
[23:02:12] Andariele sako: :D
[23:02:25] Totikė sako: eik tu
[23:02:30] Totikė sako: iššieptų savo iltis
[23:02:39] Totikė sako: išskėstų kūdas rankas
[23:02:46] Totikė sako: ir Elza apalptų!
[23:02:56] Totikė sako: t.y. mano pirštus sutrauktų


tiek iš mergaičių šlykščių kalbų

nekvieskit manęs į savo namus

Senis plaukė jūra-
tai Hemingvėjus vamzdeliu sudėjęs rankas pūtė nuo Ispanijos kranto

užmigau be priešmieginių fantazijų
ir iškart kritau į gilius pasąmonės klodus

sapnavau, kad dirbu santechniku
esu vyras, savo lytį paslepiu po žaliu kombinezonu, o galvoju kaip moteris
prieš mane- 100 aukštų namas, kuriame labai bloga kanalizacija
pirmasis iškvietimas---->
stipriose rankose spaudžiu įrankių dėžutę ir kylu liftu aukštyn
pas piktus žmones, kurie, žinau, kad įkyriai stovės man už nugaros ir rodys pirštu, kas negerai
"šūdas lipa lauk?"- paklausiu
nepatenkintas esteto veidas
matyt, pataikiau
veržiu didelę mėlyną veržlę (pastarosios visada būna arba raudonos, arba mėlynos)
bet ji vis prasisuka
kelius skauda nuo nepatogios padėties, tirpsta užlauštos rankos
žmogus klausia, ar jau greit
"šikti galėsi?"- pasitikslinu
įsižeidė ir nieko neatsakė

[toliau nepamenu, kas buvo]

žinios

nežinau, ar gražu juoktis iš klasikos...
bet tarpukariu kurti filmai apie vampyrus verčia valandą laiko konvulsiškai prasitampyti iš juoko.
Kvailos mergaitės ir skanūs sausainiai.

šiandien apie dešimt kartų regėjau viziją, kaip paslystu ant ledo ir susiskaldau galvą į šaligatvį
pribėga žmonės
ir klausia, ar viskas gerai

Mok. Klimas pasakojo apie padangų tipus. Maniau, kad yr tik "su šipais i be šipų"
bet jis paišė kažkokius neaiškius brėžinius ir sakė, kad yra radianinės, paskui kažkokios joms priešingos iš "d" raidės.
Taip pat kalbėjome apie Einamuosius Reikalus:
kad per Dakarą iš viso užsimušė jau 50 žmonių
dar klausė, ar žinom, kaip užsimušė pats pirmasis
"gal duše?"- šypsaus
"ne, sudužo malūnsparnis"
tiesą sakant taip ir nesupratau, kuo tai susiję su automobiliais ar pačiu Dakaru
dar įsidėmėjau, kad šiemet bus trisdešimtasis festivalis (?).
kaip gražiai skamba Da- ka- ras...

šaltienos testas

mama siūlo vežtis į Šakius šaltienos
atsisakiau
šlykštu žiūrėt, koks pižonas pasidariau

daužti protėviai

"ilgas plaukas- trumpas protas"
fok jū

permainos

šiandien permiegojau su Zuikiu
nuo vakaro iki ryto ištvėriau jo nenumetus ant žemės
Paskui dar galvojau, ar man leistų neštis Zuikį į pamokas.
Prisiminus nekaltą peruką ir akinius...ne.

Ir šiaip būčiau trū, jei visuomet su savim nešiočiaus Zuikį:
į susirinkimus,
į pamokas,
pas draugus,
į gimdyklą,
į darbą.
Čia tai kitoniškumas.

sentimentai

bėgau lauku ir gruodu padengta žemė aižėjo po kojom
čia iš šiandien
prisiminiau žodžius iš pasakos:"...bėga ragana per sniegą nepalikdama pėdų..."
čia iš seniau
šlapoki plaukai lipo prie skruostų ir jaučiaus stipri ir sveika
čia iš šiandien

gyvenimas tik gerėja

pilkos undinės

kartais dviese sėdint pritrūksta žodžių ir jautiesi kaip karpis

geri norai

aš- socialus žmogus- irgi noriu kažkaip prisidėti prie Pasaulinės Krizės

Liudai...?

iš vakar Vaflių Vakaro labiausiai prisimenu vieną žodį.
Vieną vienintelį žodį, kurį ištarus su atitinkama intonacija net akmuo arimuos pravirktų.

tas žodis yra... LIUUUDAAI..?
ačiū :>

grumstai

Šiandien sapnavau epopėjinį sapną
vėl
kadangi atsikėlusi tik kai ką užsirašiau iš to sapno, tai dabar tiek ir teprisimenu

O- esu išpuikusi kokios 12 metų mergaitė ir namuose turiu akvariumą, kuriame laikau katę ir žiurkę. Ten jos plaukioja tarp jūros dumblių ir koralų.
Staiga katė pradeda pjauti žiurkę. Nesuprantu, kodėl ji ne pagal dėsnius elgias. Žiurkė labai žviegia ir aš rankomis pasmaugiu katę.
Ji labai priešinas, vanduo tyška, bėga mano suknele. Šlapia šlapia.
O- Pakeliu akis į dangų- lyja. Ant laukinės obelies sudžiauti skalbiniai.
"Sulis"- sakau.
Niekas negirdi.
Tada imu skalbinius vieną po kito, kraunuos į glėbį ir bėgu bėgu... bėgu kažkodėl rugių lauku.
Matau, namas. Įsiveržiu pro duris. Ten vyksta šermenys, moterys gieda rankose laikydamos rusvai apkaltas knygutes.
Atsiprašau visų, kad sutrukdžiau ir pradedu stropiai džiauti drėgnokus skalbinius ant karsto, laisvų kėdžių- kur tik yra vietos.
O- baigus darbą, išeinu lauk ir pamatau, kad jau gili žiema. Visur kupstai sniego, o jais vaikšto juodos varnos.
Stoviu tarpdury ir negaliu patikėti. Prieina moteris:
- Žinai...laikas reliatyvus.
atsakau, kad nežinau, ką reiškia "reliatyvus".
Ji nusišypso ir sako: "tai eik"
Dedu basą pėdą ant sniego, atsisuku į moterį, ji linkteli.
Einu, o mintyse skamba:
"...kai Aurelianas Buendija iššifruos pergamentus, ir kad visa, kas juose surašyta nuo amžių ir amžiais nebepasikartos, nes žmonių giminės, pasmerktos šimtui metų vienatvės, antrą kartą neapsireiškia šioje žemėje".

šv.Jono pamokymai

metė sniego gniūžtę ir pasakė: "kurva!"

bet ko tik neatleisi savo draugams :>

Pūkė ir Būkė

šiandien nukritau nuo laiptų

tiesiog kažkaip slystelėjau ir pavažiavau keliais ir rankom per porą pakopų
tuo metu galvojau "o, blet..."
kai sustojau, dingtelėjo "ale tai sėkmingai..."


ir vat visame tame neįžvelgiu skaudžios egzistencijos ženklų.
Bukė
Pukė

šviežia

Ant naktinio stalelio(lovos atbraila) padėti Muminukai
draugai ateina, išeina, kartais einu paskui juos
mokykloje nuolat gąsdina, jog su tokiom(rodo pirštu į galvą) žiniom nėra ateities
dar truputis ir patikėsiu


pirmą kartą savo blogo istorijoje padėsiu smailą:
:)

tai nauja!!!

hobis

ir...kaip smagu leisti savo algą.
(Akvilė gėdingai nuleidžia galvą žemyn)

nijak

rūkome kalijaną
"taikos pypkė?"- šmaikštauja kažkas iš šono
"be abejo. Pala, o kur kirvį padėjau?"

pacynka

kartas nuo karto uostau riešą ir jis
visuomet kvepia.
Apskritai, riešas man viena iš labiausiai patinkančių žmogaus kūno vietų.

Emo Philips

When I was a kid I used to pray every night for a new bicycle.
Then I realised God doesn't work that way, so I stole
one and prayed for forgiveness.

Emo Philips

Targovica

Rytas. Svetima lova. Prie nosies raudoni plaukai ir lengvas alsavimas.
Pakylu, maunuosi kelnias, ieškau kojinių, vogčiomis sagstaus megztuko sagas.
Vis ta mano psichozė.
Eik, eik, eik, eik tuksena galvoje.
ir einu
mintyse pyrago trupiniai, ant balso stygų žvirgždas, rankose šlapios pirštinės, po kojomis viena nesibaigianti bala.

Kaičiu arbatą, žiūriu iš ketvirto aukšto į tolį
matau, kažkas pjauna kiaulę (?)
biški toks jo, performansas
kažkas pjovė žydukus
kartais įsipjaunu į pirštą
burnoje salsvai sūru, nuryju seiles
paikas neuronas pargriuvo nešdamas žodį "Targovica" ir liko gulėti ant pagrindinio smegenų tako. Kiti bėgdami už jo kliūna ir išmeta savo žodžius, viskas dūžta, viskas maišos---> seniai valgiau kiaušinienę
Užtraukiu užuolaidą:
Targovica, targovica, vica, nica....

nekankinkit manęs...

visi žmonės turi savitų įpročių
tačiau kai kurie iš jų veda mane iš proto
pvz.:
sudegusių degtukų dėjimas atgal į dėžutę

tooszaij (čia ne lenkiškai)

"Akvile, jau dek žvakutes..."
"dabar..? tikrai dabar..?"
"kažkas brozda už durų...dek, jau dek!"

degu žvakutes, vaškas varva ant torto, rankos dreba, liepsnelės įsižiebia ir gęsta
Gimtadienio Blynai jau gerokai pataršyti iki ateinat jubilijiatui...
tada tikrų gurmanų išmislai- putpelės kiaušiniai su vogta duona ir "nežinau ar mano" sviestu

Pobūvio šmėklos:
ponaitis Gabrielius, kuris įžiebė šviesą tamsiausioje Podujinės vietoje
misis Giedrė ištestavusi aronijas atbulais dantimis
misis Milena atnešusi įdomių šiukšlių ir "biški jo" pletkų
ir ir ir...MOnikutė!!! Ji atnešė fliuxusmekiškaišyziškainepaaiškinamą filmuką apie Gastronomiją

didžiausiam nusivylimui nedėjome nei vieno 25 kadro su peniu
ak ak...

sieninio kalendoriaus kronikos

jei sakyčiau, tai sakyčiau, kad pasaulis it staltiesė iš įvairių lopų susideda
jei sakyčiau, tai sakyčiau su kėslu
mano tikslas būti įtrauktai sieninių kalendorių sentencijų sarašuosna

o dar sako, kad jauni žmonės neturi kilnių užmojų

FG

parėjau iš Filmo Gamybos (FG)
su Monikute tapsime žvaigždės
reikia greičiau mesti svorį dėl vis labiau artėjančių masinių fotosesijų

dirigentai irgi žmonės..?

Viena iš juokingiausių profesijų yra dirigentas.

It srovės tampomas jis konvulsiškai atlieka, atrodo, jau paskutinius judesius. Nurimsta.
O tada su nauja energija šoka į viršų sukeldamas orkestre atitinkamą reakciją.
Dirigentai visuoment kažkaip keistai apsikirpę- kaip koks Liuteris arba Bekvelas( nežinau kodėl pakliuvo į palyginimą).

Sėdžiu, žiūriu, šypsaus. Sakyk, ką nori- tikra rock opera.
Tikra rock opera...

Ragana- prayer

mano juodbėrėliai akli
mano juodbėrėliai su ramentais
lekia lekia per laukiamą sniegą
per sniegą laigau ir aš, kai jo būna
laigau, kai užsimerkiu, lubomis, nes jos kažkokios irgi apsnigtos
kąsniais
sniego dribsniais

maišau mintyse pieno kokteilius su amino rūgštim
skystis salsvai rūgštus
po liežuviu sproginėja rokenroliai burbulai
ir aš meldžiuos,
ir aš meldžiuos...

schade, aber...

ką tik juodai susikirtau su žmogum
kritikas- menininkas ar tiesiog piktas?
paspringau arbata ir išėjau, idant nepradėčiau rėkti
gaila, kad aplinkui nebuvo nei mažyčio kritikėlio, kuris galėtų parnešti gerą žinią namo

gaila, kad apmaudą lieju ant klaviatūros

jogi- jagi

pirštai melsvi
yes, i'm human

yra tam tikri pratimai, kurie ypatingai veikia mano kūną
jis darosi lengvesnis,
lankstesnis, tikslesnis
prašviesėja galva, lengva kvėpuoti

visa ta pratimų seka užtrunka nuo valandos iki dviejų
ir visgi...
retai juos atlieku

a jauna da?

ketvirtadienis- išbandymų diena
ėjau atsiskaitinėti informatikos praktikos. Sutiko mane nedraugiškas žvilgsnis. Sėdėjau prie kompo, tabalavau kojomis ir vos neverkiau. Prakeiktas žodis VALUA mirgėjo spaudžiant "save", mirgėjo spaudžiant "cancel", mirgėjo spaudžiant "fak jū".
tada ėjau pas piktąją pamotę Danutę, kuri žudo savo piktais friciškais kerais.

Tada su Milenute ir Monikute šokinėjame vyno, kalakutienos kepsnio, aviečių uogienės šokį.
kažkokios senos, naujos, matytos, užmirštos nuotraukos...
nuo sienos vis atlimpa saldainiai
aš jauna, aš jauna, aš jauna, aš jauna, aš jauna
aš jauna, aš jauna
aš jauna

Lykke Li - Tonight

padūkus vizija,
kai valgau marinuotus agurkėlius užkėlus kojas ant stalo,
linguoju porą valandų nesikeičiančią melodiją,
kartais informuoju save apie realiai vykstančius dalykus,
sutvarkau kažkokius neegzistuojančius Reikalus
kandu
agurkėlis smagiai traška ir gurgžda tarp dantų

mano dantys kreivi, nes anam gyvenime buvau bloga
kai prisikelsiu kleveliu, dantys apskritai nerūpės
krimst, grukšt
nors va ir kreivi, bet kanda gerai

nuormalei

nijak, nijak!!!-
taip dainuoju laiminga plaudama grindis, rinkdama vinis iš po spintis (?), tapšnodama radiatorių, dėliodama kaštonus kepurės bumbulų draugijon, kvėpindama kambarį nuostabiai "sueinančia" chemija ir tė tė tė...
mano piniginė pradeda atrodyti kaip suaugusiojo
kažkuriam skyriuj guli solidumas

man taip...tiesiog labai paprastai gera
ir gera, ir paprasta
nijak, nijak!!!

įsikniaubus vakare į priegalvį

turiu vieną didelį priekaištą Dievui
pasinaudoma nemokama vieta savo blog'e ir išrėšiu jam viską

Kodėl liepei mums statyti Babelio bokštą..?

ankstyvi pusryčiai

Šokau dainą, dainavau šokį
žodžiai, kurie nieko nereiškia, tačiau kažką primena
taip visuomet!- pykstu
taip visuomet...- susitaikau
taip visuomet?- domiuos

sunkūs dialogai gula man ant širdies
visa atidedu "geresniems laikams"
kai bus geresni laikai, paleidus savo žodinę signalo rūšį, gausiu iš šikšnosparnio koduotę atgalios
vėl žodžiai, kurie nieko nereiškia
o paskui juos ir niekiniai dialogai

kiaulpienės pūkai

mano kūnas namie
mano akys danguje
rankos ant klaviatūros
kojos po dekiu

mano mintys banguotos
atitrebintos autobuso, įspūdžių, skystų dujų, alijošių ir ličių samplakos

burnoje dar tirpsta kinietiški koldūnai su kopūstais išmirkintais krakmole
prisimenu ir trupintus migdolus sutirštintame ožkos piene
viskas pynę persipynę

prisimenu šviesą per stiklą kaitinančią man kaklą
žmonės smirdintys ir kvepiantys
džžžž---nieko nežinau
važiuoju tik į vieną pusę