iš pirmo žvilgsnio

laba diena,
aš įsimylėjau.

Robert Pattinson ir mergina, vietoj kurios turėčiau būti aš:


vakar žiūrėjau filmą "Twilight"
ir naktį kartas nuo karto atsimerkdavau pažiūrėti, ar prie mano lovos nėra panašaus vampyro.
nėra.

Robertai, mes vis tiek būsim kartu!
dėl tavęs net Keanu Reevso atsisakau!

O-ooo....

upe žemyn

oranžinės lempos peršviečia sniego, gulinčio ant šaligatvio, griaučius
kiek jėgos!
Dieve, kiek jėgos!

kartą man reikėjo pasidaryti kaukolės nuotrauką
tam reikalui seselė net sušilus lupo auskarą
Dieve, kiek jėgos!
bėgo kraujas, todėl jau kairę ausį bijojo ir liesti
nuotraukoje toje vietoje dabar esti monetos dydžio šviesus ratilas
esamu atveju visiškai nesvarbu, kad mavo smilkiny yra numanomas centas

stilių pasigauni
kaip įkyrią ligą, kaip individualumo praradimo įrodymą, kaip plaukiančius nežinoma upe priešpiečius, kaip raidės pasvirimo kampą

dar apie kūną:
jau geras pusmetis ant mano dešinės plaštakos tarp smiliaus ir didžiojo piršto yra du mažulyčiai raudoni taškučiai
vakar atsikėlus pamačiau, kad dabar jau ir ant dešinės atsirado toks pat vienas
gal aš robotas?

Laiptai- pagerbtas simbolistų žodis.
Laiptai būna mediniai, geležiniai, stikliniai, mišrūs.
Laiptai veda aukštyn arba žemyn. Tai priklauso nuo ėjimo krypties.
Penktoje klasėje ekskursijos metu nelipau į Gedimino pilį, nes siaubingai bijojau girgždančių laiptų.
Prieš tris metus Molėtų konservatorijoje vos neapsivėmiau atsidūrusi ant penkiasdešimt metrų pakeltų plonai suvirintų virbų atstojančių laiptus.
"Šreke" Asilas drakonės pilyje pasako garsųjį sakinį apie laiptus.
Vaikystėje močiutė buvo mane nusivedus pas riebiomis alyvomis atsiduodabčią moterį kažkokiame gyvename dvare ir, žinoma, ten sukosi smulkiai išriesti, drožinėtais bumbulais laiptai.
Nick'as Cave'as kartais turi juodus ūsus, kartais rašo knygas apie nebylius, kartais drožia laiptelius.
Davidas Lynchas- psichas, vaikęs "Inland empire" Laurą Dern sunkiais betoniniais laiptais.
ant laiptų smagu sėdėti
po laiptais smagu iškėlus ranką aukštyn gaudyti vaikų kojas ir gadinti ritmą
už laiptų turėtų būti arba klausykla, arba Ponas Smitas.

ponas smitas ponas smitas
laiptais lipa ponas smitas

Kerų kaimo princesė

trinktelėjo į galvą:
anksčiau buvau įdomesnė

Honey or Tar

Neištardamas teisingai mantrų, ieškai ramybės kitaip:
pusvalandį palinkęs prie veidrodžio visiškai užsimiršęs spaudai spuogus ir, kad ir kaip bebūtų keista, tuo metu išties nori, jog tavo veide inkštirų būtų daugiau nei lepšių į orą paleistų sporų.

Seniau vardas Kasparas man siejosi su šmaikščiu, strazdanotu, raudonplaukiu, mažo ūgio, pilkšvų akių vaikyščio portretu.
Niekada gyvenime nesu sutikus žmogaus su tokiu vardu.
Dabar Kasparas neprimena nieko.
Žodžiai vis labiau ir labiau atitrūksta nuo vaizdo
jie lapais plyšta iš spalvotojo katalogo ir dėliojasi telefonų knygos principu


jeigu mokėčiau piešti, pieščiau žodžius

norėčiau būti tokia

pau

savo žvilgsniu nepradeginsiu cukrinio įpakavimo popieriaus,
nes cukrus byrės žemėn.
Byrės kaip durpės tarp šaknų ir molinio indo.
Apie molines puodynes esu sudėjus jau tripkito oktabirito.
kas tai?
nežinau.
išsiaiškinau, kad nemėgstu vištienos su citrina.

susidūriau

į mane plaukia patirtis
gera ir bloga

Mariano- argentinietis, turintis kažkokį farmacijos filialą Lietuvoje.
Išsilavinęs, paslaugus, malonus. Ir savo nelaimėje vedęs lietuvaitę, todėl dažnai būnantis čia.
Rasizmas sėdint kartu pratrūko du kartus taip šlykščiai, kad norėjos eiti atgal prie laužo ir titnagu bandyti išgauti ugnį.
Netikiu žmogumi.
Šūdo krūva iš prigimties.

Order

Mama iš stikalinio netyčia išleido vakuumą.
skubu sugrąžinti tuštumą atgalios.

krizė

nors pusnių ir nematyti, manasis Kalėdų senelis kažkur užstrigo su dovanom

keu keu

Nuo naudotos buityje chemijos atsilupo rankų oda,
niežti skruostus ir delnus.
Mama giežtai atsisako duoti valgyti iki vakaro.
Tad mano varikliukas vis silpniau ir gailiau burzgia....

Linksmų visiems švenčių,
Meu

(paveikslėlius atidėkim geresniems laikams)

liūdna pasaka

ar galima praleisti prie kompo su draugais tris valandas nežiovaujant?
taip!
tereikia turėti beveik fotošopą ir beveik taikių kėslų.

finale:
10 prikepusių blondinų ir blondinių
pora praplikusių vyrų ir moterų
man pripūtė papus
apipurškė plaukus sidabru

loptopą teko valyti ne vieną kartą nuo seilių

šventa pareiga

Žinau, kaip mirsiu

Žiūrėjau į savo atspindį lange ir atėjo mintis, kad...
...vieną kartą
iššoks ta mano gysla ant smilkinio,
kuri dažnai iššoka.
Prarasiu koordinaciją,
susipainios kojos
ir griūdama prasiplėšiu išsišokėlę.

Iš žaizdos nenutrūkstamai pliaups kraujas,
o aš kaip višta be galvos šokinėsiu į orą
ir leisiu pasipiktinimo garsus.

meu :*~~

kraujas!

Pirmą kartą gyvenime pešiau žąsį.
Kraujas iš kaklo čiurkšlėmis šaudė ant grindų, sienų, šaldytuvo, manęs, o aš jaučiausi kaip Džekas Skerdikas iš Guobų gatvės.

Tiek to sakralumo advente.

dėlei istorijos

šiandien užsifiksavo smegenyse:
1- šviesus rytas ir raudoni plaukai kvepiantys saldžiai saldžiai
2- "paskutinis kartas arba py*dink na**ui!!!"(Modestas verkia)
3- itališka apkepėlė, kuri nudegina liežuvį. Raminanti žalia/juoda arbata.
4- dūžtančios lėkštės. Vienas. Du. Kažin jie nepagalvos, kad čia aš jas susinervinus daužau?
5- tėtis rodo, kaip nauja mašina daro "ūūūū.." važiuojant lygiu keliu. Abu šypsomės.
6- valgau išsprogusią, vyšnios spalvos dešrelę.
7- plikas berniukas su juodais paakiais per televizorių. Jis nieko neprašo. Prašo mama.
8- Šuns akys įsmeigtos į manąsias besirišant batus.
9- Kevinas ir du balandžiai. Jis negali būti vienas namuose.
10- pirštas prakištas pro baronkytės skylutę.

Liumpenproletariato nuotykiai

Triušytė su sexi VST direktoriaus sekretore Brigita


Giedrė bando sulaižyti seilėmis nepaklusnų Triušytės kailiuką.


Triušytė stengias įsilieti į priimtus socialinius sluoksinius

"Laukinės katės"

mes, triušytės, numetam vasarinį kailiuką
Bridžitos Džouns manyje 2/3

buvo

kai nei Kalėdos, nei vasara, nei muzika,
o didelis šokis

į Šiaurę!

pasitarsiu su profesionalais, ar būtų trū, jei ant antkapio išsikalčiau žirklutes, bombeles ir vėjo malūnėlius pentagramos forma.
aplinka daro savo.

Ar apskritai egzistuoja "Kietaviškių majonezas"?
diena prasidėjo galvojant būtent apie tai.

Dėl tam tikrų priežasčių balsavimas yra nutraukiamas.

šypsaus :>

aukso pievos

yra žmonių, kuriems visada turiu ką pasakyti
dabar pas juo ir einu

kiekvieną dieną naujai

surūgo pienas šaldytuve
pirktinis pienas
o maniau, kad jis gali tik supūti

apie maistą

Žilvinas Andriušis- „Elektrikas“

išties net maistas gali būti trū ir netrū.

mėgtsti cepelinus, vėdarus, blynus, kotletukus?
Žinok, esi didžiausias Gey in ze vorld.

mėgsti konservuotus kokurūzus, triušieną, kartžuvę, daigintą soją?
Žinok, kad esi dar išgelbėtinas variantas.

mėgsti alyvuoges su feta, čilli pipirėlius, ančiuvius su medum, granatų uostomus miltelius, imbiero šaknį?
Žinok, kad ponaitis Snobas tave pakvies prie savo juodos šilkinės staltiesės vakare.
Net jei ir sprangu, tačiau trū.

.

yra žmonių, kurie amžinai aukojasi aukos vaidmeniui.
meu :*~~

šeimyniškas pokalbis :>

[18:40:46] Totikė sako: Vaidai?
[18:40:49] Totikė sako: rimtas reikalas
[18:40:59] Totikė sako: kaip pasigaminti vakuumą?
[18:41:06] Gelaziasas sako: niekaip
[18:41:11] Totikė sako: na..ne absoliutų, bet jau tokį traukų
[18:41:19] Gelaziasas sako: o kam
[18:41:22] Totikė sako: mą rek
[18:41:33] Totikė sako: turiu distiliuoto vandens
[18:41:40] Totikė sako: i sloniką
[18:41:56] Totikė sako: kaip man juos sudėjus, kad gautųs vakuumas?
[18:42:10] Gelaziasas sako: jei siilpna, tai sloika kisk apversta i vandeni ir kai trauksi lauk bus
[18:42:23] Totikė sako: ve
[18:42:28] Totikė sako: o aš skaičiau knygoje
[18:42:32] Totikė sako: kad galima taip:
[18:42:45] Totikė sako: pripili į sloiką vandens ir dedi į mikrobangę
[18:42:54] Totikė sako: tada kaitini kol užverda
[18:43:05] Totikė sako: ištrauki ir staigiai užsuki kamšteliu
[18:43:29] Totikė sako: ar čia biski vakuumas ar nelabai?
[18:43:38] Gelaziasas sako: aha, ir taip bus, tik verdandi vandeni supilk is puodo
[18:43:49] Totikė sako: kodėl iš puodo?
[18:43:59] Totikė sako: gali trūkti man ant rankų viskas :<
[18:43:59] Gelaziasas sako: nes mikrobangei gali sprogt
[18:44:04] Totikė sako: nu va
[18:44:08] Totikė sako: kiek visokių sąlygų
[18:44:13] Totikė sako: ė, Vaiduk
[18:44:17] Totikė sako: dar kokia naujiena
[18:44:26] Gelaziasas sako: na
[18:44:32] Totikė sako: čia kur nuomojuos butą atsirado krūva žmonių
[18:44:38] Totikė sako: jauniausias iš jų Modestas
[18:44:50] Gelaziasas sako: o ka jie cia veikia?
[18:44:51] Totikė sako: galima vadinti jį tiesiog bachuru
[18:44:55] Totikė sako: na..jam trys mėnesiai
[18:45:08] Gelaziasas sako: kas?
[18:45:16] Totikė sako: šeimininko dukra atsikraustė čion
[18:45:20] Totikė sako: su vyru ir vaiku
[18:45:25] Totikė sako: tas vyras tai toks neblogas
[18:45:32] Gelaziasas sako: tai bybiene db?
[18:45:39] Totikė sako: dar nuo vakar tik
[18:45:52] Totikė sako: lyg ir labai stengias prisitaikyti ir netrukdyti
[18:46:06] Totikė sako: tik šiaip keista, kai už sienos pradeda verkti vaikas
[18:46:15] Gelaziasas sako: na ir gerai. siaip tau per gerai buvo net:)
[18:46:27] Totikė sako: o tas tėtis jį tampo ir sako"būk vyras! neverk, bachuras"
[18:46:31] Totikė sako: :D
[18:46:35] Gelaziasas sako: :D
[18:46:56] Totikė sako: ir išvis..kartais atrodo, kad jis labiau dėl to vaiko susilydęs nei ji :)
[18:47:05] Totikė sako: tai tiek..
[18:47:11] Gelaziasas sako: ant savu..
[18:47:11] Totikė sako: einu aš žudytis į vonią
[18:47:25] Gelaziasas sako: eik, as ir einu, aurai riebaluoti
[18:47:34] Totikė sako: aurai?
[18:47:41] Gelaziasas sako: plaukai
[18:47:53] Totikė sako: gausus tavo žodynas :O
[18:47:57] Totikė sako: ;)
[18:47:59] Totikė sako: davai :>
[18:48:06] Gelaziasas sako: aciu :)

susitaikymas su kūdikiška padėtim

Yra Modestas.
Inžinieriaus dukros sūnus (tad su "Valentina" nelyginti")
Kol kas jis užsiima krūties žindinėjimu, savikontrolės nemokamomis pratyboms ir etc.
(geras žodis "etc")
Modestą jo tėvas vadina "bachuru".
Jis vaikšto su kareiviškomis kelnėmis po pažasčia pasikišęs berniuką ir garsiai veda vienpusį, sunkiai suprantamą, tačiau be galo džiugų dialogą:
"matai? čia šaldytuvas. dabar pažiūrėsim, ką turim šaldytuve. Hm...kaip matai, nieko doro tam šaldytuve ir neturim. Kche! [berniukas graudinas]
Bachure, būk vyras! Tuoj mes tau suplaksim pieno mišinuką. O kur degtukai? Modestuk, kur degtukai? A, štai kur jie. Kodėl iš karto nesakei? Na va."
ir taip toliau.
Tajam tėveliui ne daugiau nei 25 metai.
Turi rausvus skruostus, nuoširdžią šypseną ir velniškai gerą figūrą(kažkodėl jis vaikšto koridoriais pusnuogis).
Kai išsižiojus stebėjau, kaip per dešimt minučių yra sunešama krūva daiktų (tikrai ne savaitgaliui), jis pradėjo balsu juoktis:
- neišsigąsk tu mūsų. Atsinešiu tuoj tokį juokingą pilietį. Palauk!
numykiau "gerai...".
Pilietis- mažytis gyvybės guzelis tarp krūvos pledų ir kitokių paminkštinimų/pašiltinimų.

Štai tokie ir pokyčiai:
vakar buvai vienas visame bute,
o šiandien septynių žmonių apsupty.

Modestą įskaičiavau kaip 1vnt.

Labas vakaras, Vietname!

mano kojos per silpnos, kad tave visą apglėbčiau.

nejuokinga

pirma taisyklė- niekada nepradėk biznio su draugais
antra taisyklė- niekada negalvok, kad kitas pasielgs būtent taip, kaip tu pasielgtum toje situacijoje
trečia taisyklė- niekada negirk dienos be vakaro
ketvirta taisyklė- negalvok, kad pažįsti savo draugus
penkta taisyklė- nėra tiesesnės tiesos už tavąją.

viską įsisavinus, bus kiek lengviau

lemtingas susitimas

Šiandien važiavau namo mikriuku.
Siaubingai nebuvo vietos ir atsisėdau praktiškai ant grindų.
Parėmiau galvą ant rankų ir stengiausi neprileisti iki savęs pagedusių dalių zyzimo, alkoholio, senatvės smarvės.
Tada tokia senučiukė paklausė, ar man viskas gerai.
Pakėliau galvą, nusišypsojau. Atsakiau, kad taip.
Taip ir užsimezgė pokalbis.

Moterėlė buvo visai be dantų,
melsvokos lūpos giliai susmigusios į burną. Rankos juodos ir sudiržusios. Ant smakro augo keletas gyvaplaukių.
Vilkėjo ji rudais puskailinukais iš šimto ir vieno skirtingo odos lopo. Prie krūtinės smarkiai spaudė nudryžusį rankinuką.

Pasakojo ji man apie savo vaikus.
Sūnus viena bėda. Vis dar nevedęs ir blogą moterį susirado(geria ir mušas)
jos dantis(protezus) šuo sugraužė
studijavo Maskvoje ekonomiką, bet įsidarbino univermage(rusų laikais buvo gera viečikė), o štai dabar...nieko neturi.
Ale viskas maji tę.

Tai viskas, ką pajėgiau suprasti.
Žiūrėjau visą laiką į žydras seno žmogaus akis ir šypsojaus.
Atrodė, kad senučiukė jau labai seniai laukė žmogaus, kuriam galėtų papasakoti savo gyvenimą.
Lemtingas susitikimas.

- Turiu lipti...- tarsi atsiprašydama pasakiau.
- Jau..?
- Jau...
Ji man palinkėjo sėkmės. Suspaudė mano delną.
Paprastai negaliu pakęsti, kai žmonės mane liečia. O jai...buvo galima.
Eidama nuo stotelės namo visą laiką galvojau apie tas dvi žydras akis.

patirtis?

Šiandien buvau IX forte.
Ten vienintelė pramoga buvo bėgioti pirmyn- atgal stačiu koridoriumi.
Gidė vis bėrė įdomių sakinių konstrukcijų:
"naktį iš 24-osios 26-tąją...."
"getas- tai vieta, kurioje suvaro daug žmonių vieta"

Dar buvome spektaklyje "Baltaragio malūnas"
sėdėjo septyni aktoriai ant kėdžių ir atsistodavo, kai sakydavo jau savo žodžius.
Man regis, Girdvainis žiūrėjo į mane ir merkė akį.
Lygiai taip pat atrodė ir Giedrei (tik galvojo, kad merkė akį ne man, o jai)

Autobuso vairuotojas neskyrė vėmalų nuo siemkių.
Iš to kilo bajeris:
vėmalų chalva,
duona su vėmalais,
vėmalų aliejus,
salotos su vėmalų aliejumi.

sviestas vis dar šaldytuve
viskas vienaip ar kitaip susiklostys

rozmarinas

Yra akimirkų, kai esu viena pati sau,
žinau tvirtai savo vardą,
kvapą ir tapatybę.
Esu sau.
Valgau pupelių sriubą su jos vertais žmonėmis ir nė karto nesuabejoju, kodėl čia esu.

kaniec

Galas.
Kai draugai atsineša į svečius vogto sviesto pakelį
ir šypsos siūlydami tepti ant sausainių,
žinok, kad turi būti arba ilga istorija, arba pabaiga.

"Pizišen"

Įrašas Monikutei :)
pavėluotai, bet sveika sugrįžus.

fu!

eina velniop viso pasaulio Ponai ir Ponios Mielybės!

Metju išmintis

įstrigo sakinys:
"kas sugalvojo, kad vynas turi kainuoti brangiau už pieną?"

saldžios seilės

maniau, kad su didele temperatūra lengviau klejoti
pasirodo, nė velnio

sapnavau, kad esu afrikietė princesė
gyvenu Kerų kaime, tačiau tas kaimas...vidury džiunglių
kasame bulves, jas dėliojame į kiaušinių dėkliukus po dešimt vienetų.
Viskas atrodo taip įprasta, bet taip svetima...
Nelaiminga juodaodė!

Tada joja Karabasas Barabasas dykuma, o aš bėgu paskui jį.
žinau, kad jokiu būdu negaliu atsilikti ir leisti jam mane pamatyti.
Slapstaus už kažkokių nuvytusių žolių ir galvoje skamba: "fiktyvi santuoka"

blem...neprisimenu daugiau. Ir tai todėl, kad ryte niekas manęs neišklausė, ką sapnavau :/

pasidavusio žmogaus išvedžiojimai

sprandu bėgioja šiurpuliukai,
akys sunkiai aprėpia net "tunelinį" vaizdą,
rankos glebios ir karštos,
smegenys prilipo prie viršugalvio--->
taip taip, Akvilė serga :>

kietas klynas

Feminizmas:
bičių karalius yra motinėlė

odė Eurukui

*Europos Parlamento ministras pirmininkas yra Pėteringas.
Jis turi du sūnus: Johaną ir Benediktą.

*Kreipiantis į Teisingumo Teismą, ieškovas pateikia dubliką, o mėnesio laikotarpyje atsakovas privalo pateikti tripliką.

*Deloro plane buvo sprendžiamas bendros valiutos ir Centrinio banko įkūrimo klausimas.

*Pirmosios plėtros metu Prancūzija prieštaravo D.Britanijos stojimui į ES.

*Mintis apie anglies ir plieno bendriją pirmajam iškilo Šumanui 1950m.

Tačiau norint nugalėti, reikia žinoti, kad Kipre ir Maltoje yra kairinis eismas.
Reikia suvokti, koks laikas apčiuopiamai realiatyvus: tavo komandai minutė trunka 60s, o kitai komandai- 3min.
Reikia pripažinti, kad yra klausimų, į kuriuos tiesiog privalo pasakyti kitai komandai mokytojai.
Reikia neburnoti, kai į klausimą "Kiek Europos Parlamente yra politinių frakcijų?" atsakai "8" ir gauni nulį balų. Kas iš to, kad vėliau išdalinti bukletukai būtent tokį atsakymą ir skelbia.
Nereikia stebėtis klausimu "Kokia Pepės Ilgakojinės "pilietybė"?"
Nereikia pykti, kad finaliniame ture nesugebėta suformuluoti klausimų.

Apskritai nereikia pykti.
Tai tik prizas su 30000 tūkstančių biudžetu.

Eurukas nuleidžia galvą:
"Laimėjome mes, bet važiuos kiti"

Išsiskėtusi Marijampolė
"Py*da su Europos simbolika" - pagal K. Monė

rėžia ausį

paprasta kaip taisyklė su karbonadu:
aba jis yr, aba jo nė

.

jeigu man nepramuš kraujas iš nosies čiurkšlėm, tai pasistengsiu, kad kam nors kitam jis prasimuštų

ko tu čia atėjai?

suteikit man jėgų

Pyrsas Brosnanas yra 007
Antanas Garšva yra 87
Veslis Snaipsas yra 64
Pasaulio prasmė yra 42

skaičių banga jau pamažu praėjo
na..vis vienas kitas išlenda iš avangardo miško ir pasako:
-laba diena. Aš ne sveikinuos, o atsisveikinu. Ir esu 27.
Gali pasitaikyti ir taip:
-labas vakaras. Aš esu menininkas. Man yra visiškai 10821.

Dievulėliau...suteik man jėgų.

nu ir kas, nu ir kas...
nu ir kas?

spamo džiaugsmai

dabar ir aš kaip tikras žmogus galiu skųstis spamu!!!
širdis dainuoja nuliuko ir vienetuko dainas

plius plius plius

"Švytėjime" Nikolsenas rašo knygą,
tada užsimano sukapoti šeimą,
tada pasirodo, kad toje jo knygoje tėra tik vienas ištisai perrašomas sakinys.
Žmona bais išsigąsta.
"Švytėjimą" sukūrė Kingas.
Vieni sako, kad jis vardu Stepanas, kiti, kad Stefanas.
Gerai dar, kad ne Styvas.
Styvas jokiu būdu nepajėgtų išmesti į pasaulį "Švytėjimą".
------
Viena iš labiausiai patinkančių sentencijų:
"Yra žmonių, iš kurių negali tikėtis, kad užsirišęs vieną batą užsiriš ir antrą".
(c) V.Karalius

sąskambiai

Norėčiau, kad atgniaužiant delną, jame išsiskleistų aguonos žiedas.
Oranžinis ar raudonas
nesvarbu.

Tada net ilgus nagus užsiauginčiau. Karpyčiau odeles, stiprinčiau paviršių įvairiais aliejukais. Niekada nebeskalbčiau, neplaučiau indų, idant pirštai būtų pieno spalvos.

Šokčiau su juodbruvu ispanu flamenko.
Aikštelėje mane pristatinėtų Aguona.

Turiu viziją
turiu televiziją
vizija per televiziją

madam Elektra

blogas rytas:
atsikeli, užtinusiom akim žabalioji durų rankenos, kad nusigautum iki tualeto ir staigam BAM- trenkia durų rankena.
Susinervini. Bet "reikaliuką"padarai ir eini plauti rankų.
Staiga BAM- trenkia vandens srovė.
Susinervini, bet į mokyklą nueini.
Kabini paltą ant pakabos. Staiga BAM- trenkia pakaba per nagus.
Susinervini.
Dabar man baisu imti už geležinių vietelių.
Bijau moterų su geležiniais kiaušais.

kažkas sakė, kad įsielektrinau. Vienas iš dviejų: arba pasireiškia mano pavardės neigiamas krūvis, arba pamažu tampu Elektra.

jeigu neįžvelgiate panašumo tarp manęs ir jos, patys kalti.
Gautumėt elektros, dar ne taip atrodytų.

ic trū

buitis gali būti dviejų rūšių:
arba "I think...",
arba "You know...".

Man galioja dar ir trečia rūšis- "weee should go home"

(c) Česnakinis

aš irgi populiari!

matau, kad skambina numeris su UK kodu
atsiliepiu:
- klausau?
- alioa!
- laba diena..
- a tu biski ne aukštaytis?
- kad, žinokit, ne...
- malyg ne tę paskambinau... labai atsiprašau.
- nieko tokio. Sėkmės.
dar kurį laiką vyras atsiprašinėja. Pokalbis nutrūksta.

Už pusvalandžio ateina sms:
"labas sunau kaip tau sekas"
atrašau:
"Iviko klaida. Kartais taip buna, kad tinklas sumaiso numerius. As esu Akvile Gelaziute, vadinas dukra. Pabandykite paskambinti sunui veliau. Sekmes"
gaunu:
"Dar karta atsiprasau cia kazkas ne taip"

net malonu nuo tokių malonybių.

pagal kalendorių

šiandien kirposi plaukus:
Greta ir porą valandų atrodė, kaip toje nuotraukoje su juodu peruku ir ažūrinėmis pištinaitėmis.
Dovilė ir atrodė porą valandų kaip kitoje nuotraukoje, darytą prieš man nežinomą renginį (Monika ją pavadino Bobyte, o Dovilė to NEsiekė).
Augustas ir atrodė kaip nuotraukoje, apie kurią išvis nieko nežinau.

Mėnulio fazė tinkama, matyt
einu sėti morkas

[22:50:42] ir [23:02:56]

[22:50:42] Totikė sako: taip
[22:50:53] Totikė sako: parašysiu dramą
[22:51:08] Totikė sako: kurioje pagrindiniai veikėjai bus mano pirštai
[22:51:15] Totikė sako: vėl karjera per pažintis..
[22:53:26] Andariele sako: parašyk, pastatysim gimzėj
[22:55:50] Totikė sako: tik reikia kaip nors vampyrą įpaišyti :>
[22:57:18] Andariele sako: :D
[22:57:33] Totikė sako: tik iš kur gauti tokį aktorių?
[22:58:47] Andariele sako: ką žinau, tokio baisaus nėra pas mus šūlėj
[23:01:07] Totikė sako: gal Pimpalo paprašyti?
[23:01:15] Totikė sako: bet jis tik spjaut moka
[23:01:17] Totikė sako: ne siurbti
[23:02:10] Andariele sako: kad jis per daug mielas
[23:02:12] Andariele sako: :D
[23:02:25] Totikė sako: eik tu
[23:02:30] Totikė sako: iššieptų savo iltis
[23:02:39] Totikė sako: išskėstų kūdas rankas
[23:02:46] Totikė sako: ir Elza apalptų!
[23:02:56] Totikė sako: t.y. mano pirštus sutrauktų


tiek iš mergaičių šlykščių kalbų

nekvieskit manęs į savo namus

Senis plaukė jūra-
tai Hemingvėjus vamzdeliu sudėjęs rankas pūtė nuo Ispanijos kranto

užmigau be priešmieginių fantazijų
ir iškart kritau į gilius pasąmonės klodus

sapnavau, kad dirbu santechniku
esu vyras, savo lytį paslepiu po žaliu kombinezonu, o galvoju kaip moteris
prieš mane- 100 aukštų namas, kuriame labai bloga kanalizacija
pirmasis iškvietimas---->
stipriose rankose spaudžiu įrankių dėžutę ir kylu liftu aukštyn
pas piktus žmones, kurie, žinau, kad įkyriai stovės man už nugaros ir rodys pirštu, kas negerai
"šūdas lipa lauk?"- paklausiu
nepatenkintas esteto veidas
matyt, pataikiau
veržiu didelę mėlyną veržlę (pastarosios visada būna arba raudonos, arba mėlynos)
bet ji vis prasisuka
kelius skauda nuo nepatogios padėties, tirpsta užlauštos rankos
žmogus klausia, ar jau greit
"šikti galėsi?"- pasitikslinu
įsižeidė ir nieko neatsakė

[toliau nepamenu, kas buvo]

žinios

nežinau, ar gražu juoktis iš klasikos...
bet tarpukariu kurti filmai apie vampyrus verčia valandą laiko konvulsiškai prasitampyti iš juoko.
Kvailos mergaitės ir skanūs sausainiai.

šiandien apie dešimt kartų regėjau viziją, kaip paslystu ant ledo ir susiskaldau galvą į šaligatvį
pribėga žmonės
ir klausia, ar viskas gerai

Mok. Klimas pasakojo apie padangų tipus. Maniau, kad yr tik "su šipais i be šipų"
bet jis paišė kažkokius neaiškius brėžinius ir sakė, kad yra radianinės, paskui kažkokios joms priešingos iš "d" raidės.
Taip pat kalbėjome apie Einamuosius Reikalus:
kad per Dakarą iš viso užsimušė jau 50 žmonių
dar klausė, ar žinom, kaip užsimušė pats pirmasis
"gal duše?"- šypsaus
"ne, sudužo malūnsparnis"
tiesą sakant taip ir nesupratau, kuo tai susiję su automobiliais ar pačiu Dakaru
dar įsidėmėjau, kad šiemet bus trisdešimtasis festivalis (?).
kaip gražiai skamba Da- ka- ras...

šaltienos testas

mama siūlo vežtis į Šakius šaltienos
atsisakiau
šlykštu žiūrėt, koks pižonas pasidariau

daužti protėviai

"ilgas plaukas- trumpas protas"
fok jū

permainos

šiandien permiegojau su Zuikiu
nuo vakaro iki ryto ištvėriau jo nenumetus ant žemės
Paskui dar galvojau, ar man leistų neštis Zuikį į pamokas.
Prisiminus nekaltą peruką ir akinius...ne.

Ir šiaip būčiau trū, jei visuomet su savim nešiočiaus Zuikį:
į susirinkimus,
į pamokas,
pas draugus,
į gimdyklą,
į darbą.
Čia tai kitoniškumas.

sentimentai

bėgau lauku ir gruodu padengta žemė aižėjo po kojom
čia iš šiandien
prisiminiau žodžius iš pasakos:"...bėga ragana per sniegą nepalikdama pėdų..."
čia iš seniau
šlapoki plaukai lipo prie skruostų ir jaučiaus stipri ir sveika
čia iš šiandien

gyvenimas tik gerėja

pilkos undinės

kartais dviese sėdint pritrūksta žodžių ir jautiesi kaip karpis

geri norai

aš- socialus žmogus- irgi noriu kažkaip prisidėti prie Pasaulinės Krizės

Liudai...?

iš vakar Vaflių Vakaro labiausiai prisimenu vieną žodį.
Vieną vienintelį žodį, kurį ištarus su atitinkama intonacija net akmuo arimuos pravirktų.

tas žodis yra... LIUUUDAAI..?
ačiū :>

grumstai

Šiandien sapnavau epopėjinį sapną
vėl
kadangi atsikėlusi tik kai ką užsirašiau iš to sapno, tai dabar tiek ir teprisimenu

O- esu išpuikusi kokios 12 metų mergaitė ir namuose turiu akvariumą, kuriame laikau katę ir žiurkę. Ten jos plaukioja tarp jūros dumblių ir koralų.
Staiga katė pradeda pjauti žiurkę. Nesuprantu, kodėl ji ne pagal dėsnius elgias. Žiurkė labai žviegia ir aš rankomis pasmaugiu katę.
Ji labai priešinas, vanduo tyška, bėga mano suknele. Šlapia šlapia.
O- Pakeliu akis į dangų- lyja. Ant laukinės obelies sudžiauti skalbiniai.
"Sulis"- sakau.
Niekas negirdi.
Tada imu skalbinius vieną po kito, kraunuos į glėbį ir bėgu bėgu... bėgu kažkodėl rugių lauku.
Matau, namas. Įsiveržiu pro duris. Ten vyksta šermenys, moterys gieda rankose laikydamos rusvai apkaltas knygutes.
Atsiprašau visų, kad sutrukdžiau ir pradedu stropiai džiauti drėgnokus skalbinius ant karsto, laisvų kėdžių- kur tik yra vietos.
O- baigus darbą, išeinu lauk ir pamatau, kad jau gili žiema. Visur kupstai sniego, o jais vaikšto juodos varnos.
Stoviu tarpdury ir negaliu patikėti. Prieina moteris:
- Žinai...laikas reliatyvus.
atsakau, kad nežinau, ką reiškia "reliatyvus".
Ji nusišypso ir sako: "tai eik"
Dedu basą pėdą ant sniego, atsisuku į moterį, ji linkteli.
Einu, o mintyse skamba:
"...kai Aurelianas Buendija iššifruos pergamentus, ir kad visa, kas juose surašyta nuo amžių ir amžiais nebepasikartos, nes žmonių giminės, pasmerktos šimtui metų vienatvės, antrą kartą neapsireiškia šioje žemėje".

šv.Jono pamokymai

metė sniego gniūžtę ir pasakė: "kurva!"

bet ko tik neatleisi savo draugams :>

Pūkė ir Būkė

šiandien nukritau nuo laiptų

tiesiog kažkaip slystelėjau ir pavažiavau keliais ir rankom per porą pakopų
tuo metu galvojau "o, blet..."
kai sustojau, dingtelėjo "ale tai sėkmingai..."


ir vat visame tame neįžvelgiu skaudžios egzistencijos ženklų.
Bukė
Pukė

šviežia

Ant naktinio stalelio(lovos atbraila) padėti Muminukai
draugai ateina, išeina, kartais einu paskui juos
mokykloje nuolat gąsdina, jog su tokiom(rodo pirštu į galvą) žiniom nėra ateities
dar truputis ir patikėsiu


pirmą kartą savo blogo istorijoje padėsiu smailą:
:)

tai nauja!!!

hobis

ir...kaip smagu leisti savo algą.
(Akvilė gėdingai nuleidžia galvą žemyn)

nijak

rūkome kalijaną
"taikos pypkė?"- šmaikštauja kažkas iš šono
"be abejo. Pala, o kur kirvį padėjau?"

pacynka

kartas nuo karto uostau riešą ir jis
visuomet kvepia.
Apskritai, riešas man viena iš labiausiai patinkančių žmogaus kūno vietų.

Emo Philips

When I was a kid I used to pray every night for a new bicycle.
Then I realised God doesn't work that way, so I stole
one and prayed for forgiveness.

Emo Philips

Targovica

Rytas. Svetima lova. Prie nosies raudoni plaukai ir lengvas alsavimas.
Pakylu, maunuosi kelnias, ieškau kojinių, vogčiomis sagstaus megztuko sagas.
Vis ta mano psichozė.
Eik, eik, eik, eik tuksena galvoje.
ir einu
mintyse pyrago trupiniai, ant balso stygų žvirgždas, rankose šlapios pirštinės, po kojomis viena nesibaigianti bala.

Kaičiu arbatą, žiūriu iš ketvirto aukšto į tolį
matau, kažkas pjauna kiaulę (?)
biški toks jo, performansas
kažkas pjovė žydukus
kartais įsipjaunu į pirštą
burnoje salsvai sūru, nuryju seiles
paikas neuronas pargriuvo nešdamas žodį "Targovica" ir liko gulėti ant pagrindinio smegenų tako. Kiti bėgdami už jo kliūna ir išmeta savo žodžius, viskas dūžta, viskas maišos---> seniai valgiau kiaušinienę
Užtraukiu užuolaidą:
Targovica, targovica, vica, nica....

nekankinkit manęs...

visi žmonės turi savitų įpročių
tačiau kai kurie iš jų veda mane iš proto
pvz.:
sudegusių degtukų dėjimas atgal į dėžutę

tooszaij (čia ne lenkiškai)

"Akvile, jau dek žvakutes..."
"dabar..? tikrai dabar..?"
"kažkas brozda už durų...dek, jau dek!"

degu žvakutes, vaškas varva ant torto, rankos dreba, liepsnelės įsižiebia ir gęsta
Gimtadienio Blynai jau gerokai pataršyti iki ateinat jubilijiatui...
tada tikrų gurmanų išmislai- putpelės kiaušiniai su vogta duona ir "nežinau ar mano" sviestu

Pobūvio šmėklos:
ponaitis Gabrielius, kuris įžiebė šviesą tamsiausioje Podujinės vietoje
misis Giedrė ištestavusi aronijas atbulais dantimis
misis Milena atnešusi įdomių šiukšlių ir "biški jo" pletkų
ir ir ir...MOnikutė!!! Ji atnešė fliuxusmekiškaišyziškainepaaiškinamą filmuką apie Gastronomiją

didžiausiam nusivylimui nedėjome nei vieno 25 kadro su peniu
ak ak...

sieninio kalendoriaus kronikos

jei sakyčiau, tai sakyčiau, kad pasaulis it staltiesė iš įvairių lopų susideda
jei sakyčiau, tai sakyčiau su kėslu
mano tikslas būti įtrauktai sieninių kalendorių sentencijų sarašuosna

o dar sako, kad jauni žmonės neturi kilnių užmojų

FG

parėjau iš Filmo Gamybos (FG)
su Monikute tapsime žvaigždės
reikia greičiau mesti svorį dėl vis labiau artėjančių masinių fotosesijų

dirigentai irgi žmonės..?

Viena iš juokingiausių profesijų yra dirigentas.

It srovės tampomas jis konvulsiškai atlieka, atrodo, jau paskutinius judesius. Nurimsta.
O tada su nauja energija šoka į viršų sukeldamas orkestre atitinkamą reakciją.
Dirigentai visuoment kažkaip keistai apsikirpę- kaip koks Liuteris arba Bekvelas( nežinau kodėl pakliuvo į palyginimą).

Sėdžiu, žiūriu, šypsaus. Sakyk, ką nori- tikra rock opera.
Tikra rock opera...

Ragana- prayer

mano juodbėrėliai akli
mano juodbėrėliai su ramentais
lekia lekia per laukiamą sniegą
per sniegą laigau ir aš, kai jo būna
laigau, kai užsimerkiu, lubomis, nes jos kažkokios irgi apsnigtos
kąsniais
sniego dribsniais

maišau mintyse pieno kokteilius su amino rūgštim
skystis salsvai rūgštus
po liežuviu sproginėja rokenroliai burbulai
ir aš meldžiuos,
ir aš meldžiuos...

schade, aber...

ką tik juodai susikirtau su žmogum
kritikas- menininkas ar tiesiog piktas?
paspringau arbata ir išėjau, idant nepradėčiau rėkti
gaila, kad aplinkui nebuvo nei mažyčio kritikėlio, kuris galėtų parnešti gerą žinią namo

gaila, kad apmaudą lieju ant klaviatūros

jogi- jagi

pirštai melsvi
yes, i'm human

yra tam tikri pratimai, kurie ypatingai veikia mano kūną
jis darosi lengvesnis,
lankstesnis, tikslesnis
prašviesėja galva, lengva kvėpuoti

visa ta pratimų seka užtrunka nuo valandos iki dviejų
ir visgi...
retai juos atlieku

a jauna da?

ketvirtadienis- išbandymų diena
ėjau atsiskaitinėti informatikos praktikos. Sutiko mane nedraugiškas žvilgsnis. Sėdėjau prie kompo, tabalavau kojomis ir vos neverkiau. Prakeiktas žodis VALUA mirgėjo spaudžiant "save", mirgėjo spaudžiant "cancel", mirgėjo spaudžiant "fak jū".
tada ėjau pas piktąją pamotę Danutę, kuri žudo savo piktais friciškais kerais.

Tada su Milenute ir Monikute šokinėjame vyno, kalakutienos kepsnio, aviečių uogienės šokį.
kažkokios senos, naujos, matytos, užmirštos nuotraukos...
nuo sienos vis atlimpa saldainiai
aš jauna, aš jauna, aš jauna, aš jauna, aš jauna
aš jauna, aš jauna
aš jauna

Lykke Li - Tonight

padūkus vizija,
kai valgau marinuotus agurkėlius užkėlus kojas ant stalo,
linguoju porą valandų nesikeičiančią melodiją,
kartais informuoju save apie realiai vykstančius dalykus,
sutvarkau kažkokius neegzistuojančius Reikalus
kandu
agurkėlis smagiai traška ir gurgžda tarp dantų

mano dantys kreivi, nes anam gyvenime buvau bloga
kai prisikelsiu kleveliu, dantys apskritai nerūpės
krimst, grukšt
nors va ir kreivi, bet kanda gerai

nuormalei

nijak, nijak!!!-
taip dainuoju laiminga plaudama grindis, rinkdama vinis iš po spintis (?), tapšnodama radiatorių, dėliodama kaštonus kepurės bumbulų draugijon, kvėpindama kambarį nuostabiai "sueinančia" chemija ir tė tė tė...
mano piniginė pradeda atrodyti kaip suaugusiojo
kažkuriam skyriuj guli solidumas

man taip...tiesiog labai paprastai gera
ir gera, ir paprasta
nijak, nijak!!!

įsikniaubus vakare į priegalvį

turiu vieną didelį priekaištą Dievui
pasinaudoma nemokama vieta savo blog'e ir išrėšiu jam viską

Kodėl liepei mums statyti Babelio bokštą..?

ankstyvi pusryčiai

Šokau dainą, dainavau šokį
žodžiai, kurie nieko nereiškia, tačiau kažką primena
taip visuomet!- pykstu
taip visuomet...- susitaikau
taip visuomet?- domiuos

sunkūs dialogai gula man ant širdies
visa atidedu "geresniems laikams"
kai bus geresni laikai, paleidus savo žodinę signalo rūšį, gausiu iš šikšnosparnio koduotę atgalios
vėl žodžiai, kurie nieko nereiškia
o paskui juos ir niekiniai dialogai

kiaulpienės pūkai

mano kūnas namie
mano akys danguje
rankos ant klaviatūros
kojos po dekiu

mano mintys banguotos
atitrebintos autobuso, įspūdžių, skystų dujų, alijošių ir ličių samplakos

burnoje dar tirpsta kinietiški koldūnai su kopūstais išmirkintais krakmole
prisimenu ir trupintus migdolus sutirštintame ožkos piene
viskas pynę persipynę

prisimenu šviesą per stiklą kaitinančią man kaklą
žmonės smirdintys ir kvepiantys
džžžž---nieko nežinau
važiuoju tik į vieną pusę

proporcijos

garsas eina iš šono
iš žalios nutįsusios rankovės
iš ūsais pridengtų akių
iš minkštasuolio atlošo...

sakykit man, kas jiems leido draugauti?
kas jiems leido laikyti papūgas?
kodėl niekas nepirko dulkių?
už ką turėčiau klausyti žmonių?
televizorius, radijas, sapnas, žmogus, dialogas---> viskas yra tas pats kliedesys

kai pažabosiu pagaliau teleportaciją,
aš eisiu ten
ir eisiu viena

rasta

aš vyras ne eilinis
tiesą sakant, visai išskirtirtinis
toks...nevyriškas...

sutvarkysiu tai ką galiu
t.y. nieko

vis valdausi nesusipynusi dredų
meu

lemputė

jeigu ir reikia kažko bijoti,
tai tik jubiliejų

indiški kutai

jeigu būčiau kapų plėšikė,
gulčiausi į mauzoliejų ir pramerkusi akis miegočiau dienomis/naktimis/visada/per amžius amen
na, žinai, taip daro visi išprotėję zombiai
jo jo, kažką ir aš apie tai girdėjau
aha, gal nori tekėti už manęs?
soriukas, turiu kreditą dar trisdešimt metų
o blem...greitai pasveiksi..?
ką darysi...dirbi žmogus
aš irgi turėjau žvėrį
na ir kaip?
tikra rakštis
taip taip...mano sesuo irgi taip sakė
bet, klausyk, gal žinai, kur prasideda miestas?
kažkur ten...reikėtų paklausti
ai..tiek to, pats susirasiu
gerai, sėkmės
sėkmės


tra ta ta a a a...
būgneliai su indiškais kutais yr deficitas
net visko persprogęs, negali rasti indiškų būgnelių su kutais
kur MAN PRIKLAUSANTYS INDIŠKI BŪGNELIAI SU KUTAIS???

po atradimų medžiu

"arbūzą dievas linksmas būdamas sukūrė"- L.E.
Kodėl?
"jis raudonas, saldus, su juodom sėklom, didelis...ir žalias...bet dryžuotas. Visiška nesąmonė."
šypsausi
"norėčiau, kad arbūzą būčiau sukūręs aš..."
žiūrim vienas į kitą,
žiūrim vienas nuo kito
žiūrim visi į ekraną, kur dievas kūrė arbūzą

trumpam atsimerkus

aplink erdvė,
kvepianti rozmarinais ir kai kur rozetėmis.

Šunį išvariau lauk, nes negaliu nuo jo apsiginti
kai Drakas užsimano padaryti raku-raku, niekas jo nesustabdys
dabar šimtas kažkiek kvadratų mano
mano vienos
Drakas prispaudęs juodą nosį prie stiklo priekaištingai stebi vyksmą/veiksmą
bla bla bla, mano raktas, mano spyna

vakar turėjau 40 C karščio
klejojau tarp sunkių, popierium kvepiančių lentynų
su baltu chalatu
su krevetėmis rankose
sapnavau, kad esu geltonas buldozeris ir traiškau perėjose vaikus be atšvaitų
sapnavau, kad spaudžiu rankomis apelsinų sultis ir pardavinėju gatvėje už centus
sapnavau, kad žindau krūtimi kačiuką
dažnai prabusdavau
Rasa atnešė naują paklodę, nes ta, ant kurios gulėjau buvo net patamsėjusi nuo prakaito

kokia kaltė, kokia kaltė
ach...kokia kaltė...

kaupiasi skysčiai

vakar pažiūrėjau keturis "kertinius filmus".
Ant spintelės atidėjo dar trisdešimt.
Ant kitos spintelės guli dar apie penkiasdešimt "kertinių knygų".

Jaučiu kaltę, kad nemoku rusų kalbos.
Kita vertus, tada "kertinių fulmų"prisidėtų dar šimtas.


Kažką mąstau...

kelionė po Nežinau Kieno Šalį

Dabar sėdžiu bibliotekoje prie ąžuolinio stalo gerdama karštą kavą su išpurkštu pienu.
Tai ko laukiau, tas ir atėjo.

Vakar buvau Lietuvos Ryto televizijos studijoje.
Taip išsigandau, kad sėdėjau ant kėdutės ir bijojau pajudėti, kad ko nors nesulaužyčiau.
Tada su meška žaidėm labai smagų žaidimą.
Supratau, kad paskui Vytą norėčiau eiti, kad ir į pasaulio kraštą.
Praėjo pirminė baimė ir ėjau taisyti dekoracijų.

Kažkaip lengviau pasakoti mažus įspūdžius.
Mhm.

iš senų pokalbių

O.V.(ne Oskaras Vaildas): "atsiprašau už smalsumą, bet...turi vaikiną?"
aš:"ne, tiesiog su mama gerai sutariu"
O.V:"au..."

Kiti mokiniai sako, kad jai reikia vyro.
Aš nesu tie kiti mokiniai.



Holšteinas ir Šlėzvigas mėgiamos vietelės, dėl kurių verta pakariauti.
Apie Nicą ir Sevoją Bacevyčius, manau, pasakytų tą patį.

atsidūsėjimai

Castore& Pollux- mano dievukas
kad ir kaip tai būtų antifeministiška...

How to be gangsta

vartotojiška visuomenė džiugina vaikų širdis

diena

Šiandien įvykdyta išvyka Vilniun.
Ir ką galėčiau apie tai pasakyti...
net nežinau. Mano burnoje nėra tiek gyvačių, rupužių ar kitokių liaudiškų nemalonybių.

Visą kelią važiuojant Į, šalo sąnariai ir traukė vėjas iš šonų. Kolega iš kairės (Dovilė) sakė, kad jaučias taip, kad sėdėtų devintajame forte, o virš jos galvos vaikščiotų vokietis su geležiniais batais (tikiuos teisingai pasakiau).
Kai pasiekiame AIDS centrą, labai nemaloniai nustembame:
miško gilumoje persikinės spalvos namelis su mažytėmis patalpomis ir visiška tyla. Visi susėdame salėje ir laukiame seminaro.
O pasirodo, kad jokio seminaro net nėra.
Ateina kaži koks vyras, atsisėda ant kėdės ir sako:"tai ko atvažiavote?"
tada prasideda didžiausias siaubas...
mūsų Dvasios Mokytoja, Vedlė tirštai užrausta ir veblena:"gal kas turit klausimų.."
tokie kaip šaunuoliai juliukai mėtosi familiariais baireliais, kurie skamba daugiau negu baisiai.
Pirmą kartą atidžiai pasižiūriu su kuo atvaživau.
Vėplos.
Liūdnai susišypsom su Dovile ir Monikute.
Vyras šneka apie nieką, žiūri man į akis ir jose atsispindi vienas klausimas "po velnių, ką aš čia veikiu..?", liūdnai sulenkiu antakius "nežinau...atsiprašau".

Epogėją pasiekia, kai Bataitienė išsitraukia telefoną ir šalia sėdėdama pradeda rašinėti sms. Julius nusisukęs kirkina Kisę-Pisę, o kažkokia sulipus lopė nusminga ant stalo.
jaučiu baisią gėdą.


Kai baigiasi TAI, iš mūsų surenka po du litus vairuotojui paėsti ir LEIDŽIA dvi valandas pasivaikščioti senamiesčiu.
Nueiname į makdonaldą, nes "juk tę pigu".
Pusę plaukų sukišu į ledus, kitą likusią į kavą
tiesiog viskas sekais taip

nepaisant visko, susitariame dėl išvykos į Suomiją, arbatvakario, gimtadienio šventimo.

ir visą laiką kartojame "Oh, yeh..." su spec.intonacija
vertėjo važiuoti

dėl to verta būti

~pim pirim pim pim~

- Labas, Akvile!
- Labas, Vėja.
- Ką veiki?
- Ai...čia prie tokių popiergalių sėdžiu truputį.
- Pasek man pasaką apie Raudonkepuraitę.
- Dabar??? Telefonu..?
- Aš tai turiu laiko...
- Gal kai atvažiuosi, gerai?
- Gerai, Akvile...

padeda ragelį, o aš vis šypsaus, šypsaus

po pusvalandžio gaunu sms:
"Veja ezys (mrgmr) DDbu"
ir dabar tokio ar panašaus teksto žinutes gaunu kas porą valandų.
įdomu apie ką galvoja siųsdama...:>
kai aš maža būdama rašinėdavau mamai laiškelius, irgi nusižiūrėdavau iš aplinkos kaži kokius simbolius, o jiems sugalvodavau istoriją
keista, kad tik viena sugebėdavau juos teisingai perskaityti...

apgailestaujant

ilgi plaukai įpareigoja juos nuolat kratyti per masines sueigas
ne toks ilgas kaklas nuolat nori po tų sueigų nusikratyti net elementariausių savo funkcijų atlikimo

nieko,
nieko gudraus.

paplekšnojimas per petį

Šiandien gavau padėką nuo Lietuvos Respublikos ministro pimininko už kaži kokią veiklą.
Iš pat pradžių pagalvojau, kad jie visi juokauja...
ir dabar taip galvoju.
bet kad ir kaip ten bebūtų, man patinka tokie juokeliai.

Tiermi dėsnis:

Nežaisk ten, kur neprašomas dalinai patarimus.

jie taip sako

namai
išgėriau bokalą baltos arbatos ir sekiau mamai pasaką, idant galvotų, kad viskas gerai.
"opijuje" skaičiau, kad balta arbata yra beveik mistinė. Kaip ir ledų ketvirtoji rūšis.
Ar mane su tuo kas nors sieja?
Ne!!!- šaukia vaikučių choras.

"rašo smagiai kaip smuikas"

ketviradalis yra keturis kartus mažesnis už vienetą

if

jei tik turėčiau savyje daugiau dzen:
važinėčiau tolimų reisų autobusais (visada rinkčiausi tą pačią autobuso pusę, uždėčiau daiktais sėdynę šalia manęs ir prirėmusi skruostą prie stiklo pusiau klejodama, pusiau mąstydama važiuočiau Ten)
išgulėčiau ant pilvo nejudėdama 1/3 paros
niekada daugiau neverkčiau po pamokų
neskubėčiau iš taško A pasiekti tašką B
nekamuočiau nei savęs, nei kitų
atsikelčiau vidurnakty, kad išsikepčiau karštų sumuštinių
eičiau viena pasiesarčiais
nekaupčiau daiktų ir nedaryčiau jiems altorėlių

jei turėčiau savyje daugiau dzen, net nerašyčiau šito pranešimo...

that's my number

šiandien važiuosiu namo
tai bene vienintelis dalykas, kurį sakydama mintyse nesusierzinu

akvilė ir seni jos draugai

po Tėviškės Klevu...

alegorijos

Ezopas kalbėjo apie lapes ir vynuoges,
aš kalbėjau apie akvilę ir alyvuoges (visa tai kažkaip buvo susiję su muzika).

Visą dieną galvoje skamba šie žodžiai:
"Isla"
"burgundiškas"
"žalias vynas"
"o nagai, nagai! nekarpyti, negerai..!"
"die Handlung"
"Was befehlen Sie?"
"suck it up"(pastarąjį nusižiūrėjau iš Kęstučio apartamentų)

dienos kaip šventės

apie kančią-
grįžti namo peralkęs, o ten virtuvėje spirga kugelis. Svetimas kugelis. Jo kvapas įkyriai lenda į akis...atrodo, kad net tualete to kvapo negali niekas pramušti.
apie gėdą-
naktį atsikeliu nuo šalčio, užsidedu kažkokias kojines ir užmiegu. Sapnuoju, kad Giedrė gėdina mane:"kaip kiaulė čia tu...", o aš vos ne verkdama teisinuos, kad tos kojinės švarios. Ryte atsikeliu ir bailiai tikrinu ar tos kojinės tikrai švarios...
apie netektį-
dar nesupratau, ką praradau.
apie gyvenimo prieskonius-
išmokau, kaip pasidaryti dideliais kiekiais baltos arbatos.
apie mintis-
"gurmano specialybė verčia būti alkanam" (pati sugalvojau)
apie palinkėjimus-
geriausia nusukti nugarą ir fatališkai eiti ten, kur visai nereikia.

rimti dalykai

Ką tik sąžiningai apturėjau 3 valandas pietų miegučio
vidury seanso paskambino mamytė ir paklausė, ar įdėti man karbonadų į Šakius
atsakiau:"aghr...kas tu? karbonadas?... pala, mėsa...
Ne, karbonado man nereikia"
mama:"tu verkei..?"
aš:"gal labiau miegojau..."
m:"oi oi oi...atsiprašau! Mesk telefoną ir miegok."
linkteliu galva, nusilaižau lūpas ir metu telefoną...
...užbaigiu tai ką pradėjus.

faniuchos

norėčiau pakalbėti su Lukjanenko apie virtualias sąmones, daiverius,
Dyptauną, raktininkus.
Jam kalbant, sumaišyčiau Nikolaškos kokteilį.
Druskos nedėčiau, ne
atsiliepčiau net ir Rašelės vardu šaukiama,
jei tik jam patiktų...
šukuočiau iš ūsų ruginės duonos trupinius ir jausčiausi laiminga...

Oooooo, Sergėjau...!

man ramu

vidurnakty su trumpam iš Vilniaus grįžusiu broliu prašnekame apie latvišką jogurtą, hemarojų, juodos spalvos bangos ilgį, apie "Dvaro"pieno riebumą, "diablo"atnaujinimą.
Kalbam apie gyvenimą.
Kas penkios minutės kuris nors vienas pasako "ic parcy caim".
juokiamės ir juokiamės- niekad neatsibosta
nors mamai greitai atsibodo ir liepė užsičiaupti.

kambary labai karšta
atidarau balkonines duris
"Akvile, viskas gerai..?"

taip, man viskas gerai. Toli esančio šiltnamio plėvelė muša tą patį taktą
man ramu

vibronics

Sapnuoju atmerktomis akimis, kaip šoku stepą.
man duoda pakaltais kulnimis batus
dėkoju šokdama.
einu sienomis, stoviu ant lubų ir šluoju plaukais grindis

tada kažkodėl prisivalgau vinių ir man pasidaro liūdna.

o nugara eina šiurpas...
noris žydro dūmo.

dulkės

vakar aviausi guminius batus, sagsčiausi paltuką, rišau plaukus į uodegą, moviausi žydras pirštines... ėmiau prožektorių ir ėjau į juodą naktį.
Ar bijojau?
taip
ėjau ieškoti savo vaikystės.
kas gali nebijoti...
stengiausi būti tokia kaip prieš dešimt metų.
Norėjau rasti tai, ką palikau prieš dešimt metų.
Truputį lijo. Tada bėgau ir skaudėjo šoną.

Po keleto sekundžių nervingo beldimo į duris mane įleido vidun...ir apkabino.
Uodžiau megztinį nenorėdama nieko naujo.

Tada valgėme sausainius ir gėrėme arbatą.
grojo muzika ir jaučiaus padarius klaidą, kol po kokios valandos susidūrė akys ir vos neapsiašarojau.

n

šiandien buvau produktyvi
tai džiugina

reklama

atlikdama savo moteriškąją priedermę, dedu čionai skelbimą
su visomis Lauryno Mėtos Melvino autorinėmis teisėmis.

užsirūkius

kur tie malūnai?!!
tik duokit man progą ir aš sumalsiu ir javus, ir malūnus!

dėl savosios Rozos esu pasiryžęs joti su Pančitu
pasiryžęs nekeisti apatinių keletą metų,
išmokti ispanų kalbą,
ištratinti rusų mafiją,
nuknakcinti Malonumo Medžio sargybinį..

apuokas

yra adresas, kuriuo dar nesu pasinaudojusi
laikau ateičiai
kad pasibeldus, duris atidarytų žmogus iš praeities

vakarais...

...einu iš žmonių, turinčių man valdžią
einu vakare, kai būna šalta
kai reikia pirštinių, kai kojų kaulai primena, kad niekada negalėsiu gyventi pajūryje.

žolė balta ir ištrypta
labiau ištrypta nei balta.
joje vartosi įdomios šiuklės, liudijančios apie privalomą nešiotis kaltę.

darau dalykus, kurie man neneša laimės ar pasitenkinimo jausmo
"o kas iš to?"
ji rakina duris ir šypsos

muzika yra arčiausiai prie minties
dar niekas nepatvirtino šios sentencijos, bet
aš susitapatinu su cocorosie- noah's ark

am Abend

šiandien naktį nieko doro nesapnuoti, nes vakare gerti bokalas alaus ir sakyti "es ist egal" arba "sag "nesąmonė", arba "diese Madchen wollen mit dir rauchen, weil du sehr schon bist", arba "ist dein Haar echt?".
Dar šokti techtonikas ir labai juoktis, nes atrodyti it Jordan Butkute choreografija '90taisiais.

Ir šiaip truputis nusistebėti andere Kulture. Madlen atsivežė apie šimtą tamponų tarsi ruoštųsi nukraujuoti tiesiai iš arterijos
Tilas atsivežė krūvą prezervatyvų, nes pasak Hamkos galvojo išmylėti aplink visas lietuvaites
(komentaras iš pašalies: kai tiek gumyčių, gali užtekti ne tik lietuvaitėms pamylėti, bet ir lietuvaičiams).
Aš nuliūsti, nes tasai Persone būti labai gražus i da einbischen vegetarier.
am ganzen Abend habe ich Beer fur jedem Doof gekauft.

kai eiti namo, pastebėti, kad manęs niekas nelydi, kad man šalta, kad balose būti ledas
kai atsigulti į lovą pastebėti, kad niekas nesakyti "labanaktis, pupite"
todėl aš irgi niekam nesakyti "labanakt, pupiti"
dann trumpam susimąstyti ir nesmagiai užmigti.

dienotvarkės perestroika

ką žmogus veiki, kai teturi tris pamokas?
ogi štai ką:
visas tas tris pamokas esi labai aristokratiškos spalvos(maldauju, įjunkite šildymą!)
per rišliosios kalbos pamoką rašai dramblio uodegos aprašymą (neišsigalvoju)
džiaugiesi, kad esi susitaupęs 12 litų ateičiai.
O kas tada? Tada atsitinka taip, kaip ir turi atsitikti iš ritmo išsimušusiems vargšeliams.
nuėjau į Pusės Cento parduotuvę ir nusipirkau pirštines, šlepetes ir jau buvau pasiėmusi suomišką kepurę, bet nemaloniai paiškėjo, kad toje parduotuvėje ne viskas kaštuoja pusę cento.

nežinau, kur tas ruduo, bet man jau žiema

akvilė šaukia gimanzistus į undergroundinę kovą prieš RULES

Charmer

jeigu tik galėčiau, aš nieko nedaryčiau:

valgyčiau Kinder pienišką šokoladą, žiūrėčiau teliką, prisipliažinčiau kambarį iki 30 C karščio ir mėgaučiaus savo žydinčia jaunyste.
Trumpomis reklamų akimirkomis (litotė) pasivaliusi seiles sakyčiau: "čia tai nacijos tvirtybė".
Kai pamirščiau žodį "nacija", pakeisčiau jį "tauta".
Kai užmirščiau žodį "tauta", pakeisčiau jį "daug vienodų žmonių iš tos pačios skylės".
Kai užmirščiau kas yra "daug vienodų žmonių iš tos pačios skylės", garsiai nusiriaugėčiau į ūsą.
Toliau stebėčiau reklamuojamus skalbimo miltelius ir patarčiau juos naudoti mano sanitarei, kuri perrengia mano pritrupintą patalynę kas dvi dienas.

Prakeiktas socialumas, kuris verčia kelti šikną ir mokytis apie Tautų pavasarius.

katytės Murkės nuotykiai

man skauda papus, pilvą, šlaunis, sparnus, blauzdas, užpakalį ir tė tė tė...
it koks subkultūrinis žmogus iš E raidės tyčia sau keliu skausmą.

metamarfozė

ir kai Ji pradėjo vemti į kriauklę, aš sutrikau

tuoj išeisiu miegoti pas Giedrę,
bet duris uždarysiu jau su gailesčio gestu.

Ne mano šeimos bėdos,
ačiū tau, Dieve, už tai

kai nebežinai ką daryti....

aliuzija į dabar mano namuose esančius draugus

delfinų dekalogas

bijau žmonių, kurie nori mane pakelti į orą
jie arba patys apsijuoks, arba pasijuoks iš manęs
jes/noi ---> nepatinka abi grupės man

šiandien sapnavau, kad dirbu banananų plantacijoje:
kemšu ir kemšu bananus sau į burną viena akim stebėdama, ar niekas neateina
tada kažkas pabaksnoja į nugarą
atsisuku, o ten stovi delfinas ir sako:
"Lietuviai tiesiog negali elgtis dorai"
Jo pelekai piktai suglausti ir akys mažos
man be galo gėda
geruoju čia nesibaigs
"Plauk su manimi į Arktį ir niekam nesakysiu, kokia tu bloga"
verkdama sutinku
"man labai skaudės sąnarius... visada skauda nuo šalto vandens"
"užtat žinosi, kad nedera vogti"

aš labai mėgstu mėsą

dviskaitė

Berniukai sporto klubuose išsibezda iš dūšios.
Mergaitės sporto klubuose prisikvėpuoja bezdalų į dūšią.

transliatorius

man be galo patinka žodžiai, kurie yra pirmą kartą girdimi, bet suprantami:
krunkštelėti
arpidožas
apvirklinti
kepėčgalvis
nulepėtuoti
virčinti
ir taip toliau...

Eraser

bandau tuštybę užpildyti parneštų iš lauko skalbininių kvapu, arbatomis su medumi, laiškais, skirtais pačiai sau, raugintais agurkėliais.
ar tai ruduo, ar tai ruduo, ar tai ruduo--
juk nesvarbu.

Įdomiausi dalykai mano gyvenime yra įsivaizduojami pokalbiai ir sapnai.
Pirmuosius surežisuoju iki smulkmenos, tačiau neleidžiu būti sau nenatūraliai protingai. O ne.
Antruosiuose- aš esu kur kas tikresnė nei darydama bet ką kita su atviromis akimis.

kiekvieną dieną aš laukiu vakaro,
nes žinau, kad aštuonias valandas jausiuosi gerai
jausiuosi pilnai

42

penki, trys, aštuoni- su šituo skačiu atsimerkčiau ir suvalgyčiau nuluptą citriną

du, septyniasdešimt vienas- įžeisčiau kiborgą nusidažius purmurine spalva plaukus

keturiolika, devyni, nulis- palikčiau atidaras duris

vienas, vienas, vienas- juokčiaus iš Rudolfo įsakymų.

keturiasdešimt du- aklai paklusčiau. Nes tai tobulas skaičius.

įrankiai

Tupėjau prie mokyklos susmigusi aukštakulniais į drėgną pievelę ir rinkau kaštonus tašėn.
Man jų prireiks
kai eisiu per stiklo kalną.

norėčiau surinkti viso pasaulio kaštonus
įsivaikinti juos
glostinėti glotnų paviršių ir kartais motiniškai spustelėti šonus, kad žinotų, jog tikrai yra saugūs.

kai vėl miršti

vis negaliu pamiršti sapno iš vieno vidurnakčio.

Pirmą kartą gyvenime laimiu teleloto žaidimą. Pagrindinis prizas: pasiplaukiojimas su rykliais.
Sakau vedėjui, kad aš nenoriu plaukioti su rykliais. Duokite man aukso kalną.
Minai ūžia ir ploja. Ateina apsauginiai ir įstumia mane į baseiną, o tada su pagaliu grūda į dugną.
Trūksta oro.
Iš viršaus veidai skysta ir kreipiasi... matau-
atplaukia rykliai.
Jie plėšia mėsą nuo manęs ir garsiai čepsi.
Žinau, kad jau nebeturiu blauzdos raumenų. Sukaupiu jėgas ir užšoku ant plytelių.
Kraujo dėmė plečiasi aplink mane, o burnoje salsvai sūru.
Vėl mirštu.

setų diena

šiandien diena buvo nemoteriškai rimta.

pirmas setas:
Devintą valandą lipu į autobusą namų link. Siūbuoju ant vienos kojos prie Čekių Muštuvo. Kažkas iš nugaros meiliai gnybteli į abu šonus.
- Kuti kuti, mergaite.
- Jėėėėėėzau..!
griebiuosi už širdies, užkliūnu už laiptelio, netenku pusiausvyros ir užgriūnu ant mane pakutinusio žmogaus.
- Atsiprašau labai...
- Na, ir baugšti mergaitė...-šypsos man dėdė ir klausia, kur važiuoti noriu.
Namo, sakau.
Abu šypsomės.
Tai muškit, dėde, man čekį iki Liepalotų.
Vėl abu šypsomės. Kažkodėl visą pokalbį susieju su ramunėlėmis.
Šis pokalbis toks ramunėliškas- Oskaras Vaildas nurautų ausis už tokias mintis.

antras setas:
- Šiandien dėsime kopūstus.
-Gerai, o ką tai reiškia?
Greitai sužinojau.
Apsirengusi a la Vidulio firmos timpkėmis ir pūsta mėlyna striuke tarkavau kopūstus išsišiepus.
- Greičiau, Akvile!
- Gerai! Tik kad mano rankų mėsos krenta į bendrą katilą.
- Mhm... tai... gerai gerai, Akvile, taip ir toliau..!

trečias setas:
- Seniai grybaut bebuvome...- sako tėvas ilgesingai žiūrėdamas miško link ir kramto žemaičius.
Seniai tai seniai. Niekas man neleidžia miegoti.
Važiuojame grybauti.
Per visą gyvenimą nebuvau patyrusi tokio fiasko pušų akivaizdoje.
Radau keturis gruzdus per porą valandų.
- Kūčioms užteks.
Mama sako- mama žino.

Ketvirtas setas visą dieną vyksta mano galvoje.

kažkieno krikštynos

Vakar būti pirmą kartą gyvenime Bičnamyje ir blaivia galva prisiekti, kad paskutinį.

Kam gerti, jeigu galima valgyti putpeles?

Draugas iš R raidės, kurį pirmą kartą sutikau einant iš orgijos pasakė:" juočiuosi kaip tetryje". Jis turbūt turėjo omeny nerealumo jausmą. Pajutau jam pagarbą.

Dvyliktą valandą atvažiavus policijai apie penkiasdešimt žmonių pasileido į kairėje pusėje esančius laukus, kiti penkiasdešimt- į dešinėje esančius laukus. Dar apie penkiasdešimt liko liūdnai kaboti ant turėklų arba ilsėtis ant suoliukų...

"- kodėl man melavai..?
-...
-na, kodėl man melavai, ką?
-atleisk man...
-kodėl rūkei?"
o aš sisiojau už autobuso ir galvojau, kad truputį tai gali trikdyti žmones besiaiškinančius santykius.
Klydau.


Atgulus į lovą, jaučiaus už viską puikiausiai.
Keista namų sąvoka.

Belle and Sabastian- to be myself completely

iš gilės išauga ąžuolas
iš kankorėčio išauga eglė
iš kaštono užauga kaštonas


bėgioju svajose su drugeliais ir barstau Dominikos Respubliką pušų sodinukais

verta įsiminti

mano rankos kvepia, kai numazgoju jas muilinu vandeniu
kvepia, kaip patrinu drėgna servetėle
arba ilgai laikau pirštus plaukuose
kvepia, kai prieš tai būnu valgius rankomis keptą mėsą
ar vaisius, kurie prasieda iš tam tikrų raidžių

mano rankos smirda, kai suvalgau obuolį
smirda ir burna, ir lūpos
viskas atsiduoda ta obuoline rūgštimi, kuri sendina(G.J. teorija)
klastingas vaisius, geriau pagalvojus, pasakyčiau...
skanus, o smirda

reiškiniai

žinios iš visatos:

- su kosmosu galima susipažinti ir Klaipėdoje, kai tau atlieka magnetinį rezonansą( tai geriau už Moby)

- tai ne kurva, o vežėčios

- žmogus visgi esti vien tam, kad svarstytų apie savo egzistencinius klausimus kitiems

- jeigu meti valgyti, pasilik atsargų spintelėje

- "visai kaip per Daktarą Hausą..."
"o kas per Daktarą Hausą buvo?"
"tiksliau, ir ko tik nebuvo per Daktarą Hausą..."


Viską apibendrinant: jei tu egzistuoji, bet nematai tame problemos, reiškia tu neegzistuoji.
(pati sugalvojau)

tip top prot

Didžiąją dienos dalį pramąsčiau apie elementariųjų dalelių greitintuvą, juodąsias skyles, ateivius, kunigą, kuris lipo į erdvėlaivį virve, apie apvalius veidelius ir Didįjį Sprogimą II, levituojančius šventuosius karstuose dėl elektros lauko...
Visą laiką galvoje skambėjo Davendros Banhart- Carmensita it absurdą papildanti muzika.

Pasiėmusi "Visata mano delne" enciklopediją supratau, kad Visatoje yra delnas, tame delne esu aš, o kažkur giliai manyje esti suvokimas.

Man net nebuvo liūdna, kad tuoj sulįsim atgal pirminę substanciją. Jeigu tik kas nors sugebės visus ten suvaryti it pagal drožinėtos dūdelės melodiją, prašau. Bent apšiks žmogaus kaip dulkės teoriją. O, Viešpatys!!!

Nes jeigu būtų buvę visi tokie kaip aš, tikriausiai dar ir dabar vežimai riedėtų ant keturkampių ratų...

nagai/odos

Vaikystėje kaupiau savo kojų nagus ir pėdų odos atplaišas.
Dėl pastarųjų tekdavo susiplėšyti kulnus, tačiau kokia palaima apimdavo, kai į voką įdėdavau naują storą gabalėlį.
O nagai maloniai barškėdavo juos pajudinus pirštu.


gal metų eigoje ir pasidariau kažkiek mielesnė...

D.B- my dearest friend

Andromedos ūkai ir dieną miegant sapnuojasi.

1/3

trečdalis-
geras skaičius yr.

nedalus ir toks elegantiškas.

tipo, jo

būna žmonės, žinai ateina, neva kažką padaro
tipo, popierinę piniginę,
skambina kaimynams, tipo, klausia, kur gyvena draugai, o iš tikro ieško Daivaro.

būna žmonės, žinai, išsiplauna grindis,
nusivalo palanges
būna taip, žmonės,
tipo, jautiesi geriau
tipo, būna gaiviau.

būna žmonės, tipo, laukia prašviesėjimo
kai neva šviesiau pasidaro
čia, supranti, kažkas su tuo kambariu panašiai.
nu, supranti, ką?

la la la la-lala-la la la

slenka

įdomu, kiek žmogus gali per dieną normos ribose pamesti plaukų?
man atrodo, kad jau peržengiau antinormės ribas:
plaukai kabo ant rūbų, veliasi burnoje( mano ir kitų), įstringa segant kelnių užtrauktuką (aš ne J. Pečkytė!), velkasi iš paskos, nepasikeitus kojinių kas pusvalandį.
Plaukų pilna vonioje, tualete, ant lovos, gumutės, grindų...

Šiandien apimta pykčio, išsileidau kuodą su idėja "byrėkit, byrėkit! kiek tik patinka, šūdžiai nelamingi, byrėkit!".

Byrėjo?

o, visi pasaulio nukraujavę bembiai,
susirinkite giraitėje į krūvą ir padarykite Bembių Fiestą.

Jonvabaliai jums atžymės atžymėtinas vietas ir bus kaip vakar.

bembiai žino, kas buvo vakar.

naktinės plaštakės suminga atėjus sekinančiam rytui

bulviakasis

šiandien beveik visą dieną kasėme bulves.
Ir taip dar kartą įrodėme savo kitoniškumą:
"-tai va... jau beveik spalis...visgi gal nusikasam tas bulves, ką?
-tai kasam, kasam."
ir pamindami tradicijas, nedarėme jokių talkų.

It sovietiniais laikais slapstydamiesi vienas nuo kito žvilgsnių, mynėme bulves į žemę ir braukdami prakaitą laukėme vėlyvų pietų.

mama tarė:
"drapakuokim viską velniop."
vaikai:
"velniop!!!"

visa diena tokia šeimyniška ir kitiems turbūt sunkiai suprantama.

viskas tik į gerą

ir pamesti modemą savo kambaryje ant lovos yra kur kas maloniau nei stotyje...

tautosaka

Aš tiesiog labiau mėgstu varškę nei bučiuotis

nesekas

man slenka plaukai;
pamečiau modemą( 499,00LT);
perdeginau elektrinį arbatinuką;
priaugau svorio;
gavau šūdiną pažymį iš istorijos;
garsiai raugėjau nuo šampano --->
būna gyvenime geresnių laikų.

vaikystės iliuzijos

Visą gyvenimą jaučiau šiokią tokią nuoskaudą, kad neteko vaikystėje eiti į darželį.
Šiandien,
šiandien viskas pasikeitė.

Einu palei tvorelę, kuri skiria Darželį ir Pasaulį.
Anapus- sėdi mergaitė ant grotų ir tabaluoja kojomis. Maža dar ta mergaitė. Su oranžinėmis kojinėmis ir dvejomis kaselėmis.
Matau, kad visi vaikai klykdami pasileidžia bėgti į vidų, o ta mergaitė toliau tabaluoja kojomis ir krapšto kažkokų įdomų daikčiuką,
o tada...
išlenda iš už kampo, matyt, auklėtoja ir pradeda rėkti:
- Austėja!!! Kodėl tu neini su visais vaikais į vidų?
- A-au...- pasako ji ir lipa nuo grotelių žemyn.
Sijonas pasikelia į viršų ir kitos mergaitės piktai juokiasi.
- Kiek aš tau kartų galiu kartoti...(berėkiant dingtsa balsas)...nevėluok! Daugiau niekada nevėluok! Ar girdi, ką sakau?!

Austėja sako, kad girdi. Liūdnai velkasi striukelę nuo savęs ir tempia paskui save žole.

Aš it idiotė išsižiojusi stovėjau ir stebėjau sceną.
Auklėtoja įtartinai pasižiūrėjo į mane ir nusitempė mergaitę už pakarpos vidun, garsiai trenkė durim, o tada...nieko, žinoma.
Tada parėjau namo.

puta

šiandien per literatūros pamoką netyčia nurijau tik vos apčiulptą Mintoną.

sėdėjau tiesi, klausiau apie Kamiu kūryboje vyraujantį egzistencializmą,
o skrandis it pašėlęs putojo ir šalo. Žiūrėjau į nieką ir galvojau, kad taip turėtų jaustis troliai, nes vietoj širdies jie turi akmenis.

- Akvile, kas tau?
- Putoju.
- ..?
- Viskas gerai. Tęskite temą.

Kliminė psichozė

išties net nežinau, kas mane labiau sunervina:
ar kai sako, "kam, Akvile, tau tos teisės..?", ar kai "o Dieve, ir ką tu darysi be teisių..?".

ir sėdi po to it banglas ant šulinuko, valgai slyvas ir kartoji žodį "užpiso" šimtą aštuoniasdešimt keturis kartus. Kartoji tol, kol kitam žmogui prasideda keramika ir jis tiesiog nueina.
o pats esi "užsipisęs" iki kaulų smegenų.
Negali net nusimauti ramiai batų nepasakęs "užpiso".

Visuotinė psichozė, kuri įvaro nemenką neurozę.

aš tik be galo jautri mergaitė...

Doičen apsiverčen in seinen Graben

yra džiaugsmingų dalykų gyvenime...
kai gauni stiklainėlį uogienės "Grossmutter Haus" gamybos
prievardžiu "slyvišen uogienišen".

ačiū, MOnikute :>

eilėraštį, kurį prisiminsiu 70ties

Kokia keista diena,
prasidėjo ji, tiesa,
dar vakar vakare,
kai mylėjos
tėtis ir mama.
Prižiūrėjus tiek siaubų
man miegoti neramu.

išleidimas

- Kokie jūsų kūrybos šaltiniai?
- Nu...ta prasme, kai gyvenu, tai visko patiriu. Kai gaunu popieriaus, tai ir parašau, kur parūkiau, su kuo, buvo po to šūdo skonis burnoje ar ne. Turėjau valgyti ar ne. Mačiau Makdauel užpakalį vakar "Žmonėse" tarp kitko...

- Kokie kultūros perversmai turėjo Jums daugiausia įtakos?
- Perversmai? Nesu tikra, kad tada buvau gimusi.

- Koks Jūsų jaunystėje buvo sektinas pavyzdys?
- Vidulis, va, vyras jis puikus. Kai juokias, skamba it tuščia alaus bonka.
- O rašytojai?
- Nepažįstu jokio rašytojo. Turėčiau...?

- Kokiam žanrui priskirtumėte savo kūrybą?
- Aš laisva. Jei kas vienišas, rašykit (šypsos)

- Ką norėtumėt palinkėti savo skaitytojui?
- Susirasti šiltesnę vietą laiptinėje jau. Ruduo, žinai, kaulus palaužo.

- Speciali padėka už interviu Akvilei Gelažiūtei. Sudie, culture.lt skaitytojau.
------
taip atrodys mano knygos pristatymas už x- laiko.

neburnok ant ryžių

aš ir Gabrielė(sesė)
sėdime virtuvėje ir mąstome:
valgyti ar nevalgyti?

- virsim ryžių.
- kaip pasakysi, Akvile.

- kodėl čia nematau ryžių?
- nes tai ryžių košė.
- aa...

- dėkis uogienės daugiau- išsimaišyti gal eis.
- kaip pasakysi, Akvile.

-----

- žinai, čia man patinka... gal galiu dažniau likti?
- žinoma. Tik neburnok ant ryžių.

yes,

i need somebody to love...

Jim Carrey moka išspausti ašarą net iš akmens.

perklausius dvidešimt antrąjį kartą, spaudžiu dar kartą "pakartoti"

Emo kampelis

yra be abejo trečiame "Žiburio" gimnazijos aukšte.
Ten žmonės ateina paverkti, pasnafinti. Jie ten skiriasi ir taikosi.
Kala lentynas.
Kartais išgeria antros nuodėmės alaus,
tada supyksta ant pasaulio, užrašo ant sienos "ai em def" arba "goi tiū hel, bič", nupiešia arpverstą pimpalą it šėtono ženklą, nusibraukia paskutinę ašarą ir eina į matematikos modulį.

Trečiu aukštu tekę naudotis ir man.

gegužinės

Einu į butą visai neplanuotai ir bijau. Nes juk ten būtinai mylisi mano kambariokė. Jaučiu gėdą ir nepasitenkinimą pačia savimi.
prieinu duris ir atsargiai rakinu jas
- tai gal bent paskambink...
mat Laurynas irgi galvoja, kad mano kambariokė mylisi.
paskambinu
atsilapoja durys, spėliojimai nepasitvirtina...bet vyksta tūsas.
didžiai nusiraminusi žengiu į vidų.

gegužinės pas Gretą. Ten šilta, tėvai šilti, grindys šiltos, tualete šilta- nors imk ir gulėk per amžius ant kilimėlio užsirakinęs.

- Ar nuolat storėji, Vyteni?
- taip, ir galiu tuoj pat tai pademonstruoti.

Balsas mutuoja kaip ir priklauso- vidury nakties, su draugais, kurie yra tau pažįstami tiek pat, kiek keliai iš mano naujojo buto į platųjį pasaulį.

kažkas įspiria mane į spintą ir laiko po raktu, kažkas gauna paragauti mėsytės ir išmirkusių javainių mentėmis. Viskas taip paaugliška ir smagu.

pamiegu lygiai tris valandas. Vairuotojui pasakau "labas rytas", jis man gausiai šypsosi ir klausia, kodėl tik iki Liepalotų. Atsakau, kad tokie tad jau tie mergaičių keliai.

rašau dabar, o atrodo, kad tai buvo pernai. Mhm.

numero duo

dukterėčios
yra įdomi socialinė padėtis ir pavadinimas
žavus

malūnininko sesers duktė-
kaip iš senojo prancūzų kino
ten jos šoka su juodais bateliais ir apnertais baltais skėčiais
išties, vienas dievas težino, kokios spalvos tie skėčiai ir bateliai
juodai-balta
niekada neatskleidžia, kur dingo baklažaniniai taškeliai nuo pado
ak ak ak...

vienas dievas težino ir mano korepetitorius, kur padedu savo dėmesį.

žinia iš languoto sijono

Štai į mano namus pasibeldė moteris su pusilgiu languotu sijonu, kokius nešioja biuruose dirbančios moterys. Pasiteiravo, ar čia gyvena Gelažiai.
Pasirodo, balsuoti Gelažių šeimoje gali 4/5 žmonių.
Už ką balsuoti?
Gal už Valinskienę, Baukutę, Katunskytę, idant dar kartą surengtų savo sexi fotosesiją rinkėjams.
O jei dar ir laimėtų, žiū ir S ženkliukas kampukyje priliptų džiaugsmo dėlei.

Galvodama apie tokius ir su tuo nieko bendro neturinčius niekus, baigiu supūsti trečią pakelį nosinių.

D

Didelės emocijos po savęs visada palieka mažai vietos ir daiktų.

mmm

ir tie žmonės buvo geri...
vafliai buvo geri...
"visai kaip mano kaime" :>

skysta tešla

Dovilė, Greta, Monikutė, Milena, Ieva, o (pabaigoje ir Giedrė su Juste) atėjo vakar
kaip į pirmą pasimatymą: pasipuošusios, su šokoladu ir gėlėmis.

pirmas vaflis taip prilipo, kad buvo net sunku ką nors apie tai pasakyti.
įrodžiau visiems, KAIP smarkiai gali viskas apsitaškyti. O juk iš pradžių netikėjo, kad tai yra pavojinga.
Balkonas veikė pagal savo paskirtį: slėpė rūkstančius darbelius, ir mergaites.
Nuspręsta, kad Akvilės internetas yra greitas ir per jutubę peržiūrėti beveik visi jos perlai("nes taip Paulis sakė")

tada visi išėjo vienu būriu
kambarys truputį dvokė, tad gulėjau vonioje karštame vandenyje ir fantazavau apie venų pjaustymąsi.
pūslė jau buvo atvėsusi- ir vėl lovoje viena.

ant

nukrito keletas akmenų ant galvos

sapnuoju,

kad vaikštau Šakių "Pegase".
Aplinkui daug knygų, kažkokie draugai perkasi Sigutės Ach skirtukus ir Proto Matuoklius.
Staiga pakyla audra. Spalvos pasidaro kaip iš portreto sepijos.
Nusileidžia ateiviai, visus mus susirenka ir nuskraidina į Marsą.

Vaikštau svetima krateriais. Ant raudono smėlio auga geltoni grybai, o medžiai svyra nuo vaisių kekių . Dangus žydras ir vaiskus. Pagalvoju, kad čia tikriausiai rojus.
-Kur kiti?
Vaško spalvos žmogysta atsako, kad Dovilė išėjo Trolių Mumių ieškoti. Klausiu, tai jie irgi čia? Sako, žinoma.
Einu, grožiuos, bet kažkas čia negerai.
Kažkokie mirties šešėliai tyko už žalsvų akacijų.
Susirandu vėl tą pačią žmogystą.
- Bet kur kiti? Kodėl čia taip tuščia?
Jis lengvai patrauko pečiais ir atlaidžiai sako:
- Jie rūkė.
jaučiu, kad mano kišenėje voliojasi sutrinta cigaretė. Rūkiau ir aš.
- Marse gerai...- sako jis.- Bet kas nors kartą parūko, iškart miršta.

Galvą užspaudžia dūmais kvepiančios ašaros. Kvėpuoti pasidaro be galo sunku.
-Atrodo, kad miršti,- liūdnai pastebi jis.
-Atrodo...- bet jau tik pagalvoju.

tfū!

rugsėjo pirmąją daryta nuotrauka, kurioje aiški simbolika:
Akvilė spjauna ant mokslų.

prisiduriant prie dienpinigių

Akvilės verslo planas yra toks:

visi nusikaltę gimnazijos įstatams mokiniai yra paliekami po pamokų ir valandą laiko gamina maistą rytojui: tepa sumuštinius, pjausto mišrainę.
Nusikaltusius mokinius stebi mokiniai ir už tai uždirba "visuomenei naudingų valandų".

Pliusai:
meniu kainynas sumažėja ir visi mokiniai gali sau leisti pavalgyti.
mokiniai labiau suinteresuoti nenusižengti.
sugrąžinta teisybė.

Minusai:
jų nėra.

pasidėjus

skaldo malkas ant mano galvos, kur priragažino dievai dar nesutemus Termidoro ketvirtajai.
lentos tai beržinės,
obelinės dega irgi gerai, bet užneša suodžiais kaminus
tada verkia princesės degdamos ir šaukiasi pagalbos mėtydamos papilkusius apatinius iš komodos žemėn.
- gelbėkit!
- gelbėkit!


Rytoj ateisiu į mokyklą su suglamžytais drabužiais.
Ir tikrai, nesu aš dėl to kalta.
Tiesiog lygintuvas yra nežinaukur pas nežinauką. Niekam nerūpi, kad eisiu rytoj susiglamžiusiais rūbais į mokyklą
vaikams tik pasityčiot
dar kartais sekso, vyno ir pigių pokalbių tarifų.

Man vis šalta ir šalta.
Kaspinas nuo dovanos ištisai krenta ant žemės.
Iš pradžių dėl to pykau, o dabar jau juokiuosi.
cha, vėl šleptelėjo. a cha cha...
prilipinu, o jis vėl nukrenta
tai jau budizmas.

Įdomu, kada pradės skaudėti sąnarius.
Obuolių derlius juk jau imamas. Paims ir mano sąnarius.

žiogai nustojo čirpti-
mirė ar miega?

emo pimpaliukas liūdi

...todėl visi į forumiuką guosti!

ankstyvas snafas

Mano kojos šąla.
><

šiąnakt, pusė keturių nakties daviau sesei "pasnafinti",
idant sloga atlėgtų.
Ir ji apsidžiaugė mano idėja.

ačiū, Kęstuti

net katinams aišku, kad Kęstučio Smirnovo rytine mankšta reikia pradėti dieną


o vakarine malda padėkoti už šį nuostabų gyvenimą

chaoso ranka

šiandien iš pykčio apsiverkiau

-----
sėdėjau pavakarėje balkone ant žemės apsikabinusi kelius, gėriau matę.
Vėjas pūtė, o vaikai iš kiemo krykštė.
lingavau pagal tik sau žinomą melodiją ir šypsojaus pjaunamos žolės kvapui.
Nežinau, iš kur jis ten atsirado.
----
lentynos lūžta nuo atsivežtų nereikalingų daiktų
ir tik chaosas
tik chaosas gelbėja mane

seniai norėjau pasakyti, kad...

pasiturėsiu

Vasaros trupininiai

štai taip atrodo mano dažnai naudojama ":>" šypsenėlė


akvilė ieško "prisiekiu, ką tik buvo!"driežiuko


susikibusios su Greta bėgame link Kito


su Liudu mazgojame nešvarius puodukus


o čia eilinį kartą bandau sutvarkyti plaukus

2004 metų šešėliai

kai akvilei buvo keturiolika


nusiimi akinius ir pasidarai į žmogų panašus!


laukiant Naujųjų metų ant vaikystės supynių


šuoliai daržinėje stebint negausiai publikai

25 valanda

karingoji princesė krito kovoje nuo kvėpavimo takų viruso. Jokie įprastiniai ginklai čia nepadės. reikės aukoti barsuko vidurius. Mhm.

apie mano indą.
jam 31 vieneri metai. Et...o nuotraukoje atrodė kaip ką tik iš bolivudo paleistas sexiulis juodais plaukais ir akinančia šypsena.
vardu Deepak.
"hei, Dipake, kaip karvės? šieno padavei?"
Nežinau. Turbūt ištekėsiu už nigeriuko, pagimdysiu penkis vaikus, o po to net nebus galima išsiskirti.
Toks tad karingosios princesės planas.

šūdukas

akvilė džiaugiasi atradusi ne vietoje padėtą šūduką

moliūgas tau padės!

Ką tik man brolis paaiškino, kam yra reikalingi moliūgai.

- Tai dėl garsiosios moliūgų dietos.
- Koo..?
- Nusiperki 20kg moliūgą ir pasidedi ant spintelės.
- Ir?
- Kai jį suvalgysi, būsi lieknas ir gražus.
- Kas tai, sriubos ar kas?
- Ne, tiesiog jis toks šlykštus, kad net išbadėjęs pakramtai ir supranti, kad dar visai nenori valgyti.
- Aa..nu.

Tuo metu krovėme moliūgų derlių ant lentų.
Turim apie 500kg moliūgienos.

Kitaip tariant, galime padaryti 25 laimingus žmones.

Registruokitės jau dabar!

Princesės bėga iš bokšto

Greta, Dovilė, Milena, Ieva matė mano kambarį su žalia arbata.
Monikutė ir Giedrė matė mano kambarį su vynu, kuris dvokia it "šuns tarpkojis". Vynas taip dvokia, kad neužtenka dviejų dienų jam išgerti.

Einu ant šulinuko, bet atsiduriu ant lovos su obuoliu, kurį galima rūkyti(?)
nuo septynių iki pirmos valandos su Giedre( Monika pasiduoda kovoje ir krenta ant žemės miegoti nelyginant nuvarytas nuo kojų arklys Edas) žiūrime teliką.
Pirmąsias valandas aktyviai komentuojame einančius kadrus.
Antrąją partiją gulime jau laisviau, ir kalbame mažiau, nes jėgos pamažu apleidžia.
Trečiąją partiją gulim kaip pūkinės kaldros ir sunkiai praverdamos burną kartkartėmis leidžiam sau nusižvengti.

Užmiegu sunkiu miegu.
Sapnuoju A. Urbaitienę, kuri man neleidžia taisytis iš kontrolinio gauto ketverto. Maldauju jos, bet ji tik kietai sučiaupia lūpas ir sako, kad padariau nedovanotiną klaidą.
Prabundu, kai Monikutei jos mama sako padaryti Jokūbui sumuštinių.
Trumpam dingstu iš eterio.
Kai įsijungiu, jau žinau, kad Man Reikia Eiti. Apsižiūriu, kad nelabai turiu kam pasakyti, kad jau man būtina eiti.
Užsimaunu kelnias. Maunuos kojines, nerandu maikės. Ah, maikės nei neturėjau.

Lėtai rakinu naujųjų namų duris su kažkokia kalte.
Niekas nepasitinka. Tik Katė kniaukia.
Tik jai ilgu.
Norėjau ją paglostyti, bet mus išskyrė šeiminkės užrakintos durys.

Pfu.

dvelksmas iš toli

ir norėjimas išsiuntinėti visą pasaulį šikti yra toks trumpas neapykantos pūstelėjimas, kad net neverta savęs siundyti.
ir neverta prievartauti žmonių idant jaustumeis akimirką geriau prašviesėjus porai metrų spinduliu aplink save.

vieną dieną būsiu didelė
ir pasakysiu, kuo skiriasi metereologai nuo sinoptikų.
vieną dieną sėdėsiu autobusų stotyje ant suoliuko susikryžiavusi kojas
ir pūs vėjas nuo ežero garsiai vartydamas knygos lapus- man nereikės pasiekti kito taško.
vieną dieną prieisiu
ir pasakysiu, ko man trūko.

špargelis

kas per nuostabi metafora- tingi it šparaginė pupelė.

tokiais atvejais pati savimi didžiuojuosi.

hip

hipiai linki sėkmės nėščioms moterims

ponia Vafler

Dėmesio!
Bendra informacija visiems, kurie valgo ir kakoja(mergaitės gali toliau skaityti).

Visi, kurie planavo pas Akvilę barake užvalgyti vaflių (kitaip žinomų kaip Barakiniai Vafliai), neliūdėkite.
Vaflinę atsitempsiu į naują kambarį ir planas bus įgyvendintas.

Iki pasimatymo!

ponia Vafler

kur...kur?!

šiandien dar kartą įrodžiau, kad esu žmogus su trauma.

išlendu iš Jau Gyvenamo Nuomojamo Kambario Šakiuose. Laba diena, tfu, labas rytas..kur man eiti?
vakare viskas atrodė kažkodėl aiškiau.
Einu...einu...kojos jau šlapios, nes vėl gi kažkodėl nusprendžiau, kad pievelė mane greičiau atves iki tikslo.
Mergaitė su dviem dideliais kaspinais keistai žiūri į mane:"ką čia darai?"
Susigėstu. Vėl einu kaip žmonės. Apėjusi visus mūrinius namus, patenku mokyklon. Joa.

----
ir šiaip. Kur ta branda?
Jėzulis vis dar tebejuokingas iki paspringimo.
tenka kišti per pamokas galvą į kuprinę ir apsimesti, kad ištiko astmos priepuolis.

oro lagaminas

reikia krautis tašes.

Nežinau, kur gyvensiu.

Man retai patinka svetimų namų kvapas. Kaip galiu pasakyti "čia", jei nėkart neįkvėpiau oro būdama vidury kambario..?

----
kraunu viską, kas papuola:
knygas, gaublius, skalbinių segtukus, dantų pastą, rankšluosčius, teptukus, bananą, porą lietinių, užrašų bloknotą, dekį, dalį dulkių...
Žvalgaus, ką dar įdėti, bet žinau, kad šilumą išsivežti yra be galo sunku.

pick

pick up the phone...
visa dieną skamba galvoje išgirsti žodžiai.
Meškiukas lanksto iš laiško popierinį lėktuvėlį ir meta šalia gyvenančiai zuikei.
Tada laukia parimęs ant palangės ir vis kartoja: "pick up the phone".

Jei būčiau zuikė, pamuojuočiau letenėle.

man regis

šiandien bėgau per vištų kiemelį ir paslydau ant šūdo.
Vos nesusilaužiau rankos.

Man regis, tai jau idiotizmas.

Hatifnatų veisykla

Muminukas



Mumių mama


Mumių tėtis


Mju


Snifas


Freken Snork


Snusmumrikas


Miumla

Hemulis


Mora

Hatifnatai

Ir dar per penkiasdešimt kitų veikėjų, kurie nėra mažiau svarbūs.