Kažką jaučiu:
šlapio ir kibaus
Pečiais vaikšto nerimas.
Po velnių, reikėtų ką nors gyvenime išmokti daryti praktiško.
Nes nepaims paskui manęs Nojus laivan:
nei į veislę,
nei į darbą,
nei pranašauti.
Visą gyvenimą mane kankina psichozė, kad esu nereikalinga/netikusi.
Telieka traukti į Nepalą ir virinti vaikams vandenį, bandant save įtikint, kad taip būčiau geresnė.
Ak, ak.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą