Pokalbių perleliai

Sakau:"klausyk,bet juk rokenrolas nėra tik šokiai..?"
Atsako:"žinoma,kad ne. Dar seksas ir narkotikai".
Tiesiog būtina įtraukti į scenarijų.

Katinėlio balsu:"Vaiduk,MŪSŲ kompiuteriukas labai serga..".
"Nebijok. Grįšiu ir priesiekiu- nužudysiu tave!".
Iš palengvėjimo net atsidusau.

Klausia:"o..tai klausyk,Akvile..nuo tos jogos krenta svoris?"
"m..tai..na..galvokit ką kitą tada".
Liūdna veido išraiška nudelbta į 26tą sumuštinį.

Gėdingai:"kažin ar tokios yra tikros nindzės.."
"tokios tokios. Šiuolaikinės. Juk ŠLIFUOJAM gatves".
O tada pridenginėji viena kitą nuo Tamsos Smogikų.

Sako:"mergaičiuke, ar žinai kuo skiriasi lazerinė pelytė nuo mechaninės su rutuliuku?"
Mykiu:"manau,kad taip..".
Palinkęs prie pat veido:"aš tau, kaip mergaičiukei, galiu padaryti paslaugą..."
Traukiuosi atbula:"mhm..gal susitvarkysiu pati.."
Mojuoja rankom:"ne ne! Aš čia gal šiek tiek brutualiai pakrapštysiu, bet pamatysi, iš karto reikalas pagerės".
Atsidūsėjimas:"mhm.."
Ir aš nebuvau didžiausia auka.

Juokias:"paprašyk vokiškai, kad tave nužudyčiau".
Pagalvojus:"geben, Sie bitte, Tod".
Juokiamės.

Dramatiškai:"žinai, bet nebūsim mes pora. Man atrodo, esam nesutverti vienas kitam".
Nuvirtus nuo slenksčio:"o neee..koks tavo vardas..? Ir gal vis dėl to galėtum pašaukti Dovilę?"
Galvoje beždžionėlė muša būgneliais ir nesu tikra ar tai labai juokinga.

Rimtai:"kaip itališkai skambėtų"motina"?!"
Sutrikęs:"itališkai..?"
Moti. Itališkai būtų- moti. Neįsivaizduoju kaip, bet atspėjo.

Kritiškai:"Švėkšnagalvis blogai.."
"kodėl?"
"per ilgas vardas. Ilgainiui vaikai pradėtų iš jo tyčiotis".
Sako:"tai Bilis?"
Linkteliu:"tai Bilis".
Tylim ir šypsomės.

Glostydama:"Akvile, o kai tu turėsi savo vyrą ir vaikų..jau nebe taip mane mylėsi..?
Nustembu:"kodėl klausi?"
Užtikrintai:"nes taip bus".
Raminu:"o man atrodo, kad niekas nepasikeis".
Netikėdama:"na... bus labai sunku sutilpti visiems į vieną lovą ir..tada tu miegosi su savo vaikais, o ne su manimi".
Priglaudžiu garbanotą galvą prie krūtinės ir supu tol, kol nustoja spausti ranką.

Svajingai:"o aš įsimylėjau Stefaną".
"aš irgi!"
Nemaloni tyla.
Sakau:"vargšelis..dabar liks amžinai vienišas".

Išdidžiai:"O aš tavo garbei savo lėlytę pavadinau Akvilės vardu!".
Patenkinta:"man tikrai labai smagu.."
Vakare Akvilė voliojosi ant grindų. Pusnuogė, su išlaužta ranka ir kažkokiu skuduru apmuturiuota galva.

Nuo lovos:"per daug nesigraužk, galėsiu tave įdarbinti savo firmoje".
Kandžiai:"ambicijos siekiant tobulumo verdant kavą..?"
Tingiai:"pripažink,vis vien tu niekam netikus".
Pripažįstu ir nueinu užkaisti kavos.

Supykus klausia:"kodėl negaliu susitikti su pele Pipete?"
Bandau suktis:"gal bijo, kad ją išduosi Dideliems Žmonėms".
Įsižeidus:"ji mano antra geriausia draugė ir galvoja,kad galėčiau ją išduoti.?!"
Dar baisiau taisau padėtį:"o matei,kad beveik kiekvienuose namuose yra sląstukai?"
Šiurpi tyla ir:"Akvile, mes privalom KUO GREIČIAU Pipetę įspėti!!!"

Vien tik dėl to verta kalbėtis...