Šiandien Gabrielės, mano sesės, gimtadienis.
Šiandien pučia šaltas vėjas ir
užgraužta skaičiaus, lyg ir bylojančio paauglystę, 13, prisimenu, kaip būdama šešerių be proto laukiau šeimos papildymo.
Užčiaupdavau verkinčią su medaus soskėmis burnon, virinau ramunėles, kai jai raižydavo pilvuką, o kai pradėdavo triesti truputį gelsviau, girdydavau kiečių arbatėlimis.
Prisimenu, kaip reikėdavo ją apgaudinėti, kad pajėgtum numaudyti ir kaip ji klykdavo, jei paliesdavai muilu.
Atrūginėdavo apvirškintą pieną ant kelių arba nugaros.
Pirmoji išdrožta vaikštynė, stalčių vertimas lauk, servizų daužymas, vogravimas naktimis besikalant dantims, užkardos į virtuvę, kablių kabliukai, kai pats pradėdavai verkti negalėdamas nueiti ten, kur nori.
Kelionės pas draugus su trijų metų bambliu, kuris tiesiog traukia nelaimes: eina prie karšto vandens, geria tepalus ir langų valiklius, kariasi ant sėjalkos, prisivalgo tablečių, čiulpia šunų-veršių nosis, eina į prūdą.
Prisimenu, kai Gabrielę pririšdavau virvute ir vedžiojausi prie savęs(pastarasis dalykas kėlė siaubą visiems kaimynams). Bet tu tik nusisuk...
Rengiant į lauką išvis užvirdavo kova ir mane prakaitas išmušdavo: kol įmauni vieną kreivą ir riebią kojikę į klešnę, jau kita būna ištraukta, o maži pirštukai iki pamėlimo įsivėlę į tavo plaukus ir akyse ryžtas VISKĄ- VISKĄ NURAUSIU!!!
O kur dar kandžiojimasis...
Bet užvis geriausia būdavo, kai jau nusilpusią nuo didelių dienos darbų, priglausdavau mažytę Gabrielės galvytę prie krūtinės ir kažkas didelis ir šiltas išsipūsdavo viduje.
Skaitydavau pasakas, kurdavau istorijas, mokindavau mano manymu itin naudingų dalykų (kaip padaryti putojantį gėrimuką, kaip sutaisyti mirtinus nuodus žiogams, kaip persodinti patinkančią žolę iš pievos į slėptuvę), kirpdavau plaukus ir piešdavau muškietininkų ūsus(už tai gaudavau pati velnių), parnešdavau grįždama iš mokyklos Sangoko gumos, mokiau skaityti...
Po velnių, užsiauginau sau ištikimiausią draugą visam gyvenimui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą