Senas įrašas:
Rašau tau laišką.
Laša.
Murgzlinu langu
nuvinguriuoja vandens
Srovelė.
Vėl.
Ir vėl...
Turbūt todėl, kad laša.
Su liūdesiu matau,
kaip paskutinė smiltelė
laikrodžio šiauriniam poliuje
išbyra-
šimtmečius dangstyta
tyla sumišus su nerimu
nevaržomai skyla.
Švelnūs lašeliai susitraukia
ir aštrūs kaip stiklo šukės
į dangų pakyla.
Laša.
Draskau nagais
suskirdusią žemę,
prašau tavęs:
padėk man!
Laša...
Pageltęs popieriaus lapas
išmestas tarp rudeninių
kitų.
Laša.
Pyktis ir skausmas,
bet tik iš pradžių.
Užmerkiu akis.
Ir tik tyliai laša
rūsy
iš viršaus į apačią
neviltis.
(skamba: PJ Harvey- Dear Darkness)
2 komentarai:
Aš vis paskaitau, pasigėriu, palinguoju galvą ir tyliai sau pagalvoju, kad geriau ir gražiau parašyti turbūt nelabai ir įmanoma. . . ;]
o aš labai tikiuosi, kad galima ;>
Rašyti komentarą