šiandien diena buvo nemoteriškai rimta.
pirmas setas:
Devintą valandą lipu į autobusą namų link. Siūbuoju ant vienos kojos prie Čekių Muštuvo. Kažkas iš nugaros meiliai gnybteli į abu šonus.
- Kuti kuti, mergaite.
- Jėėėėėėzau..!
griebiuosi už širdies, užkliūnu už laiptelio, netenku pusiausvyros ir užgriūnu ant mane pakutinusio žmogaus.
- Atsiprašau labai...
- Na, ir baugšti mergaitė...-šypsos man dėdė ir klausia, kur važiuoti noriu.
Namo, sakau.
Abu šypsomės.
Tai muškit, dėde, man čekį iki Liepalotų.
Vėl abu šypsomės. Kažkodėl visą pokalbį susieju su ramunėlėmis.
Šis pokalbis toks ramunėliškas- Oskaras Vaildas nurautų ausis už tokias mintis.
antras setas:
- Šiandien dėsime kopūstus.
-Gerai, o ką tai reiškia?
Greitai sužinojau.
Apsirengusi a la Vidulio firmos timpkėmis ir pūsta mėlyna striuke tarkavau kopūstus išsišiepus.
- Greičiau, Akvile!
- Gerai! Tik kad mano rankų mėsos krenta į bendrą katilą.
- Mhm... tai... gerai gerai, Akvile, taip ir toliau..!
trečias setas:
- Seniai grybaut bebuvome...- sako tėvas ilgesingai žiūrėdamas miško link ir kramto žemaičius.
Seniai tai seniai. Niekas man neleidžia miegoti.
Važiuojame grybauti.
Per visą gyvenimą nebuvau patyrusi tokio fiasko pušų akivaizdoje.
Radau keturis gruzdus per porą valandų.
- Kūčioms užteks.
Mama sako- mama žino.
Ketvirtas setas visą dieną vyksta mano galvoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą