Atsilikę arkliai
už kampo nužiūri mane.
Švelnios šnervės ir netyčia prie apatinės lūpos prilipę dobilėliai...
Apsiašarojus meška sėdi prie sulūžusio vienračio
ir dešine letena vynioja valytojos žarnas-
iš liūdesio, žinoma.
kažkas pagavo undinę ir nuskuto jos uodegą
švytintys žvynai skalavo Siesarties pakrantes.
ak ak ak...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą