žinau, kad ateis vasara
aš vėl nešiosiu žydrą suknelę
eisiu įkaitusiu pilku smėliu basa ir ausyse skambės kaitra
eisiu tuo pačiu keliu, pas tuos pačius žmones
diemedis bus paaugęs dar apie 10-15cm į dangų,
o bičių avilių skleidžiamas dūzgimas užpildys visą pagirį
jaukumu
vakare gersime mėtą arbatą
ir žiūrėsime kaip kaip saulė leidžias virš persikų,
Rasa man pasakos apie Pasaulį,
o aš siūbuosiu ant kėdės
kai naktį eisiu iš pirties,
ieškosiu Akvilės žvaigždyno,
ieškosiu tarp medžių geltonų vilkolakio akių,
ieškosiu, kaip tyliai atsirakinti duris ir užmigti
iki ryto plaukai kvepės drėgme ir anyžiais--->
dalykai, kurių laukiu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą