Vakar ir užvakar buvo pilnatis,
bet nemiegojau tik užvakar, todėl kalbėsiu būtent apie tą naktį.
Taigi, begulėdama ir bekrutindama kojų pirštus po rusiška vatine kaldra,
pradėjau kurti galvoje Valgiaraštį.
Patiekalus, kurie atitiktų praktiškai nesuderinamus kriterijus:
-pigu
-sveika
-skanu
-daug
-greitai padaroma
į skaitmeninius raštus įtraukiau apie 20 punktų,
tada truputį nusilpau nuo galvojimo
ir gėdingai užmigau,
bet prabudus vėl ryžtingai ėmiausi numeracijos.
Teko darbo imtis iš pradžių, nes nuslabus, sapnavau, kad medžioju vorus Uždraustoje Giroje ir troškinu garuose "tik paragaukit! visai kaip moliūgų košė, tik maistingiau!".
Auštant, savo nuostabai, supratau, kad iš bado nemirsiu
ir įsiklausius tylaus brolio knarkimo galutinai nurimau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą