lOPĖ

Kas galėtų būti toks idiotas, kad turėdamas dvi knygas nesuprastų, kuri yra pirma, o kuri antra dalis..?

perskaičiau "pirmą" ir galvoju "kažin iš ko čia darys tęsinį...",
skaitau "antrą": "hm, kažin kodėl čia taip į pradžių pradžią sugrįžo"

taigi

4D!

Akvile, kas tau nutiko?
Ant rankos pražydo rožė ir maniau, kad mirsiu. Tarp gėlių.

Akvile, nesupratau..?
Tai- Ieva.

Akvile..?
Tai- Adomas.

Akvile, į tave žiūri blausios akys?
Tai Eikevičiukas siūlo man mirti.

Akvile, ar tai apokalipsės pirmieji ženklai?
Prigavot.

Akvile, kam tupi tame rūsyje?
Tai repeticijų viečikė, kur gimsta menas.

Akvile, kažkam padėti reikia?
Nereikia, tai tik Ugnė šėlioja.

Akvile, kodėl publikuoji smurtines nuotraukas?
Suaugusių žaidimai.

Akvile, kam tuos kilerių veidus įdėjai? Jie ieškomi?
Taip, tai du pavojingi kileriai, kurie tik ir tyko už Margaritos krūmų, ką čia pabučiavus.

Akvile, kam fotografavai šitą buzikę?
Tai sriuba šalanti rankose iš mano Pirmojo Filmavimosi.

Akvile, kas čia per blogis?
Snikerio antireklama, mielieji.

Akvile, negi tau patinka pionieriai?
Ne, bet Liudas man patinka. Ypač per šventes.

Akvile, negi gimnazijos poliuką užsimanei įamžinti?
Ne, pagavau Laurynėlio pirmąjį kartą su Egidijumi.

Akvile, kodėl saugai tokius gėdingai neišvaizdžius piešinėlius?
Tam, kad kada nors Eduardą įvaryčiau į bėdą su neatsargiu Aštrausko portretavimu.

Akvile, kas tas žavus jaunuolis boluojantis tunelio šviesos gale?
Vytenis jis vardu. Džiaugiasi pavasariu ir šviežiu garažu.

Akvile, kas čia per krapučiai kriauklėje?
Tai gimnazijos mergaičių tualetas ir ašaros stambesnės už eilinius kavalkėlius.

Akvile, kas čia per laisvasis menininkas?
Tai- Dovilė. Stengiasi pažinti priešą.

Akvile, ką čia tas vaikas veikia?
Simuliuoja mano ligą.

Akvile, kodėl tu užsidėjus arbatos permirkusius tamponėlius ant akių?
Į akį blakstiena įkrito.

3D!

Akvile, kuo šis užrašas puikus?
Nes jis rastas ne vln, bet Užupyje.

Akvile, kuo ypatingas Robertas Katinskas?
Ogi tuo, kad yra puikuis tėvėlis.

Akvile, kieno čia batai taip pavemti kampe?
Tėvo ir jo sūnelio šachtininkų.

Akvile, kieno čia koja pūliuoja?
Mano čia koja pūliuoja neatlaikius bliuzo kvapo iš hipių laikų.

Akvile, kodėl tas vaikinas laiko šventą vėliavą ir rodo Šėtono ženklą?
Jis mano brolis.

Akvile, kas stovi taip išdidžiai?
Power reindžeriai užu stiklo.

Akvile, kas čia juokinga?
"Butelys" su y ilgąja. Alus vietoj arbatos.

Akvile, kas nukabino Musių Valdovą?
Nežinau, bet nutirpus sniegui, viską sutvarkysiu.

Akvile, kur nori nukeliauti?
Belekur


viskas surinkta per du su puse metų mano šūdina nokia

falanga

Sofa-
it negyvenama sala.
Susikrausčiusi visa po dekiu bijau nuleisti žemėn kojas
dėl ryklių išmėtytų po visas grindis kietais padais.
Aplink teliūskuoja penkių litrų butelis su vandeniu,
užlipusi į medį kartais iš rankų nusiraškau kisieliaus stiklinę
kisielius juokingas: kiekviename gurkšnyje spragsi raudonųjų serbentų sėklos
pykšt pykšt, pokkšt!
Ispanų misionieriai plaukia laivo pirmagalyje
su vėliavomis
(Pirmoje klasėje niekaip nesupratau, kodėl "vėliava" reikia rašyti su "ia", bet jei jau sako, kad Įsimintinas Žodis, tai ir įsimeni. Ąžuolas, ąsa, žąsis ir, žinoma, Kęstutis)
pikta heraldika.
Viename gale vėliava, kitame smaigalys.

Robinas- vienas.
Kruzas- jau dviese.

Užsiiminėji.

My iron lung

Vakar vakare buvau miške. Su dviem šunim.
Dvejom kelnėm.
Kepure, dvejom pirštinėm. Trim megztiniais.
Nepaisant to ilgainiui šlaunys vis vien pradėjo lydytis ir tekėti į batus.

Šunys abu rudi. Vienas jaunas, kitas senas. Vienas yra kito tėvas. Kitas yra vieno sūnus.
Jaunas vidury miško "užsivijo lūšies pėdas" ir...
...dingo. Ilgam.
Senas ėjo keletą žingsnių priešaky ištikimai klausydamasis riksmų.
Nuostabus šuo. Rudis.
Išvyka buvo dalinai sugadinta, nes maniau, kad du vienetus sugebėjau sutraukti iki vieno.
Einant per kirtimus pasidarė labai juokinga ir dainuodama Kung Fu daineles, tryniausi į pušis, nes "ir Rozali taip darė norėdama suklaidinti bloguosius vampyrus kvapu".

Jau visai prie namų pamačiau kitokius dūmus.
Blykstelėjo šviesa...ant stogo.
Dilgtelėjo krūtinę. Gaisras.
Baisūs dalykai, kaip kažin ką.

Siaubingiausia ta panika, kai žmonės skėsčioja rankomis, verkia ir nežino, ką daryti.
Dega jų gyvenimas. Kur šiandien miegosim?
Šunys kaukia, ėda grandines.
Dūmai, dūmai, lengvas galvos svaigimas, nemalonūs prisiminimai.
Nešiau sniegą kibirais, kiti pylė ant kamino.
Tampiau kėdes, kažkokius daiktelius lauk.
Baigėsi daugmaž viskas gerai.
Visą naktį stovėjo gaisrinė ir saugojo, kad neįsipliekstų ugnis.

Įėjus į kiemą radau jaunąjį kaltai pabrukusį uodegą ir bijantį žiūrėti man į veidą.

Jigsaw falling into place

Prijuostė nusitaškiusi burokėlių sultimis
kad mane velnias!

Scher dich zum Teufel, kažką dar menu,
bet jau vis mažiau, ir vis smagiau.
Galiausiai liksiu su gaujos patino nudobto šerno pakabinta iltim ant neskusto sprando,
sėdėsiu bruknyne, rinksiu uogas,
būsiu Rinkėja,
jis Medžiotojas.

apskritai paėmus: skėstukas ir spaustukas

trumai

šiandien aplankyti Šakiai
šalta
ypač šlaunim

išties nėra pasaulyje tiek jau daug žmonių, su kuriais norėtum kalbėtis

*trumai labai gilūs grybai

Russia

Šiandien naktį persapnavau abu didžiuosius karus
labai baisu, mhm
(blogai veikia tas radiatorius už galvos)

O prieš užmigdama įsivaizdavau, kad esu rokeris,
vilkiu baltą maikoną:
mušamieji tvarkoje, su gitarom viskas OK,
sintezatorius paleidžia vidurius,
berniukų būrelis su varlytėmis pučia dūdeles,
mikrofono laidas sugeba ištįsti daugiau nei dvidešimt metrų.

tikiuosi, kad visi turi savo žalias pievas, kuriose yra piemenys ir gano avis

going once, going twice

Pirmas, antras, trečias, ketvirtas...
cheminiu pieštuku rašau ant kaktos
pusėtinus priežodžius:
kates į maišus,
sirgti kitų glaukomomis,
pietus po šaukštų,
makaronus ant ausų su bolonės padažu,
kriaukšles, ežias, melioracijas, velėnas, kupstus, baržas, kriaunas...
Tiesa, nepamenu, kada paskutinį kartą vartojau žodį "kriauna".
O gal ir niekados nevartojau.


Didelio čia daikto.
Nuėjau vieną kartą, nueisiu ir antrą.
Viskas lyg ir teisinga, bet kažkas ne taip.

žaibai

Tas nuolatinis ėjimas į butą su vis naujais potencialiais pirkėjais varo iš proto.

"Štai ir vonia"
štai ir Akvilės triusikai džiūsta ant gyvatuko
laba diena,
taip, žinoma, labai malonu,
ar neprieštarautumėt, ne ką jūs

eikit velniop

I say fever

po vakar buvusios apžiūros vonioje
nusprendžiau, kad randų turiu ne mažiau nei karo vyras,
nors kare niekada ir nebuvau

humanoje nusipirkau dvi karališkas sukneles,
iš kurių gerų geriausiu atveju galėsiu po poros metų pasisiūdinti minkštas pinigines

dar salotinės zuikio ausys (pastebiu, kad vystosi lengva obsesija šiam aksesuarui)
plaukimo akiniai
kortos su ŠIEK TIEK KITAIP IŠPIEŠTOM GILĖM
pora grindų skudurų
vienas dryžuotas pravdinis šalikėlis

vaikai,
mestelkit akį

do you remember..?

ką reikia daryti,
kad nedraskytų savi nagai savą krūtinę?
eiti eiti eiti
kažkur
per kažką
dėl kažko

mieste daug kliošės
skystas sniegas su druska padaro modernius apvadus ant batų
ir jie būna ilgai ir vis nauji,
nes kam valytis batus, jei po poros sekundžių jie vėl bus tokie patys?

nueidamas toli nuo savo kiemo randi naujus stiklinius namus,
kurie tarsi sutverti žaidimui
stovi lauke priplojęs nosį ir stebi lengvai perskaitomus pokalbius
vyrai gražiomis kelnėmis, lygiai gulančiais marškiniais
suka pirštų galais puodelio ovalu
moterys kvepiančios, prabangios
atsilošusios siūbuoja koją ant kojos
keisti sandoriai
su dar keistesniais dėmenimis

ką skaičiuoju aš, kai einu?
įkvėpimas- iškvėpimas
iškvėpimas- įkvėpimas
pauzė
keista- viskas sukurta taip, kad veiktų

"istorija" ir "žaidimas"- du žodžiai, apie kuriuos galiu papasakoti daugiausiai.
Užsimerkus atversti knygą ir durti pirštu į atsitiktinę eilutę,
sudrebėti, kaip taip gali būti:
akli atsitiktinumai tikslesni už paruoštą pasakojimą?
būtent

kepti dvyliktą valandą nakties bulvinius blynus yra trū
kiekvieną kartą nutarkavus dalį kumščio odos pajunti kažką keistai malonaus
"bus ne bulviniai blynai, o žemaitiški"
bus- nebus,
buvo

olikai

man atrodo, kad šiandien buvau paskutiniame Ledžerio filme,
graži, bet jau girdėta istorija apie Daktarą Parnasą

sapnavau, kad čiuožiu ant Ozo nemokamo ledo
(daug šviesų, TA daina)
su baltomis administracijos duotomis pačiūžomis,
trumpu, spalvotu sijonėliu
visa gracinga
ori
lengva
tada man smarkiai sužeidžia ranką,
bėga kraujas ant ledo ir tą pačią akimirką šąla,
bet aš visai neverkiu
esu kieta
kaip keliams turėklai


tai kas, Akvile, pasikeitė?
o kas sakė, Akvile, kas kas nors pasikeis?

vispadžiai

Kaip gerai, kad tavo mintis žino tik
tu,
Dievas
ir žmogus pasitaikęs silpnumo akimirką.


Kartais paprašau, kad man nuskustų kaklą.

saldžios seilės

lateksas
juodas ir švelnus
aptraukiantis moters šlaunis

akmenys
gulintys ant stalo
su išpaišytais juodais veidais

segtukai
medinėje dėžutėje
laukia vyriškų marškinių rankovių

pirštai
purvini ir švarūs
įtikinamai kimba į baltą apykaklę

davinys
sauso kisieliaus
tirpsta užpiltas karštu vandeniu

burokėliai
raudonai išprakaitavę
dangstosi nuo saulės emaliuotame puode



saldžios seilės išsiskiria
minutė prieš vėmimą,
nualpstant,
per ligą,
po bado,
geriant Budos arbatą,
po mažyčio šaukštelio čefyro,
kartais bučiuojantis

arigato! (jap. "puiku")

Ką tik prisiminiau, kad kadaise pažinojau tokį bernioką iš šalia esančio kaimo,
jo vardas prasidėjo J raide ir turėjo dar penkias.
Tasai J_ _ _ _ _ velniškai panašėjo į Tomą Jorką.
Tik akis turėjo abi sveikas.

Velniop, Justas vardu.
Justas gėrė daug. Kai pirmą kartą paragavau apelsininio sidro, jis jau kiekvieną dieną gerdavo samanę užsikąsdamas balta, plikyta duona su kmynais.
Justui atsibodo mokytis ir jis dirbo pas vietinį ūkininką,
galiausiai atsibodo ir tas ūkininkas,
sudaužė beveik savo mašiną
ir išvažiavo į Ispaniją,
bet, žinoma, Ispanijoje buvo kitas ūkininkas, kuris lygiai taip pat atsibodo.

Justas labai norėjo mylėtis.
Kadangi jis dažniau norėdavo mylėtis nei pirkti nikelines grandinėles vakarinėm meilėm, tai ėmė ir vedė.


pamenu, kai sėdėjom naktį ant rasto prie laužo
man buvo trylika,
jam septyniolika,
jis skaniai kvepėjo,
man degė veido oda,
spragsėjo eglių spygliai,
jo draugai gėrė alų iš bambalių,
iš mašinos grojo nugdiežyrūčki,
aš galvojau apie tai ką darysiu dabar,
o Justas norėjo mylėtis

viskas toli, viskas arti

baltos akys

Šiandien važiavau 2 troleibusu namo:
čia buvo smirdančios senutės, pora plonų studentų, keletas negražių mokinukių,
vienas vežimėlis maistui, keturios kailiniuotos ponios,
ant žemės tirpstantis rudas sniegas
ir aklas žmogus.
Jaunas.
Jo baltos akys šaudė į visas puses, rankoje spaudė margą neregio lazdą, tvirtai laikėsi už stulpo.
Išlipo Neries stotelėje.
Mačiau, kaip ėjo po centimetrą baksnodamas žemę, atsitrenkė į sniego kalną.
Tada užsidarė durys.

Visą likusį laiką galvojau, ar turėjau išlipti kartu.
Bet ką būčiau pasakiusi?
"Labas. Slidu, ką? Gal padėti?"

liūdna

spėk gyventi

Režisierių juokeliai:
"kas ant kito sako, tas ant Bergmano pasako", "kas įmynė, tai Puipa" (?)
kad ir ką tai reikštų, baisiai juokinga

grupės vaikinai ir merginos draugiškai pasidalina vaidmenimis:
jos- veržlės, jie- raktai
tai kol raktas veržia per dvi veržles, labai garsiai spiegiama,
pastatyta palapinė iš kėdžių ir kaldrų sugriūna
ir vedami Martyno išeinam medžioti meškų:
"ei-nam!
einam!
ge-rai!
gerai!
pui-kiai!
puikiai!
o dabar tratinamės!"
kiti pirmą kartą pamato kamasutrą ir susidomėję sklaido lapus

nuo juoko skauda pažastis,
bet esi čempionas, jė

---
iš trečio kurso lėlininkų egzamininio spektaklio:
"besmegenis- žmogus be galvos turinio,
kuprius- žmogus su padidintu nugaros turiniu"