Senas įrašas:
Rašau tau laišką.
Laša.
Murgzlinu langu
nuvinguriuoja vandens
Srovelė.
Vėl.
Ir vėl...
Turbūt todėl, kad laša.
Su liūdesiu matau,
kaip paskutinė smiltelė
laikrodžio šiauriniam poliuje
išbyra-
šimtmečius dangstyta
tyla sumišus su nerimu
nevaržomai skyla.
Švelnūs lašeliai susitraukia
ir aštrūs kaip stiklo šukės
į dangų pakyla.
Laša.
Draskau nagais
suskirdusią žemę,
prašau tavęs:
padėk man!
Laša...
Pageltęs popieriaus lapas
išmestas tarp rudeninių
kitų.
Laša.
Pyktis ir skausmas,
bet tik iš pradžių.
Užmerkiu akis.
Ir tik tyliai laša
rūsy
iš viršaus į apačią
neviltis.
(skamba: PJ Harvey- Dear Darkness)
2008 m. balandžio 29 d., antradienis
2008 m. balandžio 28 d., pirmadienis
2008 m. balandžio 27 d., sekmadienis
ak
Bugienio karoliai spaudžia krūtinę
ką dirbau?
ką pridirbau?
Atsigulus nugara ant lovos plačiais mostais iriuos tolyn
per ūką
per rūką
baugu ir neramu
Gėrus prigėrus rėkiu. Atrodo, kad turėjo lūžti. Bent jau kopėčios.
Broli, miegoki...
ką dirbau?
ką pridirbau?
Atsigulus nugara ant lovos plačiais mostais iriuos tolyn
per ūką
per rūką
baugu ir neramu
Gėrus prigėrus rėkiu. Atrodo, kad turėjo lūžti. Bent jau kopėčios.
Broli, miegoki...
Grėsmė
Persigalvojau:
grįši, nuplėšiu tau abi rankoves. Trauksiu lėtai po siūlelį, kol iš skausmo susmuksi ant grindų...
Likęs tavo gyvenimas bus nepavydėtinas: rankoves atiduosiu Pundinei, o iš torso pasidarysiu keturias mazgotes.
Žinokis dabar.
grįši, nuplėšiu tau abi rankoves. Trauksiu lėtai po siūlelį, kol iš skausmo susmuksi ant grindų...
Likęs tavo gyvenimas bus nepavydėtinas: rankoves atiduosiu Pundinei, o iš torso pasidarysiu keturias mazgotes.
Žinokis dabar.
skelbimas
Skubus pranešimas:
Mieloji mano Bliuskaite,
prašau, pamirškim visus tarpusavio pykčius, ir tu tik grįžk..!
Be Tavęs mano dienos eina liūdnai.
Pažadu, kad Tave reguliariai lyginsiu, neskalbsiu kartu su kitais spalvotais drabužiais. Galiu Tau skirti netgi atskirą ir pastovią vietą spintoje!
Tu tik grįžk...
Jei pasiklydai ir norėtum pareiti, bet neberandi kelio, paskambink.
Nr.:869589105
Bučiuoju, myliu, iki greito!
Visada tavo, Akvilė
Mieloji mano Bliuskaite,
prašau, pamirškim visus tarpusavio pykčius, ir tu tik grįžk..!
Be Tavęs mano dienos eina liūdnai.
Pažadu, kad Tave reguliariai lyginsiu, neskalbsiu kartu su kitais spalvotais drabužiais. Galiu Tau skirti netgi atskirą ir pastovią vietą spintoje!
Tu tik grįžk...
Jei pasiklydai ir norėtum pareiti, bet neberandi kelio, paskambink.
Nr.:869589105
Bučiuoju, myliu, iki greito!
Visada tavo, Akvilė
2008 m. balandžio 26 d., šeštadienis
Molinė puodynė
...where is my mind..?
susikėlus kojas ant prietaisų skydelio čiulpiu sūrius pirštus ir rėkauju į orą "where is my mind?!"
Susižvalgom. Nusišypsau:
"Ar smagu?".
Dievaži, jo vietoj tikriausiai būčiau išspyrus mane iš važiuojančios mašinos.
Tylėjo.
taip...taaip...taaaaip... TAIP..! SMAGU!!!
___________________________________________________________
Molinėje puodynėje spindi/tindi/rindi kampuoti rombo snukiai.
Molinėje puodynėje šiaušias dulkių bangos:"Matau mačiau, Jūrą mačiau. Seesaw, seesaw. Už nieko besislepiančią, atvirą. Pynėsi įvairiausiai į vieną. Visa į vieną."
Molinėje puodynėje kinkos patys arkliai amalais. Puikiausiais sidabriniais amalais.
Molinėje puodynėje šėlsta ir pyksta, daužos ir dryksta...kėkštų plunksnų kuodai.
Molinėje puodynėje skaičiai nusistoja pieno ir grietinės sistema.
Molinėje puodynėje niekada nebuvo kelionės ženklų.
Molinėje puodynėje atrandi šlapių siūlių gurgždesį.
Molinėje puodynėje dūzgia nevaisingos bitės.
Molinėje puodynėje kartojasi istorija: įdedi, pabūna, apsigalvoja, dingsta.
Molinėje puodynėje sklando cukriniai debesėliai sunkiai bepanešdami šaukšto žemuogių naštą.
Molinėje puodynėje mirė iš nuobodulio Raugo Pelėsis.
Molinėje puodynėje kartais aidi gandai apie sulankstomą peiliuką.
Molinėje puodynėje kyla glazūruotas rūkas, kuriame klaidžioja kietos 8 vorų akelės.
Molinėje puodynėje palikome savo kostinčius milžinais bočius.
Molinėje puodynėje niekada nebuvo nuorodų į kengoo pasaulį.
Užsidedu molinę puodynėlę ant galvos ir ramiai sėdžiu. Nes jau išaugau iš Emilio amžiaus.
susikėlus kojas ant prietaisų skydelio čiulpiu sūrius pirštus ir rėkauju į orą "where is my mind?!"
Susižvalgom. Nusišypsau:
"Ar smagu?".
Dievaži, jo vietoj tikriausiai būčiau išspyrus mane iš važiuojančios mašinos.
Tylėjo.
taip...taaip...taaaaip... TAIP..! SMAGU!!!
___________________________________________________________
Molinėje puodynėje spindi/tindi/rindi kampuoti rombo snukiai.
Molinėje puodynėje šiaušias dulkių bangos:"Matau mačiau, Jūrą mačiau. Seesaw, seesaw. Už nieko besislepiančią, atvirą. Pynėsi įvairiausiai į vieną. Visa į vieną."
Molinėje puodynėje kinkos patys arkliai amalais. Puikiausiais sidabriniais amalais.
Molinėje puodynėje šėlsta ir pyksta, daužos ir dryksta...kėkštų plunksnų kuodai.
Molinėje puodynėje skaičiai nusistoja pieno ir grietinės sistema.
Molinėje puodynėje niekada nebuvo kelionės ženklų.
Molinėje puodynėje atrandi šlapių siūlių gurgždesį.
Molinėje puodynėje dūzgia nevaisingos bitės.
Molinėje puodynėje kartojasi istorija: įdedi, pabūna, apsigalvoja, dingsta.
Molinėje puodynėje sklando cukriniai debesėliai sunkiai bepanešdami šaukšto žemuogių naštą.
Molinėje puodynėje mirė iš nuobodulio Raugo Pelėsis.
Molinėje puodynėje kartais aidi gandai apie sulankstomą peiliuką.
Molinėje puodynėje kyla glazūruotas rūkas, kuriame klaidžioja kietos 8 vorų akelės.
Molinėje puodynėje palikome savo kostinčius milžinais bočius.
Molinėje puodynėje niekada nebuvo nuorodų į kengoo pasaulį.
Užsidedu molinę puodynėlę ant galvos ir ramiai sėdžiu. Nes jau išaugau iš Emilio amžiaus.
2008 m. balandžio 25 d., penktadienis
trupiniai
raudona kreidele žymiu Tuos, Kuriuos Verta.
raudona raudona kreidelė trupa, byra, krenta.
kryžiuku- mergaites, varnele- berniukus
nelaimė:
atsirado mėlyna kreidelė.
trupa, byra, krenta
gražiausi pasulyje trupiniai.
raudona raudona kreidelė trupa, byra, krenta.
kryžiuku- mergaites, varnele- berniukus
nelaimė:
atsirado mėlyna kreidelė.
trupa, byra, krenta
gražiausi pasulyje trupiniai.
2008 m. balandžio 24 d., ketvirtadienis
Vargo Vakarienė
Pradedu laidą "Kur puodas, ten ir draugai su dangčiu"
Šį kartą, mielosios ir mielieji, mokinsimės, kaip greitai ir pigiai pasigaminti Vargo Vakarienę.
Reikės:
Šį kartą, mielosios ir mielieji, mokinsimės, kaip greitai ir pigiai pasigaminti Vargo Vakarienę.
Reikės:
- pusės morkos (tinka nuo besmegenio)
- neplautos galvos
- piktų kaimynų
- pušinio arba klevinio pagaliuko
- trancendencinių idėjų palaikytų 6h plastmasinėje stiklinaitėje prieš šiaurinę saulę
- močios iš taboro palei Kurvų Lūšnas prakeiksmo
- silkių nuoviro
- aštraus peilio
- 1kg jautienos faršo
- 3 pomidorų
- 1/2 saliero
- truputį tarkuoto sūrio
- meškos tarpirščių pleiskanėlių
- didelio lango
Darbo eiga:
1- Tai štai. Imkite pomidorus ir atsargiai padėkite ant piktų kaimynų galvos. Jei kaimynai moteriškos lyties, pagaliuką laikykite kairėje rankoje, jei vyriškos- dešinėje. Įkvėpkite pušų/klevų kvapo ir trankykite, kiek tik turite smarvės. Kad tikštų šiknos, žarnos, šūdai...! Atsiprašau. Kai gausite pomidorų padažą, palyginkite jį "Suslavičiaus kečupu". Jaučiate skirtumą? Puiku.
2- Dabar atverkite didįjį langą ir išsilaisvinkite nuo nereikalingų produktų( saliero, jautienos faršo). Langą užverkite ir pasėdėkite keletą minučių ramiai.
3- Paimkite aštrų peilį ir susidorokite su močia iš Kurvų Lušnyno, tuo tarpu gali būti trancendencinės idėjos. (įrankį palikite vietoje)
4- tarkuotą sūrį išbarstykite parke elgetaujantiems žvirbliukams. Galite nusifotografuoti.
5- kadangi meškos tarpirščių pleiskanėlių negavote, galite tiesiog daugiau apie jas nebegalvoti. O jei vis dėl to gavote, Vargo Vakarienė ne jums.
6- silkių nuovirą supilkite į apvalų indą(kodėl? Paprastai tam, kad būtų lengviau maišyti), patilindžiuokit per šonus su pagaliuku.
7-atsargiai sumaišykite pomidorų tirštimą su jau transencinėm idėjom.
8- Atiduokite silkių nuovirą silkėm, kurios jau spėjo per tiek laiko suvokti savo kaltes. Palinkėkite sėkmės.
9- Turimu turiniu išsitrinkite riebaluotą galvą. Morką užsikiškite už labiau atlėpusios ausies.
10- Ieškokite panašių nelaimėlių. Atradę, džiaukitės- galėsit kartu pasigaminti Vargo Vakarienę.
Ačiū už dėmesį. Kitos laidelės laukite ateinantį trečiadienį be penkių minučių septynios! Mus kartoja prieš rytines rusų žinias.
Sėkmės darbe!
2008 m. balandžio 23 d., trečiadienis
Dešiniojo pusrutulio galerija
Šiandien galvoje viskas fotografosi.
Tai toks procesas, kai smegenų žievėje užsifiksuoja ne pokalbių trupinėliai, o vaizdai, kurie tik vėliau iššaukia vienokią ar kitokią istoriją.
Atidarau galeriją:
1-Aurytė pasodinus mane ant kėdės šukuoja plaukus. Palinki sėkmės.
2-Gabrielė, kuri duoda dėžutę su karbonadais ir žybsi akimis.
3-besišypsantis Paulius su Vytu, kurie belydėdami mane į mokyklą patys nusuka link Maxono.
4-pirmą kartą atpažinti Sintautai su išties gražios bažnyčios baltais bokšteliais, nutviekstais rytinės, skaudžios saulės.
5-K. Naumiestyje šniūrai vaikų, kurie daužosi kuprinėmis ir šiaip rėkauja.
6- 4s žvilgsnis su nepažįstama mergina. Protingos akys.
7-literatūros pamoka, kuri nemaloniai nustebino. Onutė Duonutė amžina žvaigždė. (tačiau kėdės patogesnės nei "Žibury").
7- švelnūs laiptai. Ir veda jie arba aukštyn, arba žemyn.
8-matematikos pamoka. Kvailybės mugė. Pasiėmi krūvą popieriaus, susikūprinusią laikyseną, nervininko raštą, porą papildomų matematinių simbolių ir rašai sinalfa, cosalfa,tgalfa. Kartkartėmis pakeli kvadratu, padalini iš 3 arba 2x,tada mandagiai viską apskliaudi ir atsakyme parasai"pi/2 k,e,z. Senokai jaučiau tokį siaubą ir gėdą...
9-eidama brūkšteliu kažkokiam berniukui ranką. Atsisuka. Baltas veidas. Nubėga.
10-vokiečių pamoka. Klasėje daug ir gražių spalvų. Po suolu makaluoji kojomis ir sutartinai krizeni. Nustebino kalbos pamokos išpildymas.
11- 2,40 Lt ir puskilogramis geriausio kugelio mano gyvenime! Tada dar surandi, kur atsikratyti padėklo ir esi be galo laimingas.
12- tyliai tryse besišildymas skvere.
13- kieti takeliai, kurie veda prie žalių krūmų.
14- baisūs antkainiai, kurie BADĖ akis slankiojant po kaži kokią parduotuvę.
15- žalios žolės kvapas, kurį, ačiū dievam, pavyko nufotografuoti.
16- raudoni sportabačiai kybantys ore ir sparčiai makaluojami. Mano kojos. Mhm.
17- "bele kiek picų!" t.y. 2. Ir dar draugiškai padalintas pyragas (kurį labiau apsimoka auginti nei medūzą arbatoje).
18- Povilas ant dviračio. "važiuojam į Prancūziją". Važiuojam.
19- Statybininkas, Su Geltona Liemene. Seksualiai parimęs ant kastuvo keistai žiūrėjo kolei praėjau.
20- Ieva. "Ar turi ką nors skanaus?". Sėdžiu ir valgau želę. Kažkas gero.
21- darbo ir šiaip vienintelis stalas nukrautas geltonais žiedais. Tikriausiai kvepia.
Kodėl stengiuosi kitus žmones įtikinti, kad esu blogesnė nei yra iš tikrūjų?
Tai toks procesas, kai smegenų žievėje užsifiksuoja ne pokalbių trupinėliai, o vaizdai, kurie tik vėliau iššaukia vienokią ar kitokią istoriją.
Atidarau galeriją:
1-Aurytė pasodinus mane ant kėdės šukuoja plaukus. Palinki sėkmės.
2-Gabrielė, kuri duoda dėžutę su karbonadais ir žybsi akimis.
3-besišypsantis Paulius su Vytu, kurie belydėdami mane į mokyklą patys nusuka link Maxono.
4-pirmą kartą atpažinti Sintautai su išties gražios bažnyčios baltais bokšteliais, nutviekstais rytinės, skaudžios saulės.
5-K. Naumiestyje šniūrai vaikų, kurie daužosi kuprinėmis ir šiaip rėkauja.
6- 4s žvilgsnis su nepažįstama mergina. Protingos akys.
7-literatūros pamoka, kuri nemaloniai nustebino. Onutė Duonutė amžina žvaigždė. (tačiau kėdės patogesnės nei "Žibury").
7- švelnūs laiptai. Ir veda jie arba aukštyn, arba žemyn.
8-matematikos pamoka. Kvailybės mugė. Pasiėmi krūvą popieriaus, susikūprinusią laikyseną, nervininko raštą, porą papildomų matematinių simbolių ir rašai sinalfa, cosalfa,tgalfa. Kartkartėmis pakeli kvadratu, padalini iš 3 arba 2x,tada mandagiai viską apskliaudi ir atsakyme parasai"pi/2 k,e,z. Senokai jaučiau tokį siaubą ir gėdą...
9-eidama brūkšteliu kažkokiam berniukui ranką. Atsisuka. Baltas veidas. Nubėga.
10-vokiečių pamoka. Klasėje daug ir gražių spalvų. Po suolu makaluoji kojomis ir sutartinai krizeni. Nustebino kalbos pamokos išpildymas.
11- 2,40 Lt ir puskilogramis geriausio kugelio mano gyvenime! Tada dar surandi, kur atsikratyti padėklo ir esi be galo laimingas.
12- tyliai tryse besišildymas skvere.
13- kieti takeliai, kurie veda prie žalių krūmų.
14- baisūs antkainiai, kurie BADĖ akis slankiojant po kaži kokią parduotuvę.
15- žalios žolės kvapas, kurį, ačiū dievam, pavyko nufotografuoti.
16- raudoni sportabačiai kybantys ore ir sparčiai makaluojami. Mano kojos. Mhm.
17- "bele kiek picų!" t.y. 2. Ir dar draugiškai padalintas pyragas (kurį labiau apsimoka auginti nei medūzą arbatoje).
18- Povilas ant dviračio. "važiuojam į Prancūziją". Važiuojam.
19- Statybininkas, Su Geltona Liemene. Seksualiai parimęs ant kastuvo keistai žiūrėjo kolei praėjau.
20- Ieva. "Ar turi ką nors skanaus?". Sėdžiu ir valgau želę. Kažkas gero.
21- darbo ir šiaip vienintelis stalas nukrautas geltonais žiedais. Tikriausiai kvepia.
Kodėl stengiuosi kitus žmones įtikinti, kad esu blogesnė nei yra iš tikrūjų?
2008 m. balandžio 22 d., antradienis
Pokalbių perleliai
Sakau:"klausyk,bet juk rokenrolas nėra tik šokiai..?"
Atsako:"žinoma,kad ne. Dar seksas ir narkotikai".
Tiesiog būtina įtraukti į scenarijų.
Katinėlio balsu:"Vaiduk,MŪSŲ kompiuteriukas labai serga..".
"Nebijok. Grįšiu ir priesiekiu- nužudysiu tave!".
Iš palengvėjimo net atsidusau.
Klausia:"o..tai klausyk,Akvile..nuo tos jogos krenta svoris?"
"m..tai..na..galvokit ką kitą tada".
Liūdna veido išraiška nudelbta į 26tą sumuštinį.
Gėdingai:"kažin ar tokios yra tikros nindzės.."
"tokios tokios. Šiuolaikinės. Juk ŠLIFUOJAM gatves".
O tada pridenginėji viena kitą nuo Tamsos Smogikų.
Sako:"mergaičiuke, ar žinai kuo skiriasi lazerinė pelytė nuo mechaninės su rutuliuku?"
Mykiu:"manau,kad taip..".
Palinkęs prie pat veido:"aš tau, kaip mergaičiukei, galiu padaryti paslaugą..."
Traukiuosi atbula:"mhm..gal susitvarkysiu pati.."
Mojuoja rankom:"ne ne! Aš čia gal šiek tiek brutualiai pakrapštysiu, bet pamatysi, iš karto reikalas pagerės".
Atsidūsėjimas:"mhm.."
Ir aš nebuvau didžiausia auka.
Juokias:"paprašyk vokiškai, kad tave nužudyčiau".
Pagalvojus:"geben, Sie bitte, Tod".
Juokiamės.
Dramatiškai:"žinai, bet nebūsim mes pora. Man atrodo, esam nesutverti vienas kitam".
Nuvirtus nuo slenksčio:"o neee..koks tavo vardas..? Ir gal vis dėl to galėtum pašaukti Dovilę?"
Galvoje beždžionėlė muša būgneliais ir nesu tikra ar tai labai juokinga.
Rimtai:"kaip itališkai skambėtų"motina"?!"
Sutrikęs:"itališkai..?"
Moti. Itališkai būtų- moti. Neįsivaizduoju kaip, bet atspėjo.
Kritiškai:"Švėkšnagalvis blogai.."
"kodėl?"
"per ilgas vardas. Ilgainiui vaikai pradėtų iš jo tyčiotis".
Sako:"tai Bilis?"
Linkteliu:"tai Bilis".
Tylim ir šypsomės.
Glostydama:"Akvile, o kai tu turėsi savo vyrą ir vaikų..jau nebe taip mane mylėsi..?
Nustembu:"kodėl klausi?"
Užtikrintai:"nes taip bus".
Raminu:"o man atrodo, kad niekas nepasikeis".
Netikėdama:"na... bus labai sunku sutilpti visiems į vieną lovą ir..tada tu miegosi su savo vaikais, o ne su manimi".
Priglaudžiu garbanotą galvą prie krūtinės ir supu tol, kol nustoja spausti ranką.
Svajingai:"o aš įsimylėjau Stefaną".
"aš irgi!"
Nemaloni tyla.
Sakau:"vargšelis..dabar liks amžinai vienišas".
Išdidžiai:"O aš tavo garbei savo lėlytę pavadinau Akvilės vardu!".
Patenkinta:"man tikrai labai smagu.."
Vakare Akvilė voliojosi ant grindų. Pusnuogė, su išlaužta ranka ir kažkokiu skuduru apmuturiuota galva.
Nuo lovos:"per daug nesigraužk, galėsiu tave įdarbinti savo firmoje".
Kandžiai:"ambicijos siekiant tobulumo verdant kavą..?"
Tingiai:"pripažink,vis vien tu niekam netikus".
Pripažįstu ir nueinu užkaisti kavos.
Supykus klausia:"kodėl negaliu susitikti su pele Pipete?"
Bandau suktis:"gal bijo, kad ją išduosi Dideliems Žmonėms".
Įsižeidus:"ji mano antra geriausia draugė ir galvoja,kad galėčiau ją išduoti.?!"
Dar baisiau taisau padėtį:"o matei,kad beveik kiekvienuose namuose yra sląstukai?"
Šiurpi tyla ir:"Akvile, mes privalom KUO GREIČIAU Pipetę įspėti!!!"
Vien tik dėl to verta kalbėtis...
Atsako:"žinoma,kad ne. Dar seksas ir narkotikai".
Tiesiog būtina įtraukti į scenarijų.
Katinėlio balsu:"Vaiduk,MŪSŲ kompiuteriukas labai serga..".
"Nebijok. Grįšiu ir priesiekiu- nužudysiu tave!".
Iš palengvėjimo net atsidusau.
Klausia:"o..tai klausyk,Akvile..nuo tos jogos krenta svoris?"
"m..tai..na..galvokit ką kitą tada".
Liūdna veido išraiška nudelbta į 26tą sumuštinį.
Gėdingai:"kažin ar tokios yra tikros nindzės.."
"tokios tokios. Šiuolaikinės. Juk ŠLIFUOJAM gatves".
O tada pridenginėji viena kitą nuo Tamsos Smogikų.
Sako:"mergaičiuke, ar žinai kuo skiriasi lazerinė pelytė nuo mechaninės su rutuliuku?"
Mykiu:"manau,kad taip..".
Palinkęs prie pat veido:"aš tau, kaip mergaičiukei, galiu padaryti paslaugą..."
Traukiuosi atbula:"mhm..gal susitvarkysiu pati.."
Mojuoja rankom:"ne ne! Aš čia gal šiek tiek brutualiai pakrapštysiu, bet pamatysi, iš karto reikalas pagerės".
Atsidūsėjimas:"mhm.."
Ir aš nebuvau didžiausia auka.
Juokias:"paprašyk vokiškai, kad tave nužudyčiau".
Pagalvojus:"geben, Sie bitte, Tod".
Juokiamės.
Dramatiškai:"žinai, bet nebūsim mes pora. Man atrodo, esam nesutverti vienas kitam".
Nuvirtus nuo slenksčio:"o neee..koks tavo vardas..? Ir gal vis dėl to galėtum pašaukti Dovilę?"
Galvoje beždžionėlė muša būgneliais ir nesu tikra ar tai labai juokinga.
Rimtai:"kaip itališkai skambėtų"motina"?!"
Sutrikęs:"itališkai..?"
Moti. Itališkai būtų- moti. Neįsivaizduoju kaip, bet atspėjo.
Kritiškai:"Švėkšnagalvis blogai.."
"kodėl?"
"per ilgas vardas. Ilgainiui vaikai pradėtų iš jo tyčiotis".
Sako:"tai Bilis?"
Linkteliu:"tai Bilis".
Tylim ir šypsomės.
Glostydama:"Akvile, o kai tu turėsi savo vyrą ir vaikų..jau nebe taip mane mylėsi..?
Nustembu:"kodėl klausi?"
Užtikrintai:"nes taip bus".
Raminu:"o man atrodo, kad niekas nepasikeis".
Netikėdama:"na... bus labai sunku sutilpti visiems į vieną lovą ir..tada tu miegosi su savo vaikais, o ne su manimi".
Priglaudžiu garbanotą galvą prie krūtinės ir supu tol, kol nustoja spausti ranką.
Svajingai:"o aš įsimylėjau Stefaną".
"aš irgi!"
Nemaloni tyla.
Sakau:"vargšelis..dabar liks amžinai vienišas".
Išdidžiai:"O aš tavo garbei savo lėlytę pavadinau Akvilės vardu!".
Patenkinta:"man tikrai labai smagu.."
Vakare Akvilė voliojosi ant grindų. Pusnuogė, su išlaužta ranka ir kažkokiu skuduru apmuturiuota galva.
Nuo lovos:"per daug nesigraužk, galėsiu tave įdarbinti savo firmoje".
Kandžiai:"ambicijos siekiant tobulumo verdant kavą..?"
Tingiai:"pripažink,vis vien tu niekam netikus".
Pripažįstu ir nueinu užkaisti kavos.
Supykus klausia:"kodėl negaliu susitikti su pele Pipete?"
Bandau suktis:"gal bijo, kad ją išduosi Dideliems Žmonėms".
Įsižeidus:"ji mano antra geriausia draugė ir galvoja,kad galėčiau ją išduoti.?!"
Dar baisiau taisau padėtį:"o matei,kad beveik kiekvienuose namuose yra sląstukai?"
Šiurpi tyla ir:"Akvile, mes privalom KUO GREIČIAU Pipetę įspėti!!!"
Vien tik dėl to verta kalbėtis...
2008 m. balandžio 21 d., pirmadienis
Šuo, kuris yra geresnis už Pifą
Dar:
prisiminiau ir supratau arba rašau dabar, arba jau niekada.
(reiškia dabar)
Gelažių šeima turi šunį. Šuns vardas- Rudis(spėkit kodėl? Nes jis rudas! Mhm...)
Tasai šuo kadaise atklydo pas mus ir..liko, nes mažoji Akvilė baisiai verkė "kurgi dėsis toks didelis šuo vakare..?". Liko ir prilipo. Kaukė Rudelis geras porą savaičių. Ir neėdė rutulikų su karotinu bei soja prisotinta lizosinų. Negėrė vandens su nitratais ir, man rodos, buvo Pats Liūdniausias Šuo Visame Pasaulyje.
Bet pagulėjęs ir pagalvojęs prisiekė mums amžiną ištikimybę, kuri net šunim nėra privaloma.
Mylėjo jis visus mus labai ir be galo ir dar taip toliau, tačiau šeiminką vis vien išsirinko- Vaidotą(apie jį atskira istorija). Ir po poros metų pamatėme, kad turime protingą vaikiną su dar protingesniu šunimi. Būtų beviltiška išvardinti, kiek tas šuva visko moka, tad tiesiog papasakosiu šio sekmadienio atsiminimus.
Rudis eina 10 metrų spinduliu apie tą žmogų, kuris jį paleidžia. Sekmadienį paleidau jį aš ir išėjau miškan. O šuo žino, KAIP reikia džiaugtis medžiais...
Nuėjome nežinau kiek kilometrų, kol atradome kažkokį smėlio karjerą. Abu nusitvėrėme sau malonios veiklos: aš surudijusią lopetą ir perkasinėjau smėlį"kad greičiau džiūtų", o Rudis išsikasė kažkokį kavalką dvėselienos.
Gegutė turbūt nusistebėjo: kaži koks atsitūpęs žmogutis bekasinėjantis smėlį ir šuo ryjantis didžiuliais kąsniais nebeatpažįstamą švinkieną nuolat susižvalgantys, nusišypsantis vienas kitam ir toliau tęsiantys pradėtą darbą.
Tada kai jau beveik buvo sutemę, susimąsčiau apie kelią namo. Pasiklydau. Kaip ir visada... Šįkart nebuvo tokios didelės baimės(kaip šeštadienį). Slankiojom abu ratais samanotais šunkeliukais ir uostinėjom. Tada Rudis tiesiog pasuko vienu iš to daugelio keliukų-takeliukų ir nuėjo. Nusekiau paskui.
Pavyzdžiui, Joniukas trupino duonelę ir tai jam atnešė nelaimę, o Rudis nusimyžčiojęs pakelias nesunkiai vedė mane į pagrindinį kelią.
Prieš parišant jis spėjo man lyžtelti veidą. Paprastai būtų nedovanotinai šlykštu, o tada jaučiau meilę. Gal kiek ir atsiduodančią dvėseliena.
prisiminiau ir supratau arba rašau dabar, arba jau niekada.
(reiškia dabar)
Gelažių šeima turi šunį. Šuns vardas- Rudis(spėkit kodėl? Nes jis rudas! Mhm...)
Tasai šuo kadaise atklydo pas mus ir..liko, nes mažoji Akvilė baisiai verkė "kurgi dėsis toks didelis šuo vakare..?". Liko ir prilipo. Kaukė Rudelis geras porą savaičių. Ir neėdė rutulikų su karotinu bei soja prisotinta lizosinų. Negėrė vandens su nitratais ir, man rodos, buvo Pats Liūdniausias Šuo Visame Pasaulyje.
Bet pagulėjęs ir pagalvojęs prisiekė mums amžiną ištikimybę, kuri net šunim nėra privaloma.
Mylėjo jis visus mus labai ir be galo ir dar taip toliau, tačiau šeiminką vis vien išsirinko- Vaidotą(apie jį atskira istorija). Ir po poros metų pamatėme, kad turime protingą vaikiną su dar protingesniu šunimi. Būtų beviltiška išvardinti, kiek tas šuva visko moka, tad tiesiog papasakosiu šio sekmadienio atsiminimus.
Rudis eina 10 metrų spinduliu apie tą žmogų, kuris jį paleidžia. Sekmadienį paleidau jį aš ir išėjau miškan. O šuo žino, KAIP reikia džiaugtis medžiais...
Nuėjome nežinau kiek kilometrų, kol atradome kažkokį smėlio karjerą. Abu nusitvėrėme sau malonios veiklos: aš surudijusią lopetą ir perkasinėjau smėlį"kad greičiau džiūtų", o Rudis išsikasė kažkokį kavalką dvėselienos.
Gegutė turbūt nusistebėjo: kaži koks atsitūpęs žmogutis bekasinėjantis smėlį ir šuo ryjantis didžiuliais kąsniais nebeatpažįstamą švinkieną nuolat susižvalgantys, nusišypsantis vienas kitam ir toliau tęsiantys pradėtą darbą.
Tada kai jau beveik buvo sutemę, susimąsčiau apie kelią namo. Pasiklydau. Kaip ir visada... Šįkart nebuvo tokios didelės baimės(kaip šeštadienį). Slankiojom abu ratais samanotais šunkeliukais ir uostinėjom. Tada Rudis tiesiog pasuko vienu iš to daugelio keliukų-takeliukų ir nuėjo. Nusekiau paskui.
Pavyzdžiui, Joniukas trupino duonelę ir tai jam atnešė nelaimę, o Rudis nusimyžčiojęs pakelias nesunkiai vedė mane į pagrindinį kelią.
Prieš parišant jis spėjo man lyžtelti veidą. Paprastai būtų nedovanotinai šlykštu, o tada jaučiau meilę. Gal kiek ir atsiduodančią dvėseliena.
svetimi inkstai
Prisikemši į skrandį greipfrutų sumišusių su trečio aukšto saule ir šypsais. Taip gerai. "Gero"nereikia išmokti, intuityviai jauti.
Kartais prabundu naktį ir man būna nežmoniškai šalta. Taip šalta, kad tik po daug minučių suprantu, kad "blet, skauda sąnarius". Ir skauda mergaitiškai įkyriai. Seniau tokiomis naktimis eidavau pas mamą į lovą. O dabar nei šis, nei tas... Štai ir ateina mintys, kad neblogai būtų ištekėti ir be jokių preliudijų prikišti geliančias galūnes prie jo inkstų. Šildytis dykai. Mhm.
Šiandienos naktį laisvų inkstų poros neradau. Tai lipau iš lovos ir nieko nematydama žabaliojau po kambarį ieškodama kojinių,nes"...jas tikrai kažkur čia nusimečiau..". Radau. Užsimoviau. Atsiguliau išvarginta aklų paieškų. Bet sapnai jau buvo pažeisti. "Twinkle, twinkle, little star".
Senas įrašas:
Tyrlaukiai čia,
tyrlaukiai ten...
visatos tuščios erdvės
neleidžia užplikyti kmynų.
Šiokiadieniais neinu artyn
prie savo presuotų pjuvenų
lentynų:
iš plastmasė išlietos
minties kaladėlės
su Istorijų klijum
gausiai prineša dulkių
ant, virš mano galvos,
einančios kosmoso
Visa Ko trasos.
Tyrlaukiai čia,
tyrlaukiai ten...
Laiko ir įvykių
pustomos dykros
atima sapnus naktimis.
Pavargusi numetu liūdesį
ant sausos Rugpjūčio žolės.
Tūkstančiai metų, gyventi kitų,
užgriūna mane.
Tikriausiai galėčiau šypsotis,
bet...mergaite, ne.
Guliu sena sena
po jaunomis žvaigždėmis.
Cikados griežia
amžinybės giesmę,
kurią dėl išprusimo
išklausyti privalau.
Pakeliu sunkias akis į dangų,
bet ničnieko nematau:
tyrlaukiai čia
ir tyrlaukiai ten.
Kartais prabundu naktį ir man būna nežmoniškai šalta. Taip šalta, kad tik po daug minučių suprantu, kad "blet, skauda sąnarius". Ir skauda mergaitiškai įkyriai. Seniau tokiomis naktimis eidavau pas mamą į lovą. O dabar nei šis, nei tas... Štai ir ateina mintys, kad neblogai būtų ištekėti ir be jokių preliudijų prikišti geliančias galūnes prie jo inkstų. Šildytis dykai. Mhm.
Šiandienos naktį laisvų inkstų poros neradau. Tai lipau iš lovos ir nieko nematydama žabaliojau po kambarį ieškodama kojinių,nes"...jas tikrai kažkur čia nusimečiau..". Radau. Užsimoviau. Atsiguliau išvarginta aklų paieškų. Bet sapnai jau buvo pažeisti. "Twinkle, twinkle, little star".
Senas įrašas:
Tyrlaukiai čia,
tyrlaukiai ten...
visatos tuščios erdvės
neleidžia užplikyti kmynų.
Šiokiadieniais neinu artyn
prie savo presuotų pjuvenų
lentynų:
iš plastmasė išlietos
minties kaladėlės
su Istorijų klijum
gausiai prineša dulkių
ant, virš mano galvos,
einančios kosmoso
Visa Ko trasos.
Tyrlaukiai čia,
tyrlaukiai ten...
Laiko ir įvykių
pustomos dykros
atima sapnus naktimis.
Pavargusi numetu liūdesį
ant sausos Rugpjūčio žolės.
Tūkstančiai metų, gyventi kitų,
užgriūna mane.
Tikriausiai galėčiau šypsotis,
bet...mergaite, ne.
Guliu sena sena
po jaunomis žvaigždėmis.
Cikados griežia
amžinybės giesmę,
kurią dėl išprusimo
išklausyti privalau.
Pakeliu sunkias akis į dangų,
bet ničnieko nematau:
tyrlaukiai čia
ir tyrlaukiai ten.
2008 m. balandžio 19 d., šeštadienis
2008 m. balandžio 18 d., penktadienis
Raibuliuojančios Bakterijos
Kai buvau maža,mano kelias mokykla-namai užimdavo gerą laiko gabalą dienoje. 5km pėstute. Gal ne tiek ir daug atrodytų dabar..bet būnant 7 ar 8 metų nykštukui- užtikrintos pora valandų grybavimo pakelėse. Turint omeny dar tai, kad neįdomesnį ruožą sunku įsivaizduoti- 3 km pliko plento tarp išartų laukų, o tada dar 2 km tiesiai tiesiai pievomis. Tai štai.
Tačiau nebūtum vaikas, jei nesugalvotum, kaip pasiįvairinti kelionę. Kažkur ties 15 kelio stulpeliu tekėjo kanalėlis- Purvė. Bene kiekvieną dieną ten nusileisdavau ir gerdavau vandenėlį sau lengvai įsiteikdama,kad jis man suteiks magiškų jėgų.
Kažkur ties 11 stulpeliu gyveno tokia dosni moterėlė- Antosėlė(pavardę jau pamiršau). Kartais pas ją užsukdavau. Vaišindavo ji mane sūriu su uogiene, karšta arbata(tai ypač pamačydavo žiemą),sausainiais,kurie kvepėdavo(?)senomis suknelėmis. Galvotum,kad čia geriausia stotelė buvo,bet toli gražu ne. Antosėlė gyveno viena. Bais išsiilgdavo žmonių. Ir jei jau prigriebdavo,tai neišleisdavo bent trejetą valandų. Todėl eidavau pas ją itin retai. Tik tada,kai labai norėdavos to sūrio. Beje,šiaip aš tos moteries visiškai nepažinojau.
O dabar paskutinė stotelė-kažkur 400m iki namų. Na,bet kartais neužtekdavo nei noro,nei jėgų tiems metrams.
Tada guldavau ant sniego,išskėsdavau rankas ir traukdavau orą. Viską užmiršdavau. Ir matydavau Raibuliuojančias Bakterijas. Na,tik visai neseniai atsiminus tai,pagalvojau,kad šiaip žmogus neturėtų matyti bakterijų. Raibuliuojančios Bakterijos- tai tokie mažyčiai nariuoti kūneliai,su spalvotais segmentais. Maždaug 1/3 centimetro dydžio gyvūnėliai raitydavos ore,kol panorėdavau,kad jie sulįstų į žemę ir jie sulįsdavo. Pagulėjus pusvalanduką reikalas kaipmat pasitaisydavo ir jau likusį kelią parbėgdavau.
Tikriausiai labai sunku tiems,kurie laukia stebuklų.
Tačiau nebūtum vaikas, jei nesugalvotum, kaip pasiįvairinti kelionę. Kažkur ties 15 kelio stulpeliu tekėjo kanalėlis- Purvė. Bene kiekvieną dieną ten nusileisdavau ir gerdavau vandenėlį sau lengvai įsiteikdama,kad jis man suteiks magiškų jėgų.
Kažkur ties 11 stulpeliu gyveno tokia dosni moterėlė- Antosėlė(pavardę jau pamiršau). Kartais pas ją užsukdavau. Vaišindavo ji mane sūriu su uogiene, karšta arbata(tai ypač pamačydavo žiemą),sausainiais,kurie kvepėdavo(?)senomis suknelėmis. Galvotum,kad čia geriausia stotelė buvo,bet toli gražu ne. Antosėlė gyveno viena. Bais išsiilgdavo žmonių. Ir jei jau prigriebdavo,tai neišleisdavo bent trejetą valandų. Todėl eidavau pas ją itin retai. Tik tada,kai labai norėdavos to sūrio. Beje,šiaip aš tos moteries visiškai nepažinojau.
O dabar paskutinė stotelė-kažkur 400m iki namų. Na,bet kartais neužtekdavo nei noro,nei jėgų tiems metrams.
Tada guldavau ant sniego,išskėsdavau rankas ir traukdavau orą. Viską užmiršdavau. Ir matydavau Raibuliuojančias Bakterijas. Na,tik visai neseniai atsiminus tai,pagalvojau,kad šiaip žmogus neturėtų matyti bakterijų. Raibuliuojančios Bakterijos- tai tokie mažyčiai nariuoti kūneliai,su spalvotais segmentais. Maždaug 1/3 centimetro dydžio gyvūnėliai raitydavos ore,kol panorėdavau,kad jie sulįstų į žemę ir jie sulįsdavo. Pagulėjus pusvalanduką reikalas kaipmat pasitaisydavo ir jau likusį kelią parbėgdavau.
Tikriausiai labai sunku tiems,kurie laukia stebuklų.
pergamentas
Nosis po nosim akiniais pabalnota.
Batas kyla lig nosies.
Verkia mažos damos.
Verkia didelės damos. Kurgi begausi, mažyle, tokius geltonus akinius..?
Kresteli plaukus ir eini lengvai lengvai velniop. Op..op..op.. Ant skalbinių virvių supasi paties sąžinė. Per retai skalbiu..
Perlenkiu pergamentą pusiau per pusę, nudeginu kraštus, lapo ir savo. Tiek to. Tyliu. Visi popieriai juk kažką liudija. Tik ne šis.
Neturėjau priekaištų beržams. Kol ošdavo. Kol mane nešdavo. Kol pešdavom kartu sakuotus lapelius. O dabar draugystė baigėsi. Gana.
Purvinu ilgesiu pripildai valandas ant palangės, už apykaklės, po pieštukine... o pečiais vis eina šiurpas. Nes truputį pavargsti būti ištikimas. Truputį pavargsti kvėpuoti kito ritmu. Truputį pavargsti kvėpuoti be ritmo. Truputį pavargsti kvėpuoti.
Aš retai supykstu ant žmonių. Bet jei jau supykstu, labai sunkiai nuleidžiu kartulį/nusivylimą/pyktį.
Batas kyla lig nosies.
Verkia mažos damos.
Verkia didelės damos. Kurgi begausi, mažyle, tokius geltonus akinius..?
Kresteli plaukus ir eini lengvai lengvai velniop. Op..op..op.. Ant skalbinių virvių supasi paties sąžinė. Per retai skalbiu..
Perlenkiu pergamentą pusiau per pusę, nudeginu kraštus, lapo ir savo. Tiek to. Tyliu. Visi popieriai juk kažką liudija. Tik ne šis.
Neturėjau priekaištų beržams. Kol ošdavo. Kol mane nešdavo. Kol pešdavom kartu sakuotus lapelius. O dabar draugystė baigėsi. Gana.
Purvinu ilgesiu pripildai valandas ant palangės, už apykaklės, po pieštukine... o pečiais vis eina šiurpas. Nes truputį pavargsti būti ištikimas. Truputį pavargsti kvėpuoti kito ritmu. Truputį pavargsti kvėpuoti be ritmo. Truputį pavargsti kvėpuoti.
Aš retai supykstu ant žmonių. Bet jei jau supykstu, labai sunkiai nuleidžiu kartulį/nusivylimą/pyktį.
2008 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis
galeonas
Atsitiesiu ir vėl palinkstu:
Nes meldžiuosi jau kitaip.
Nes elfus sunku melžti.
Nes manęs prašo grįžti.
Nes noriu grįžti.
Nes ateis laikas ir rasiu kietų riešutėlių.
Nes galbūt nepamiršiu savo slaptažodžio iš trylikos simbolių.
Nes valdau 18 žuvų būrį(mano rankose Stalinė Lempa).
Nes žinau bent porą priežasčių, nuo ko stimpa gėlės.
Nes dažniausiai atskiriu galininko linksnį.
Nes turiu kavos.
Nes gavau spagetti su grybų+dešrelių+geltonų daikčiukų padažu."Ateik,kai norėsi valgyti". Atėjau.
Nes baigiu atsiauginti pusę burnos mėsos.
Nes Pipetė grįžo iš Šveicarijos šiaurinių provincijų namo.
Nes meldžiuosi jau kitaip.
Nes elfus sunku melžti.
Nes manęs prašo grįžti.
Nes noriu grįžti.
Nes ateis laikas ir rasiu kietų riešutėlių.
Nes galbūt nepamiršiu savo slaptažodžio iš trylikos simbolių.
Nes valdau 18 žuvų būrį(mano rankose Stalinė Lempa).
Nes žinau bent porą priežasčių, nuo ko stimpa gėlės.
Nes dažniausiai atskiriu galininko linksnį.
Nes turiu kavos.
Nes gavau spagetti su grybų+dešrelių+geltonų daikčiukų padažu."Ateik,kai norėsi valgyti". Atėjau.
Nes baigiu atsiauginti pusę burnos mėsos.
Nes Pipetė grįžo iš Šveicarijos šiaurinių provincijų namo.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)