Kokios lygios dykumos:
kažkas dūzgia
smėliu, vėju, šiurenančiomis žolėmis.
Bet tik sau.
Dieve, kokios lygios dykumos!
Už trijų stygų užkliuvę pirštai
paprašo stiklinės vandens.
Kaip gaila, kad tai ne mano galvoje.
Ko vertas burtininkas be stebuklingos lazdelės?
nieko
kaip ir kelias niekur nevedantis
Vaidukas sakė, kad suprojektuos man tiltą tarp paralelinių pasaulių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą