iki dvyliktos nakties raškau vyšnių kauliukus į juodą kibirą
it ragana
ir šypsaus begalvodama apie šunvyšnių užpilus
mano rankovės paraitotos, veide žiba akys,
riešais bėga japonų kine naudojamas kraujas,
mua gha ha!
O juk negali kiekvieną kartą ko nors paprašytas paklausti, "kodėl aš?".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą