Dar:
prisiminiau ir supratau arba rašau dabar, arba jau niekada.
(reiškia dabar)
Gelažių šeima turi šunį. Šuns vardas- Rudis(spėkit kodėl? Nes jis rudas! Mhm...)
Tasai šuo kadaise atklydo pas mus ir..liko, nes mažoji Akvilė baisiai verkė "kurgi dėsis toks didelis šuo vakare..?". Liko ir prilipo. Kaukė Rudelis geras porą savaičių. Ir neėdė rutulikų su karotinu bei soja prisotinta lizosinų. Negėrė vandens su nitratais ir, man rodos, buvo Pats Liūdniausias Šuo Visame Pasaulyje.
Bet pagulėjęs ir pagalvojęs prisiekė mums amžiną ištikimybę, kuri net šunim nėra privaloma.
Mylėjo jis visus mus labai ir be galo ir dar taip toliau, tačiau šeiminką vis vien išsirinko- Vaidotą(apie jį atskira istorija). Ir po poros metų pamatėme, kad turime protingą vaikiną su dar protingesniu šunimi. Būtų beviltiška išvardinti, kiek tas šuva visko moka, tad tiesiog papasakosiu šio sekmadienio atsiminimus.
Rudis eina 10 metrų spinduliu apie tą žmogų, kuris jį paleidžia. Sekmadienį paleidau jį aš ir išėjau miškan. O šuo žino, KAIP reikia džiaugtis medžiais...
Nuėjome nežinau kiek kilometrų, kol atradome kažkokį smėlio karjerą. Abu nusitvėrėme sau malonios veiklos: aš surudijusią lopetą ir perkasinėjau smėlį"kad greičiau džiūtų", o Rudis išsikasė kažkokį kavalką dvėselienos.
Gegutė turbūt nusistebėjo: kaži koks atsitūpęs žmogutis bekasinėjantis smėlį ir šuo ryjantis didžiuliais kąsniais nebeatpažįstamą švinkieną nuolat susižvalgantys, nusišypsantis vienas kitam ir toliau tęsiantys pradėtą darbą.
Tada kai jau beveik buvo sutemę, susimąsčiau apie kelią namo. Pasiklydau. Kaip ir visada... Šįkart nebuvo tokios didelės baimės(kaip šeštadienį). Slankiojom abu ratais samanotais šunkeliukais ir uostinėjom. Tada Rudis tiesiog pasuko vienu iš to daugelio keliukų-takeliukų ir nuėjo. Nusekiau paskui.
Pavyzdžiui, Joniukas trupino duonelę ir tai jam atnešė nelaimę, o Rudis nusimyžčiojęs pakelias nesunkiai vedė mane į pagrindinį kelią.
Prieš parišant jis spėjo man lyžtelti veidą. Paprastai būtų nedovanotinai šlykštu, o tada jaučiau meilę. Gal kiek ir atsiduodančią dvėseliena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą