Didžiąją dienos dalį pramąsčiau apie elementariųjų dalelių greitintuvą, juodąsias skyles, ateivius, kunigą, kuris lipo į erdvėlaivį virve, apie apvalius veidelius ir Didįjį Sprogimą II, levituojančius šventuosius karstuose dėl elektros lauko...
Visą laiką galvoje skambėjo Davendros Banhart- Carmensita it absurdą papildanti muzika.
Pasiėmusi "Visata mano delne" enciklopediją supratau, kad Visatoje yra delnas, tame delne esu aš, o kažkur giliai manyje esti suvokimas.
Man net nebuvo liūdna, kad tuoj sulįsim atgal pirminę substanciją. Jeigu tik kas nors sugebės visus ten suvaryti it pagal drožinėtos dūdelės melodiją, prašau. Bent apšiks žmogaus kaip dulkės teoriją. O, Viešpatys!!!
Nes jeigu būtų buvę visi tokie kaip aš, tikriausiai dar ir dabar vežimai riedėtų ant keturkampių ratų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą