2010 m. sausio 9 d., šeštadienis

arigato! (jap. "puiku")

Ką tik prisiminiau, kad kadaise pažinojau tokį bernioką iš šalia esančio kaimo,
jo vardas prasidėjo J raide ir turėjo dar penkias.
Tasai J_ _ _ _ _ velniškai panašėjo į Tomą Jorką.
Tik akis turėjo abi sveikas.

Velniop, Justas vardu.
Justas gėrė daug. Kai pirmą kartą paragavau apelsininio sidro, jis jau kiekvieną dieną gerdavo samanę užsikąsdamas balta, plikyta duona su kmynais.
Justui atsibodo mokytis ir jis dirbo pas vietinį ūkininką,
galiausiai atsibodo ir tas ūkininkas,
sudaužė beveik savo mašiną
ir išvažiavo į Ispaniją,
bet, žinoma, Ispanijoje buvo kitas ūkininkas, kuris lygiai taip pat atsibodo.

Justas labai norėjo mylėtis.
Kadangi jis dažniau norėdavo mylėtis nei pirkti nikelines grandinėles vakarinėm meilėm, tai ėmė ir vedė.


pamenu, kai sėdėjom naktį ant rasto prie laužo
man buvo trylika,
jam septyniolika,
jis skaniai kvepėjo,
man degė veido oda,
spragsėjo eglių spygliai,
jo draugai gėrė alų iš bambalių,
iš mašinos grojo nugdiežyrūčki,
aš galvojau apie tai ką darysiu dabar,
o Justas norėjo mylėtis

viskas toli, viskas arti

4 komentarai:

Monika Jasevičiūtė rašė...

Kaip gražiai aprašyta.. :>

Totikė rašė...

ačiū :>

Doile rašė...

istorija kaip sraigtelis...

Totikė rašė...

kaip sraigtelis?