Susikaldamas sau kryžių net negalvoji, ar jis kam reikalingas.
Bele neštum.
Bele skaudėtų pečius.
Štai ėjau vakar iš pirties.
Šiaušė visai nevasariškas vėjas pusantro metro žoles, žinoma, prieš mane.
Prieš mano kryptį.
Ėjau, o šaltis man smelkėsi į šlapius plaukus.
Nebuvo ežiukų.
Nebuvo gyvačių.
Nebuvo neįveikiamų duobių.
Buvo pusė pirmos.
ir viskas, kuo tuo metu buvau tikra, tai kad aš nesu dabar labai tikra.
3 komentarai:
Hola Totikė,
You have a very beautiful Blog.
My best wishes from Brazil:
Geraldo
ne tik kad kryžių susikali, bet dar ir metalais apsikaustęs į kalną lipi.
jup,
o iš Lietuvos šilčiausi linkėjimai Brazilijon :)
--------------------
mes apie EMO kalbam? :D
Rašyti komentarą