Vakar vakare buvau miške. Su dviem šunim.
Dvejom kelnėm.
Kepure, dvejom pirštinėm. Trim megztiniais.
Nepaisant to ilgainiui šlaunys vis vien pradėjo lydytis ir tekėti į batus.
Šunys abu rudi. Vienas jaunas, kitas senas. Vienas yra kito tėvas. Kitas yra vieno sūnus.
Jaunas vidury miško "užsivijo lūšies pėdas" ir...
...dingo. Ilgam.
Senas ėjo keletą žingsnių priešaky ištikimai klausydamasis riksmų.
Nuostabus šuo. Rudis.
Išvyka buvo dalinai sugadinta, nes maniau, kad du vienetus sugebėjau sutraukti iki vieno.
Einant per kirtimus pasidarė labai juokinga ir dainuodama Kung Fu daineles, tryniausi į pušis, nes "ir Rozali taip darė norėdama suklaidinti bloguosius vampyrus kvapu".
Jau visai prie namų pamačiau kitokius dūmus.
Blykstelėjo šviesa...ant stogo.
Dilgtelėjo krūtinę. Gaisras.
Baisūs dalykai, kaip kažin ką.
Siaubingiausia ta panika, kai žmonės skėsčioja rankomis, verkia ir nežino, ką daryti.
Dega jų gyvenimas. Kur šiandien miegosim?
Šunys kaukia, ėda grandines.
Dūmai, dūmai, lengvas galvos svaigimas, nemalonūs prisiminimai.
Nešiau sniegą kibirais, kiti pylė ant kamino.
Tampiau kėdes, kažkokius daiktelius lauk.
Baigėsi daugmaž viskas gerai.
Visą naktį stovėjo gaisrinė ir saugojo, kad neįsipliekstų ugnis.
Įėjus į kiemą radau jaunąjį kaltai pabrukusį uodegą ir bijantį žiūrėti man į veidą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą