virtuvės šefas

Nusipirkau pakelį šokoladinio pudingo,
nu, turėk ir neturėk.
Kur jį dėti kol kas nenusprendžiau, nes kiek pamenu, tai pudingo aš kaip ir...nemėgstu,
tik kad skamba gerai.
Tokia štai neišvaizdi istorija su pudingu.

Kita neišvaizdi istorija apie pietus.
Pasakoju:
Šiandien paišdykavau virtuvėje ir vietoj to, kad tiesiog pasikepus lietinių, pabandžiau kažką SUKURTI.
Kūryba, kaip žinia, prasideda iš Skaudėjimo (diegė skrandį),
remiasi įvairiomis meninės raiškos priemonėmis (ingredientais),
kad išreikštų kūrėjo poziciją kokios nors problemos liečiančios platesnę auditoriją nei pats kūrėjas ir jo motina klausimu (ar kiekvienas žmogus gali būti virtuvės šefas?)

į keptuvę ėjo:
šlakelis alyvuogių aliejaus
cukinijos kubeliai (be sėklų)
pusė tarkuotos morkos
pusė puodelio pieno
supjaustytas kubeliais antaninis obulys
trys valgomi šaukštai naminių obuolių sulčių
baltasis sūris
juodieji pipirai
kalendros
soja
druska

skamba rimtai? o išties viskas buvo taip:
sudėjau cukiniją į keptuvę,
bet aliejus iškart susigėrė ir dingo be pėdsako,
tai įpyliau truputį vandens ir palikau troškintis.
Sutarkavau morką pagalvojus, kad morka labiau tiks prie cukinijos nei burokėlis (režisūrinis sprendimas),
suverčiau tarkalus į keptuvę. Užpyliau sojos. Viskas parudo.
Ne kažką. Apsidairiau aplink virtuvę. Radau pieną ir įpyliau taip jau nepagailint.
Tuoj viskas pradėjo saldžiai burbuliuoti ir, prisipažinsiu, išsigandau.
Kas per saldūs pietūs?
Išsitraukiau druską, pipirus, kalendras. Nu.
Vėl apsižvalgiau. Radau rūgštų obuolį, o kaip žinia, rūgštūs obuoliai kišami pekino antims į subines per Kalėdas, o kalakutams per padėkos dienas. Visa tai vienaip ar kitaip siejasi su mėsa.
~ mėsa ir yra pietūs
įmečiau obuolį ir viskas pradėjo svilti,
kažkuo reikėjo pašlapinti keptuvę- tam puikiausiai tiktų:
aliejus (kiek galima?)
pienas (reikia pasilikti balinti arbatą)
vanduo (jau pilta)
sultys (!)

iki baltojo sūrio prieita sąmoningai:
jau tik Akvilės morka neužkiši, reikia nors kažko rimčiau


taip ir gaunasi
tiesą sakant, visai neblogai