akvilė šaukia gimanzistus į undergroundinę kovą prieš RULES

Charmer

jeigu tik galėčiau, aš nieko nedaryčiau:

valgyčiau Kinder pienišką šokoladą, žiūrėčiau teliką, prisipliažinčiau kambarį iki 30 C karščio ir mėgaučiaus savo žydinčia jaunyste.
Trumpomis reklamų akimirkomis (litotė) pasivaliusi seiles sakyčiau: "čia tai nacijos tvirtybė".
Kai pamirščiau žodį "nacija", pakeisčiau jį "tauta".
Kai užmirščiau žodį "tauta", pakeisčiau jį "daug vienodų žmonių iš tos pačios skylės".
Kai užmirščiau kas yra "daug vienodų žmonių iš tos pačios skylės", garsiai nusiriaugėčiau į ūsą.
Toliau stebėčiau reklamuojamus skalbimo miltelius ir patarčiau juos naudoti mano sanitarei, kuri perrengia mano pritrupintą patalynę kas dvi dienas.

Prakeiktas socialumas, kuris verčia kelti šikną ir mokytis apie Tautų pavasarius.

katytės Murkės nuotykiai

man skauda papus, pilvą, šlaunis, sparnus, blauzdas, užpakalį ir tė tė tė...
it koks subkultūrinis žmogus iš E raidės tyčia sau keliu skausmą.

metamarfozė

ir kai Ji pradėjo vemti į kriauklę, aš sutrikau

tuoj išeisiu miegoti pas Giedrę,
bet duris uždarysiu jau su gailesčio gestu.

Ne mano šeimos bėdos,
ačiū tau, Dieve, už tai

kai nebežinai ką daryti....

aliuzija į dabar mano namuose esančius draugus

delfinų dekalogas

bijau žmonių, kurie nori mane pakelti į orą
jie arba patys apsijuoks, arba pasijuoks iš manęs
jes/noi ---> nepatinka abi grupės man

šiandien sapnavau, kad dirbu banananų plantacijoje:
kemšu ir kemšu bananus sau į burną viena akim stebėdama, ar niekas neateina
tada kažkas pabaksnoja į nugarą
atsisuku, o ten stovi delfinas ir sako:
"Lietuviai tiesiog negali elgtis dorai"
Jo pelekai piktai suglausti ir akys mažos
man be galo gėda
geruoju čia nesibaigs
"Plauk su manimi į Arktį ir niekam nesakysiu, kokia tu bloga"
verkdama sutinku
"man labai skaudės sąnarius... visada skauda nuo šalto vandens"
"užtat žinosi, kad nedera vogti"

aš labai mėgstu mėsą

dviskaitė

Berniukai sporto klubuose išsibezda iš dūšios.
Mergaitės sporto klubuose prisikvėpuoja bezdalų į dūšią.

transliatorius

man be galo patinka žodžiai, kurie yra pirmą kartą girdimi, bet suprantami:
krunkštelėti
arpidožas
apvirklinti
kepėčgalvis
nulepėtuoti
virčinti
ir taip toliau...

Eraser

bandau tuštybę užpildyti parneštų iš lauko skalbininių kvapu, arbatomis su medumi, laiškais, skirtais pačiai sau, raugintais agurkėliais.
ar tai ruduo, ar tai ruduo, ar tai ruduo--
juk nesvarbu.

Įdomiausi dalykai mano gyvenime yra įsivaizduojami pokalbiai ir sapnai.
Pirmuosius surežisuoju iki smulkmenos, tačiau neleidžiu būti sau nenatūraliai protingai. O ne.
Antruosiuose- aš esu kur kas tikresnė nei darydama bet ką kita su atviromis akimis.

kiekvieną dieną aš laukiu vakaro,
nes žinau, kad aštuonias valandas jausiuosi gerai
jausiuosi pilnai

42

penki, trys, aštuoni- su šituo skačiu atsimerkčiau ir suvalgyčiau nuluptą citriną

du, septyniasdešimt vienas- įžeisčiau kiborgą nusidažius purmurine spalva plaukus

keturiolika, devyni, nulis- palikčiau atidaras duris

vienas, vienas, vienas- juokčiaus iš Rudolfo įsakymų.

keturiasdešimt du- aklai paklusčiau. Nes tai tobulas skaičius.

įrankiai

Tupėjau prie mokyklos susmigusi aukštakulniais į drėgną pievelę ir rinkau kaštonus tašėn.
Man jų prireiks
kai eisiu per stiklo kalną.

norėčiau surinkti viso pasaulio kaštonus
įsivaikinti juos
glostinėti glotnų paviršių ir kartais motiniškai spustelėti šonus, kad žinotų, jog tikrai yra saugūs.

kai vėl miršti

vis negaliu pamiršti sapno iš vieno vidurnakčio.

Pirmą kartą gyvenime laimiu teleloto žaidimą. Pagrindinis prizas: pasiplaukiojimas su rykliais.
Sakau vedėjui, kad aš nenoriu plaukioti su rykliais. Duokite man aukso kalną.
Minai ūžia ir ploja. Ateina apsauginiai ir įstumia mane į baseiną, o tada su pagaliu grūda į dugną.
Trūksta oro.
Iš viršaus veidai skysta ir kreipiasi... matau-
atplaukia rykliai.
Jie plėšia mėsą nuo manęs ir garsiai čepsi.
Žinau, kad jau nebeturiu blauzdos raumenų. Sukaupiu jėgas ir užšoku ant plytelių.
Kraujo dėmė plečiasi aplink mane, o burnoje salsvai sūru.
Vėl mirštu.

setų diena

šiandien diena buvo nemoteriškai rimta.

pirmas setas:
Devintą valandą lipu į autobusą namų link. Siūbuoju ant vienos kojos prie Čekių Muštuvo. Kažkas iš nugaros meiliai gnybteli į abu šonus.
- Kuti kuti, mergaite.
- Jėėėėėėzau..!
griebiuosi už širdies, užkliūnu už laiptelio, netenku pusiausvyros ir užgriūnu ant mane pakutinusio žmogaus.
- Atsiprašau labai...
- Na, ir baugšti mergaitė...-šypsos man dėdė ir klausia, kur važiuoti noriu.
Namo, sakau.
Abu šypsomės.
Tai muškit, dėde, man čekį iki Liepalotų.
Vėl abu šypsomės. Kažkodėl visą pokalbį susieju su ramunėlėmis.
Šis pokalbis toks ramunėliškas- Oskaras Vaildas nurautų ausis už tokias mintis.

antras setas:
- Šiandien dėsime kopūstus.
-Gerai, o ką tai reiškia?
Greitai sužinojau.
Apsirengusi a la Vidulio firmos timpkėmis ir pūsta mėlyna striuke tarkavau kopūstus išsišiepus.
- Greičiau, Akvile!
- Gerai! Tik kad mano rankų mėsos krenta į bendrą katilą.
- Mhm... tai... gerai gerai, Akvile, taip ir toliau..!

trečias setas:
- Seniai grybaut bebuvome...- sako tėvas ilgesingai žiūrėdamas miško link ir kramto žemaičius.
Seniai tai seniai. Niekas man neleidžia miegoti.
Važiuojame grybauti.
Per visą gyvenimą nebuvau patyrusi tokio fiasko pušų akivaizdoje.
Radau keturis gruzdus per porą valandų.
- Kūčioms užteks.
Mama sako- mama žino.

Ketvirtas setas visą dieną vyksta mano galvoje.

kažkieno krikštynos

Vakar būti pirmą kartą gyvenime Bičnamyje ir blaivia galva prisiekti, kad paskutinį.

Kam gerti, jeigu galima valgyti putpeles?

Draugas iš R raidės, kurį pirmą kartą sutikau einant iš orgijos pasakė:" juočiuosi kaip tetryje". Jis turbūt turėjo omeny nerealumo jausmą. Pajutau jam pagarbą.

Dvyliktą valandą atvažiavus policijai apie penkiasdešimt žmonių pasileido į kairėje pusėje esančius laukus, kiti penkiasdešimt- į dešinėje esančius laukus. Dar apie penkiasdešimt liko liūdnai kaboti ant turėklų arba ilsėtis ant suoliukų...

"- kodėl man melavai..?
-...
-na, kodėl man melavai, ką?
-atleisk man...
-kodėl rūkei?"
o aš sisiojau už autobuso ir galvojau, kad truputį tai gali trikdyti žmones besiaiškinančius santykius.
Klydau.


Atgulus į lovą, jaučiaus už viską puikiausiai.
Keista namų sąvoka.

Belle and Sabastian- to be myself completely

iš gilės išauga ąžuolas
iš kankorėčio išauga eglė
iš kaštono užauga kaštonas


bėgioju svajose su drugeliais ir barstau Dominikos Respubliką pušų sodinukais

verta įsiminti

mano rankos kvepia, kai numazgoju jas muilinu vandeniu
kvepia, kaip patrinu drėgna servetėle
arba ilgai laikau pirštus plaukuose
kvepia, kai prieš tai būnu valgius rankomis keptą mėsą
ar vaisius, kurie prasieda iš tam tikrų raidžių

mano rankos smirda, kai suvalgau obuolį
smirda ir burna, ir lūpos
viskas atsiduoda ta obuoline rūgštimi, kuri sendina(G.J. teorija)
klastingas vaisius, geriau pagalvojus, pasakyčiau...
skanus, o smirda

reiškiniai

žinios iš visatos:

- su kosmosu galima susipažinti ir Klaipėdoje, kai tau atlieka magnetinį rezonansą( tai geriau už Moby)

- tai ne kurva, o vežėčios

- žmogus visgi esti vien tam, kad svarstytų apie savo egzistencinius klausimus kitiems

- jeigu meti valgyti, pasilik atsargų spintelėje

- "visai kaip per Daktarą Hausą..."
"o kas per Daktarą Hausą buvo?"
"tiksliau, ir ko tik nebuvo per Daktarą Hausą..."


Viską apibendrinant: jei tu egzistuoji, bet nematai tame problemos, reiškia tu neegzistuoji.
(pati sugalvojau)

tip top prot

Didžiąją dienos dalį pramąsčiau apie elementariųjų dalelių greitintuvą, juodąsias skyles, ateivius, kunigą, kuris lipo į erdvėlaivį virve, apie apvalius veidelius ir Didįjį Sprogimą II, levituojančius šventuosius karstuose dėl elektros lauko...
Visą laiką galvoje skambėjo Davendros Banhart- Carmensita it absurdą papildanti muzika.

Pasiėmusi "Visata mano delne" enciklopediją supratau, kad Visatoje yra delnas, tame delne esu aš, o kažkur giliai manyje esti suvokimas.

Man net nebuvo liūdna, kad tuoj sulįsim atgal pirminę substanciją. Jeigu tik kas nors sugebės visus ten suvaryti it pagal drožinėtos dūdelės melodiją, prašau. Bent apšiks žmogaus kaip dulkės teoriją. O, Viešpatys!!!

Nes jeigu būtų buvę visi tokie kaip aš, tikriausiai dar ir dabar vežimai riedėtų ant keturkampių ratų...