kitiems
pripaišau turbūt net neegzistuojančių žmonių paveikslų
tada įtikiu jais
ir nutraukiu ryšius, kad nenusivilčiau,
nes iš charakterių pasilieku negyvas iškamšas.
netikrumas ir trapumas:
geriu mėtų arbatą
ir netiku
niekuo
seniai atrasti džiugūs dalykai
netenka prasmės,
o nieko nauja neateina
tiksliau-nusisuku
taip paaugliškai ir silpnai...
o juk jau turėčiau išaugti
belieka keletas rimtų klausimų:
kas mane apkamšys prieš miegą..?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą