beveik branda

Imsiuosi turbūt vieno iš sunkiausių darbų- pabandyti apipasakoti Akvilės 18 gimtadienį.

Viskas prasidėjo savaitę prieš tai(tai- birželio 13d).
Pilve apsigyveno burbulas, kuris pamažu augo ir augo. Paskutines dvi dienas burbulas jau buvo toks didelis, kad nebetilpo anei pusryčiai, anei pietūs.
Ketvirtadienį atguliau beveik ramiam miegui(pora kartų pabudau šlapia iš sapno, nes buvau nenupirkus batono).
Penktadienį atsibudau ir... nieko nepajutau.
Stovėjau prieš veidrodį, apžiūrinėjau save iš visų pusių, bet pačios didžiuliam nusivylimui, burbulas buvo negrįžtamai išnykęs.
Tada turėjo manęs laukti gimtadienio pusryčiai. Bet ir čia kartus nusivylimas- šaldytuve voliojosi apytuštis "Vilniaus" majonezo stiklainiukas.
Atleiskite, tačiau man neužteko orginalumo kaip nors jį skalsiai panaudoti.
Nuėjau į mokyklą.
Gavau gimtadienio uniformą. Užsidėjau. Nuėjau į lietuvių pamoką. Išvijo.
Tada prabuvau beveik keturias valandas prie kebabinės su nuolat besikeičiančiais žmonėmis ir kava, ir peruku, nuo kurio velniškai niežėjo galvą.
Tada suplanavau, kad jau reikėtų važiuoti namo. Nes viskas šikna. Nėra jaudulio. Nėra nieko.
Gavau sms<12h>.
Nusišypsojau. Galvoju, bent jau apkabins žmonės, kuriuos noriu matyti.
Tada kažkokia sumaištis, kai neradome viena kitos su Monikute.
Aš nusipirkau puskojines, ji- ledų ir dar gavau vieną porciją dovanų.
Lėtai ėjom parko link valgydamos ledus ir kalbėdamos apie nieką. Netikėtai Monikutė stabtelėjo, įgrūdo į rankas geltoną lapą, pasakė, kad tai planas, kad nieko daugiau negali sakyti, kad viskas bus gerai,kad turi dingti..ir dingo.
Stoviu visa buka ir nieko nesuprantu.
Iš pradžių užplūdo džiaugsmas dėl laukiančio nuotykio, o tada siaubas...kad aš visai nesuprantu plano.
Einu einu link punkto nr.1, ogi žiū- medyje kabo kažkoks daiktas. Iš plaučių išėjo oras.
Mintis-"tikriausiai visi žiūri, o aš kaip tikra nevykėlė net nesugebėsiu nusikabinti to džiaugsmo".
Bet įlipau!
Nukrito perukas ir akiniai nusmuko...užtat radau..MIEGMAIŠĮ(ačiū Monikutei, Giedrutei ir Mildutei).
Pajutau, kaip pamažu pradeda pūstis dingęs burbulas.
Tada visiškai pasimečiau plane. Bejėgiškai klajojau į vieną ir kitą parko pusę. Kažkuriuo metu viskas netikėtai prašviesėjo ir nuėjau link medinio beveik dar supančio meškino(?). Ten radau TERMOSĄ(ačiū Povilui ir Gabrieliui).
Jau bėgte pasileidau prie Džemo Brolių kalnelio. O ten, visų nusiminimui, dovana buvo pavogta. Galima sakyti, kad radau pavogtą APYRANKĘ(ačiū Mildai).
Burbulas taip išsiplėtė, kad iki bibliotekos judėjau su apsiblaususiomis akimis. Prie durų stovėjo vaikinas su tokiais pat plaukais, kaip ir mano afroamerikietiškas perukas. Akimirką norėjau, kad jis būtų mano dovana. Bet. In the wc radau..."MEDŽIOKLINĘ KNYGELĘ"(ačiū Ievai ir Milenai). Stovėjau atsirėmusi į stiklines duris ir kvatojausi. Garbanotasis vaikinas atsirakindamas dviratį smalsiai žiūrėjo į žmogų- burbulą.
Pasileidau į punktą nr.5.
Net sustojau pamačius- dekučiai ant žolės, o ant dekučių folija.
Rūkysim kalijaną?
Prisėdu ir randu dar dovanėlę- BRANGIŲ DAIKČIUKŲ RINKINĮ(ačiū Laurynui).
Tada akį patraukia keistas vokas su dar keistesniu draugo vardu- Elvis Preslis iš Marso.
Skaitau ir juokiuosi.
O tada...krūva žmonių atbėga išskėtę rankas.
Visi apkabina ir sako kažką gero.
Burbulas vos laikosi viduje.
Tada visi valgome Giedrutės iškeptą milžinišką picą. Pica labai skani. Tiesa, ir labai drabi(kai drimba ant kelių).
Sėdžiu ir vos neverkiu.
Ateina mr.Brown. Išpurškia šampanu ir kalba kažką.
Nieko nežinau. Man gerai.
Tada bla bla bla..važiuoju namo.
bla bla bla ir bla bla bla...
Autobuse malonus pokalbis su broliu(Vaidas skambina..?)

Gržtu namo.

O ten vaikai klykdami puola man ant kaklo su dovanomis.

Dovanos- AKMENUKAI, PAKABUKAI, PIEŠINĖLAI, MEILĖS LAIŠKELIAI IR DAR KAŽKAS, KO NESUPRANTU, KAIP NAUDOTI(ačiū Ugnei, Vėjai ir Gabrielei).

Tada Rasa apkabina, įkiša maišelį į rankas ir sako ateik pas mane aštuntą vakare.

Visi išsiskirsto.

Nueinu po kaštonu ir verkiu. Verkiu tyliai ir smagiai.

Tada bla bla bla...

Atsibundu ryte ir šlyščiai lyja.

Esu labai liūdna.

Rimtai pasikalbu su Dievu.

Prasigiedrija.

Padėkoju.

Važiuoja šniūrais draugai.

Tėvas: „noriu, kad Dovilė būtų mano mašinoje“

Rasa:“noriu, kad Laurynas būtų mano mašinoje“.

Viskas pagal norus.

Tada iš Vytenio rožė(ačiū)

Iš Monikos, Gretos ir Dovilės DĖŽĖ JUOKŲ- maxono pasas, guminukai, Muminukai(ačiū).

Kiek vėliau pasirodo Ilona. Su beveik vyšniom, beveik gėlėm, beveik agurkais, beveik sausainiais(ačiū)

Tada pirtis,maskovskaja, come on feat daina ir dalykai, kurie nesu tikra ar yra skirti blog‘ui...:)

Tai buvo pats geriausias gimtadienis.

Apskritai. Ne tik man. Turbūt visi tokio būtų pavydėję.