prostamol uno

Dienos. Naktys. Suskaičiuotos. Įskaičiuotos.
Penktadienis:
paskaitos, nelaimės su telefonu ir pin kodu, kai maniau, jog geriausia tiesiog prasmegti skradžiai žemei, fotosesijos sesijai(žr. apačioje), arbatos nuo peršalimo, spanguolės vietoj gėlių, netikėtas nuėjimas į mišias šv. Onos bažnyčioje, susišypsojimas su panku, spektaklis "Menų spaustuvėje", karštas vynas su M ir L. Viskas, ko reikia. Viskas, ko norisi.
Ketvirtą valandą nueinu miegoti, persirengiu net naktinius, nors
04.30h žadintuvas,
šeštadienis:
sėdžiu vonioje, bėga karštas vanduo, galva pulsuoja, rankos ir kojos dreba, akys bėgioja sienomis
JĖZAU, KĄ AŠ SAU GALVOJAU??? kokią kaukę pritaikyti, kad veidas nepanašėtų į "Brigas Trys Lelijos" laivo korpusą?
05.50h prie kino studijos
laukiu, nieko nėra, mirtinai ima miegas
galiausiai renkasi rimti žmonės, vedasi į vidų, aprengia ir pastato prie kitų karo nelaimėlių laukti
už valandos nusitempia į grimerinę ir padaro nuostabiausią dalyką:
SUSUKA GARBANAS, kvėpuoju ne deguonim, o laku, bet, matyt, esu laimingiausias karo pabėgėlis istorijoje
veidas švyti it lakiniai batai, išmozoja tepalu, padaro puikią šukuoseną (retro, bet jau ne taip jėga kaip tik garbanos)ir vėl liepia laukti
laukiu, ką darysi
važiuojam autobusu kažkur toli toli, prie griuvėsių, viskas nuostabiai gražu ir nuostabiai šalta

Užsidedu batus ir suprantu, kad tie suvarstomi vasariniai batukai man per maži vienu dydžiu, kaklas nuogas,
sriuba rankose užšąla, ima baimė, nes kojoms jau nebešalta, o tik labai skauda.
O jeigu po to reikės amputuoti kojos pirštus? Jurgis sako, kad mes neapdrausti, durne, ir tvarkysimės patys.
Ašaroju be ašarų ir meldžiu Dievo bei kitų mažiau šventų dalykų, kad kas nors atsitiktų ir mus parvežtų namo. Namoooo.... Namooo!!!

Žmonės stumdos, grūdasi, visi nori būti užfiksuoti filme, nors ir po 1/10 sekundės.
O, mano nugara fokuse!
Matės mano rankos!
Garbanos išsileidžia ir dingsta vienintelis mane džiuginęs dalykas.
Ai, dar gali darytis kiek tik nori kavos ir cukraus daug yra. Bet esant be pusryčių viskas tik pykina.

Sunku daryti kiną.

Važiuoja išsekę žmonės namo. Tiesa, gaunam po santykinai karštą hotdogą, o barščius išlieja gerasis senelis, kuris labai norėjo būti gerasis, bet neišėjo.
Plaučiai dega, kūnas išmuštas dėmėmis,
bute prisileidžiu karštą vonią, atsigulu ir po penkių minučių užmiegu, vos nenuskęstu, tad išleidžiu vandenį velniop pro skylę ir tiesiog guliu susirietus vonioje, nepajėgiu atsikelti.
Apsišluostau galvą, išgeriu aspirino ir griūvu į lovą. Po penkių sekundžių atsimerkiu, pasirodo, kad praėjo penkios valandos.
Suvalgau maisto dozikę, perskambinu žmonėms, pasipasakoju įspūdžius
ir miegu iki šiandienos dvyliktos.

Kinas- tikrai sunkus dalykas. Ne mergaitėms.