Yra toks projektas:
ketvirto kurso operatoriai savo diplominiui darbui turi būtinai pasiimti į komandą tv režisierių.
Yra operatorių kietų, su kuriais labai norėtųsi padirbėti, bet yra ir artūrų... Su jais jau pirmasis pokalbis vyksta kiek kitaip:
"Labas! ar norėtum dirbti su manimi komandoje?" (veidas saulutė, pirštai išskėsti)
"Tu esi...operatorius, taip?" (galvoje nerišliai girdžiu grupiokių perspėjimus: "yra toks bičas...", pats sakė, kad neturi idėjų, draugų." "Vienintelis vaikšto į paskaitas, nors kiti jau kažką daro")
"Taip. Aš esu Artūras. Artūras *ajokas" ("jo vardas Artūras, pamatysi, bėk"- papuoliau)
"ee...Malonu. Bet kad žinok...man šiandien labai daug kas skambino..." (jėzuliau, tik dėl buto apžiūros)
"Kas?" (saulutė apsiniaukia)
"ee...nežinau...kažkokie nežinomi numeriai...tai juk čia dabar jūsiškiai ištisai malasi. Tai aš, a, dar pažiūrėsu" (prakaituoja delnai)
"gerai, aš tave rytoj susirasiu, Akvile" (jis šypsos, aš- blet)
jeigu manęs niekas kitas rytoj nepagaus, gausiu galą aš
O dar yra kitas projektas:
tv režisieriai parašo režisūrinę eksplikaciją, tada renkas dramaturgą ir leidžia iš savo kūrybos daryti ką tik nori (iš ko jaučiasi, kad aš neigiamai nusistačius, mhm..?),
o tada tą scenarijų įgyvendinti.
Šitas projektas mą nepatinka.
3 komentarai:
man kažkaip kontrastingai suskambėjo.kodėl ketvirtokai operatoriai ima pirmokus režisierius?(o ne ketvirtokus režisierius?) atsakyk durnai interjerščikei...
nes kitokių režisierių tiesiog nėra ir dar keturis metus nebus :}}
aišku,
Rašyti komentarą