Šiandien važiavau 2 troleibusu namo:
čia buvo smirdančios senutės, pora plonų studentų, keletas negražių mokinukių,
vienas vežimėlis maistui, keturios kailiniuotos ponios,
ant žemės tirpstantis rudas sniegas
ir aklas žmogus.
Jaunas.
Jo baltos akys šaudė į visas puses, rankoje spaudė margą neregio lazdą, tvirtai laikėsi už stulpo.
Išlipo Neries stotelėje.
Mačiau, kaip ėjo po centimetrą baksnodamas žemę, atsitrenkė į sniego kalną.
Tada užsidarė durys.
Visą likusį laiką galvojau, ar turėjau išlipti kartu.
Bet ką būčiau pasakiusi?
"Labas. Slidu, ką? Gal padėti?"
liūdna
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą