trigubas x

Pamažu oda palieka kūną ir nuplėšta voliojasi ant grindų
pritraukdama dulkes

draiskalai

Puerto Rikas
dieną- naktį, dieną- naktį
žibina lempas
parištas už, susuktų tarp prakaituotų moterų šlaunų, virvių
ant ilgėliausių šaligatvių palmių.
Kaminuose gyvena kamanės.
Tirpios jos.
Kaminkrėčiai su piemenaitėmis dirba prie "InckiRaguža" projekto.
Nei jie, nei jos nesupranta, kas tai galėtų būti.
Bet kai taip šilta,
visos bėdos išgaruoja nespėjus užvirti.

...lengvas rūkas užeina Vilko Valandą
ir praeina
paskutiniam pilkiui apsilaižius letenas

kaip Akvilė visai netikėtai dalį vaikystės gavo

kaip miela ^_^

šūds

vakar buvo ta diena, kurios galėjo ir nebūti

mokslas

Jim Jarmusch- Down by Low
+ retai juokiuosi viena
+++ Mažasis Džimis suprato, kad kalba yra neatjojamas arkliukas


kai vieną dieną nebenorėsime būti įdomūs, viskas bus gerai

my ship isn't pretty

Kokios lygios dykumos:
kažkas dūzgia
smėliu, vėju, šiurenančiomis žolėmis.
Bet tik sau.
Dieve, kokios lygios dykumos!
Už trijų stygų užkliuvę pirštai
paprašo stiklinės vandens.
Kaip gaila, kad tai ne mano galvoje.

Ko vertas burtininkas be stebuklingos lazdelės?
nieko
kaip ir kelias niekur nevedantis


Vaidukas sakė, kad suprojektuos man tiltą tarp paralelinių pasaulių.

You And Whose Army?

Daugybė dalykų, kuriuos turėjai padaryti geriau
vaidenasi plaunantis rankas
bei įtrinant kremą į odą sukamaisiais judesiais,
galvojant lėlėms vardus,
lesinant storus miesto balandžius,
kerpantis paprastus rudus plaukus,
plaukiant su tiltu į priešingą pusę srovei ir jos ledo gabalams,
dainuojant tas pačias dainas,
užrakinant buto duris ir besileidžiant žalia laiptine žemyn,
stovint prieš komisiją
ir suprantant, kad dabar tiesiog neturi jėgų gintis.
Tingi pasakoti tai, apie ką jau šimtus kartų galvojai.

Šššš....
armija tvarkingai stovi po uosiais
rudom milinėm
tikrina ilgavamzdžius šautuvus
ei, kas mindo ant gilių?
pala, kas čia traška?
kas čia pokši?
iš kur tos gilės apskritai?

alternatyva

Žalių žirnelių sriuba su vegeta vietoj sultinio,
kailinės juodos ausys vietoj šiltos kepurės,
išsamios instrukcijos vietoj pjesių,
Radiohed'ai vietoj kalėdinių giesmių,
vystelėję obuoliai vietoj vynuogių,
vardai vietoj pavardžių
ir
aš vietoj tavęs,
tu vietoj manęs

į temą

Kilk kilk kilk
kaip kilkė grioviais aplink Šakius,
kai Akvilė ir Dovilė gavusios po milijoną milijonų eurų
darytų pasaulyje tvarką.

mijo, mano mijo

Nežinau, kas buvo, kai manęs nebuvo.
Nelabai žinau, kas bus, kai manęs nebus.
Ir tai mane domina ne ką daugiau už kritulius Jamaikoje.

Šiandien nupirkau tris geras ir dvi blogas dovanas.
Tos, kur geros, gaila įpakuoti, o kur blogos- liūdna, nes net nenoriu jų pakuoti.

Gražiausiai krokai- violetiniai.
Kažkas dar paskambins pianinu.


Labai svarbus dalykas:
kai stovi ant tilto ir persisvėręs žiūri į plaukiančias ledo lytis, atrodo, kad ne jos plaukia, o tu su tiltu. Geriau įsižiūrėjus, net ir krantus pradeda nešti.

truly

Nais , nais, nais.
Sesija visai neblogai einasi.
Ypač, kai paklausi: "labas, sesija/sekcija, kaip tau sekasi?"

Drabužiai vienas po kito klostosi ant, jau ir taip per gyvenimą susiklosčiusių, šlaunų.
Šalia namo sustingę vėmalai stovi išdidžiai jau kelios dienos piramidės forma. Ir kad ir kaip bando juos nuspardyti kiemo vaikai, niekam tai nepavyksta.
Man atrodo, šalta.
Man atrodo, galėtų būti vynas.

senatvė

Klinikų stotelė

color

jeigu viskas bus gerai, galbūt po poros savaičių turėsiu
daugiau negu tris vaikystės nuotraukas

akivaras- gražus žodis

Jis dainuoja:" don't forget to breath...".
Klausau pilna krūtine oro, pilnais plaučiais deguonies.
Kairiuoju ir dešiniuoju.

Rašau, trinu. Rašau, trinu. Ir tai užima sekundes.
Prisiminus, kokia sunki pradžia buvo su kompiuteriu, galima šypsotis...

Vienas iš smagiausių dalykų mano gyvenime yra važiuoti troleibusu pirmyn ir atgal į akademiją (tiesą sakant visiškai nesvarbu kur, bene tik su oficialiu tikslu)
Susikišus mp3 į ausis, atitrūksti ir pradedi šypsotis žmonėms. Dažniausiai tai kontaktas tik į vieną pusę, bet koks skirtumas, mano filme veikia mano užsukti žmonės pagal mano diriguojamą muziką.
Ir tais ankstyvais rytais arba vėlais vakarais riedant pasidaro taip lengva patikėti, kad viskas sukurta tik tau ir dėl tavęs. Kaip iš "Čempionų pusryčių" vienam veikėjui iš T raidės.
Chruščiovkės su daug ir vienodų šviesų, tokie patys šriftai, gatvių pavadinimai iš sapnų ir veidai, veidai, veidai, veidai, veidai... Daug įdomiau stebėti nei būti stebimam.

www.vanilinisdangus.lt
pasižiūrėkit, kas netingit
kas dieną atrandu vis geresnių juokų

kaip Akvilė pradėjo fotografuoti

Senė ir jūrė

laikas greitai bėga

spėk išnešti šiukšles,
nespėji sėti, o jau reikia pjauti

gražūs dalykai

štai dredų jėgos sujungimas

prostamol uno

Dienos. Naktys. Suskaičiuotos. Įskaičiuotos.
Penktadienis:
paskaitos, nelaimės su telefonu ir pin kodu, kai maniau, jog geriausia tiesiog prasmegti skradžiai žemei, fotosesijos sesijai(žr. apačioje), arbatos nuo peršalimo, spanguolės vietoj gėlių, netikėtas nuėjimas į mišias šv. Onos bažnyčioje, susišypsojimas su panku, spektaklis "Menų spaustuvėje", karštas vynas su M ir L. Viskas, ko reikia. Viskas, ko norisi.
Ketvirtą valandą nueinu miegoti, persirengiu net naktinius, nors
04.30h žadintuvas,
šeštadienis:
sėdžiu vonioje, bėga karštas vanduo, galva pulsuoja, rankos ir kojos dreba, akys bėgioja sienomis
JĖZAU, KĄ AŠ SAU GALVOJAU??? kokią kaukę pritaikyti, kad veidas nepanašėtų į "Brigas Trys Lelijos" laivo korpusą?
05.50h prie kino studijos
laukiu, nieko nėra, mirtinai ima miegas
galiausiai renkasi rimti žmonės, vedasi į vidų, aprengia ir pastato prie kitų karo nelaimėlių laukti
už valandos nusitempia į grimerinę ir padaro nuostabiausią dalyką:
SUSUKA GARBANAS, kvėpuoju ne deguonim, o laku, bet, matyt, esu laimingiausias karo pabėgėlis istorijoje
veidas švyti it lakiniai batai, išmozoja tepalu, padaro puikią šukuoseną (retro, bet jau ne taip jėga kaip tik garbanos)ir vėl liepia laukti
laukiu, ką darysi
važiuojam autobusu kažkur toli toli, prie griuvėsių, viskas nuostabiai gražu ir nuostabiai šalta

Užsidedu batus ir suprantu, kad tie suvarstomi vasariniai batukai man per maži vienu dydžiu, kaklas nuogas,
sriuba rankose užšąla, ima baimė, nes kojoms jau nebešalta, o tik labai skauda.
O jeigu po to reikės amputuoti kojos pirštus? Jurgis sako, kad mes neapdrausti, durne, ir tvarkysimės patys.
Ašaroju be ašarų ir meldžiu Dievo bei kitų mažiau šventų dalykų, kad kas nors atsitiktų ir mus parvežtų namo. Namoooo.... Namooo!!!

Žmonės stumdos, grūdasi, visi nori būti užfiksuoti filme, nors ir po 1/10 sekundės.
O, mano nugara fokuse!
Matės mano rankos!
Garbanos išsileidžia ir dingsta vienintelis mane džiuginęs dalykas.
Ai, dar gali darytis kiek tik nori kavos ir cukraus daug yra. Bet esant be pusryčių viskas tik pykina.

Sunku daryti kiną.

Važiuoja išsekę žmonės namo. Tiesa, gaunam po santykinai karštą hotdogą, o barščius išlieja gerasis senelis, kuris labai norėjo būti gerasis, bet neišėjo.
Plaučiai dega, kūnas išmuštas dėmėmis,
bute prisileidžiu karštą vonią, atsigulu ir po penkių minučių užmiegu, vos nenuskęstu, tad išleidžiu vandenį velniop pro skylę ir tiesiog guliu susirietus vonioje, nepajėgiu atsikelti.
Apsišluostau galvą, išgeriu aspirino ir griūvu į lovą. Po penkių sekundžių atsimerkiu, pasirodo, kad praėjo penkios valandos.
Suvalgau maisto dozikę, perskambinu žmonėms, pasipasakoju įspūdžius
ir miegu iki šiandienos dvyliktos.

Kinas- tikrai sunkus dalykas. Ne mergaitėms.

privačios pamokos

kaip gerai, kad Kalėdos, eglutės, kvapai, sniegas, mandarinai
dar prieš akis

žmonės, būkite geri

the good one

Jadzė- angelas pakirptais sparnais
(labai juokinga)

Dar labai nudžiungu radus ant savo kūno nematytą randą,
bandau prisiminti, kaip jis atsirado.
Kadangi tikros istorijos niekas jau nebesupaisys, tai susigalvoju, kad nors tos kovos su Vedžitu, Pikolu ar Bū Bū yra primirštos, tačiau še, vis dar matomos.

gerai, kad mamytė įdėjo aspirino ir paracitamolio

Lighthouse

Kinrožė, kurią pasivogiau iš namų, žydi nuo rugsėjo ir , atrodo, kad net nežada liautis.
Atsibundu- raudonas, didžiulis žiedas. Smagu.
Pareinu namo- žiedas nukritęs ant žemės. Liūdna.
Kitą dieną- vėl naujas žiedas. Ir vėl smagu.

Džiaugsmui sukelti užtenka tokių mažų dalykų.
Liūdesiui taip pat.

didi diena

scenarijaus autorius: Šekspyras

pati sugalvojau ir man čia žiauriai juokinga

sur le fil

Ketvirtajame zikurato aukšte sėdi žyniai
su elektrinėm krivulėm,
skaičiuoja avis.
Skaičiuoja, skaičiuoja, pavargsta, pražyla,
suvalgo porą hematogenų, padainuoja Neil Young dainą "Old Man" ir vėl imasi darbų.

Jeigu tik jie žinotų, kad ne jie avis skaičiuoja, o avys juos...

i'm still a gipsy

(kojos rusvos)
Ėmiau
ir pavogiau arklį su auksiniais dantimis,
nors į juos net nežiūrėjau imdama nesaugomas dovanas.
(pilvas rusvas)
Juodas garbanas susikišau po raudona šilko skara,
kad būčiau greita,
pasiraitojau šiugždantį sijoną iki kelių,
kad būčiau greitesnė,
nusispyriau batus,
kad būčiau greičiausia.
(krūtys rusvos)

prakeiksmas gali būti sūrus, aitrus,
saldus
pagaminsiu jums skoningiausią pasaulyje šaltą užkandį

europolas

Nuo skalbimo miltelių labai išsausėja rankų oda,
o aš juk skalbiu:
žalią sijoną,
krūvą raudonų puskojinių,
figos lapus,
ilgarankovius bliurzalus nuramininčius šiurpstančią odą,
2*dar kai ką,
1*dar kai ką,
5*dar kai ką.

Niežti delnus, juokina kasantis.

Ir truputį ilgu.

karma police

pasirodo ir menininkai turi sesijas
darbai, kuriuos net nežinau, kaip padaryti
sapnuoju, prabundu, dar labiau pavargus užmiegu

šeštadienį gimtadienis pas Rasą
istorijos iki septynių ryto- aš paskutinis Mohikanas
baisūs dalykai iš ateities,
kurių nenoriu girdėti,
bet girdžiu ir tai eina kiaurai mane

savaitgalis su sese,
keliai keliukai grįsti smulkiomis plytelėmis

puikios raudonos kortelės Can Can'oje

Moliūgai skirti tik ne zombių šventėmis,
o maistas skirtas ne tik numalšinti alkį.

vėl buvau audiencijoje su popu

mojarsita

Kaip gerai, kad niekam niekada nežadėjau, kad mylėsiu amžinai
nemylėsiu nemylėsiu,
gersiu juodą kavą su baltu pienu,
rinksiu vyno butelių kamščius,
toliau suksiu ties kaklu plaukų sruogas tarp pirštų,
eidama vilksiu kojas,
kaitinsiu pūsles ir dėsiu ant kelių,
prieš užmiegant užsidengsiu alkūnės linkiu akis ir stebėsiu raibuliuojančias spalvas(mano galvoje kaleidoskopas!),
stebėsiu pati užsigesinus šviesą kitų žmonių langus,
sakiau, kad gersiu baltą kavą su juodu pienu?

ir dar aplinkui šokinės dendžiai, griekšės, žičkos, o
Antonas ramiai įjungs mp3 ir uždės man ant ausų skambantį atsakymą,
kartosiu viską tol, kol ištarsiu be akcento

Šarvuotis Potiomkinas

ir kiti dalykai, kuriuos turiu žinoti.

Kaip būtų gerai gyventi sau Virtų Morkų gatvėje ir auginti šparagus.
Kaip būtų gerai, kad gyvenčiau augindama šparagus ir net nepagalvočiau, kad pasaulyje yra kas nors geriau už šparagų auginimą.

Šiandieną per filosofiją elgiausi kaip visiška ligonė.
Išsitraukus Mildai lazeriuką, vis mainėmės, kuri taikosi atsakinėjantiems žmonėms į galvas ir judina raudoną tašką. Viena kitą drąsinom "šauti" į dėstytojos galvą, ale kažkaip, kol dar neturim parašo, baisoka.
Dvylika žmonių mažytėje auditorijoje, o mes dviese tyliai(pasak manęs ir Mildos) verkiam iš juoko.
Tada Milda pasakė labai rimtą mintį:"
žiūrėk, Akvile, kodėl taip yra: jeigu taip elgtumėmės būdamos dešimties, visi sakytų, kad mes kietos ir gerbtų mus, o dabar žiūri, kaip į idiotes. Noriu būti vėl dešimties..."

Po to dar bandžiau nepastebėtai suvalgyti imbierinį sausainuką.
Tasai siaubingai traškėjo tyloje.
Ką jau padarysi, tas protinis darbas labai sekina.

Elvis juk mėnulyje

Tarkovskio "Stalkeris":
nustebino, nes šiaip nemėgstu to jo dvidešimties minučių ilgumo kadrų kaip vizitinės kortelės.

Torrentėliai, mano mielybės, siunčia filmus, o Akvilė trina delniukus trumpais pirštukais, nes internetas wireless dykas ir ji gali švaistytis kaip tik nori.

Labai juokingas klipas.

daržovienė

Kai pradėjau vaikščioti pėsčiomis iš Akademijos namolio, atradau gerą šmotą savo nespėtų iki galo gerai nugalvoti minčių.
Taigi, dabar viską sėkmingai galutinai sugalvoju ir dar sėkmingiau pamirštu.

Sugebėjau išsivirti skanią sriubą. Wyy!

Ir vasarą bus mano gimtadienis.

žvaigždė

Puipos filme vaidinsiu karo pabėgėlę.
Greičiausiai tai bus 5 sekundžių rolė, ale kaip smagu, kai tave vedasi į kino studijas kaip rimtą žmogų, renka rūbus, matuoja kojines, tarpukarines sukneles, skrybėles ir šiaip sako :" mes jums paskambinsime".
Man paskambins.
Aš paskambinsiu.
Katras kals į klyną?

Henry Lee

Taigi,
beveik naujos naujienos- mane pajamė gerasis operatorius Eitvydas.
Nors kalba siaubingai nerišliai, bet atrodo, kad jo galvoje ne tik rudaplaukės voverės gyvena.
Pirmą kartą pamačius pagalvojau: " o, dirbsiu su Josh'u Hartnett'u jaunesniuoju"


o kas atsitiko antrą kartą pamačius?
nieko,
nes to antro karto nebuvo

Didysis Zdraika,

prieš parduodama sielą, norėčiau, kad žinotum, jog
aš esu tokia kompaktiška,
kad galiu tilpti į teatrinę rankinę, kišamą subinėn per premjeras.

nieko apie Kalėdas

Jėzau jėzau...
Jei Akademijoje pasisakyčiau, kad tokį nuostabų penktadienio vakarą praleidau žiūrėdama "Transformerius" ir "Matricą" (ir dar su dideliu malonumu), ne tik, kad niekas nesuprastų, bet ir amžiams nurašytų mane kaip robokopą.

Galbūt mano klaidas dalinai ištaiso "Skalvijoje" rodytas norvegų filmas "Kitchen story". Skandinaviškas humoras, šiauriečiams būdinga kadrų kompozicija, blankios spalvos, lėtas tempas.

taurė karšto vyno su apelsinu+ pokalbiai apie kvantoplazminių resterioskopų koncepcijas,
dešinė ranka, po kurios oda yra 2 ir 1/2 plazminių mikroschemų,
vienas androidas,
trečias- andronoidas
ir pulkas nusivylusių avių, nes buvo tik po dešimt sekundžių

viva la vida!

Yra toks projektas:
ketvirto kurso operatoriai savo diplominiui darbui turi būtinai pasiimti į komandą tv režisierių.
Yra operatorių kietų, su kuriais labai norėtųsi padirbėti, bet yra ir artūrų... Su jais jau pirmasis pokalbis vyksta kiek kitaip:
"Labas! ar norėtum dirbti su manimi komandoje?" (veidas saulutė, pirštai išskėsti)
"Tu esi...operatorius, taip?" (galvoje nerišliai girdžiu grupiokių perspėjimus: "yra toks bičas...", pats sakė, kad neturi idėjų, draugų." "Vienintelis vaikšto į paskaitas, nors kiti jau kažką daro")
"Taip. Aš esu Artūras. Artūras *ajokas" ("jo vardas Artūras, pamatysi, bėk"- papuoliau)
"ee...Malonu. Bet kad žinok...man šiandien labai daug kas skambino..." (jėzuliau, tik dėl buto apžiūros)
"Kas?" (saulutė apsiniaukia)
"ee...nežinau...kažkokie nežinomi numeriai...tai juk čia dabar jūsiškiai ištisai malasi. Tai aš, a, dar pažiūrėsu" (prakaituoja delnai)
"gerai, aš tave rytoj susirasiu, Akvile" (jis šypsos, aš- blet)
jeigu manęs niekas kitas rytoj nepagaus, gausiu galą aš

O dar yra kitas projektas:
tv režisieriai parašo režisūrinę eksplikaciją, tada renkas dramaturgą ir leidžia iš savo kūrybos daryti ką tik nori (iš ko jaučiasi, kad aš neigiamai nusistačius, mhm..?),
o tada tą scenarijų įgyvendinti.
Šitas projektas mą nepatinka.

kaip Vaidas tobulėjo

pravda jaunimėlis

palaida bala

diablo laukas

i'll open your skull

ir išsirinkęs geriausius dalykus
be gėdos išvogsiu tai.

"Geometrinė progresija"- vienas iš tikslesnių "dachuja" vertimų.

čjo

man patinka mano brolis,
o ypač žiūrėti su juo filmus

x medžiaga

Seniau susirgus visi skambindavo ir sakydavo "gerk aviečių, liepų arbatas su medum",
o dabar- "imbierą, citriną su medum".

Viskas keičias, o medus lieka amžinas komponentas.

alegorija

Bėgo kartą sau plepus žmogus
ir paslydęs smarkiai užsigavo koją.
Gavo, taip sakant, tiesioginę gyvenimo pamoką.
Išsigydęs sopulius žmogus užsirašė į kariuomenę ir niekada daugiau nenešiojo ilgų plaukų.
Padarė, taip sakant, teisingas išvadas.

Kartais man sunku suvesti dėsningumų galus.

Tracy Chapman- For my lover

Šiandien ryte:
Akvilė visa išsiplaikščiusi filmuoja naujausią Kutavičienės užduotį "Rytas.Akademija.Aš"
Pasibaigus idėjoms žiūri eina kažkoks gražus berniokas, Akvilė meta kreivą akį,
tas sustoja, vyksta pokalbis. Pasirodo, kad iš pirmo Vaitkaus kurso. Rusiukas. Kalba su akcentu.
Tada pro šalį eina labai graži tik iš matymo pažįstama mergiotė. Indėniukė.
Nežinau, kas man užeina:
"ei, o tu negalėtum pagrįžti porą metrų atgal ir šokdama nueiti į Akademiją?"
"čia man? ką daryti? o tai man vienai šokti?"
"m...prigriebk šitą juodaplaukį"
ir tręšdami uždaro duris,
cool, visi tokie geranoriški!

vėliau ta mergaitė man siūlė atsikąsti pyrago

džiūgena

Skaitant "Mr Fluxus"
už akių užkliuvo tik knygoje pateiktas receptas.
"Kaip pasidaryti naminę girą"

Jau antra diena tik tuo ir kliedžiu.
Reikia sudžiovinti ruginę duoną ir gauti stiklinių butelių, nes plastmasinės bambalės viską sugadins.

eudaimonija

Sapnavau,
kad bėgu begaliniu koridoriumi žalsva tafta išmuštomis sienomis ,
raumenys neša tolyn- vienas-du, vienas-du, skaidulos plyšta.
Mane vejasi garsas
"daka dakka, dakka!",
mirties prijungiamieji sakiniai,
plaučiai dega atvira liepsna ir man atsidusus plėnys krenta dribsniais jau ant vėstančio vėjo.

Koridorius baigiasi, išsiplečia. Stiklinis gaubtas, už kurio sienų žmonės priploję nosis laukia reginio. Ateina.
Garsas Dakka stovi už nugaros, jaučiu, kaip šypsosi, atsisuku.

Ei! Štai jūsų ginklai!
ei, štai jūs beginkliai!

Mirtis man ištiesia ranką ir kviečia šokti,
o, Dieve, o Bergmanai, o Alenai,
kas galėjo pagalvoti, kad kada nors šoksiu su savo Dakka?
Kiekvienas praleistas žingsnelis spaudžia man gerklę, dusina.
Sūriai salsvas skonis burnoje ir švelnus ilgesys visiems dalykams, kuriuos palieku-
jau tamsu, Dakka.

Jeigu Platonas buvo teisus, tai mes gyvename tik prisiminimų pasaulyje. Oloje.
Ir jeigu tos spalvos, šešėlių šokiai, plastika tėra tik tikrosios idėjos atšvaitas, aš esu laiminga.

ak

užsimerki staiga
suvokęs, kaip dar toli iki rezultato
atsimerki staiga
suvokęs, kad tikriausiai tas tikslas amžinai liks "už ateinančio kalnelio"

užmiegi staiga
suvokęs, kad yra Tie, kurie mus amžinai ves į priekį:

when I'm at the pearly gates
this will be on my videotape, my videotape
Mephistopheles is just beneath
and he's reaching up to grab me

this is one for the good days
and i have it all here
in red, blue, green
red, blue, green

you are my center
when i spin away
out of control on videotape
on videotape
on videotape
on videotape

this is my way of saying goodbye
because i can't do it face to face
i'm talking to you after it's too late
from my videotape

no matter what happens now
you shouldn't be afraid
because i know today has been the most perfect day i've ever seen.

nūdienos patiekalai

Akyse gelžbetonio strypai
kokia armatūra?- žinau, kas laisvai galėtų suskaičiuoti
sėdi šalia ir geria arbatą iš slyvų uogienės, mirksi
Pamenu, kaip virėm
išiminėjom kauliukus, rankų linkiais bėgo sultys, nuo alkūnių tiško ant žemės
kvepėjo gėlių cukrum

ic ic ic

Šiandien suvalgyta:
Hermano Hesė- "Sidharta", morkų+ryžių+svogūnų+kiaušinių mišrainė, keletas skyrių iš Salmano Rushdžio.

į mane atėjo Radiohead- 15 steps
norėčiau daryti tokius klipus

+37

Jie grįš:
naujomis vagomis
tekės sklandžiai,
neputos krantais,
nes bus išmokę, kur
reikia jėgos, o kur ne.
Aiškios krypties srovės
skandins nendres
įbridusias per giliai jų tako.
Šniokš jie jau kitais garsais,
kraipys galvas žmonės,
"apie ką kalba?"
Jie grįš.
Lauksiu išsileidus plaukus,
o pėdos nyks
po želiančiu smėliu.

aš esu fuksas!

užvakar + vakar buvo krikštynos:
plakė rimbeliais ir vertė pagroti su pianinu Nachui dainą ("bet aš nemoku groti...", (pliaukšt), "jau moku!"), tuo pačiu metu laižė ausį ir vėlė plaukus;
bandymas galva pramušti talentą, beprotnamis, kreidelės ir "meno koncepto" piešimas, vaikščiojimas nesvariu podiumu, skanios tabletės, rusų aktoriukai išsiskyrę iš visų drąsa(reikia nusirengti? ->štai jau tik su apatiniais ir žvilgsniu klausia, ar reikia dar)

mergaitiškos puošybos pas Gabrielę,

bendras apšilimas pas Mildą vynu, masažai ir garsai "ja ja, Hans",
tada klubas, oficialioji dalis, prisistatymai, prisistatymai, prisistatymai, jėzau, kur man eiti?
publika, matyt, tikrai kitokia, nes gaunam ne didžėjų, o religines giesmes atliegančias jazz mergiotes,
dešimt minučių visi sutrikę, o paskui rankų iškeltų į dangų jūra skanduojančių "oh, happy day!",
taškomės iki devinto prakaito,
vėl keliaujam nerišlia vorele pas Mildą pabaigti savo darbą.

Grįžtu namo 12h, tvarkaus butą, nueinu miegoti 15h. Atsikeliu 22h, pavalgau ir 23h smingu iki 11h.
Penktadienio nebuvo :>

parimus ant rankelės:

Norėčiau būti talentingesnė
ir šiaip -esnė.

Jolene

Man patinka tepti sumuštinius, daryti arbatą, atnešti pagalvę, nupirkti sūrelį kitiems. Ypač tiems, kuriuos myliu.
Tada jaučiuos gerai.

Aristotelis ir aukščiausioji gėrio samprata(tikiuosi per rytojaus filosofijos seminarą savo pranešime kalbėsiu taip pat sklandžiai):
"Jeigų įvairių veiklos rūšių tikslas yra tas, kurio siekiama dėl jo paties, o visa kita norima pasiekti tik dėl galutinio tikslo ir kiekvienu atveju pasirenkama, žiūrint ne kokio kito tikslo (tai būtų beprasmiška), o tik šito, tai tas galutinis tikslas bus gėris, aukščiausiasis gėris."
ir taip toliau
mau mau

trisdešimtą kartą suku nuostabiai nepasenusią kantri/meilės dainą su dar ir puikiais žodžiais

Vakar dviese su Rasa.

Kaip gerai, kad tai žmogus, kuris niekada nekaltino manęs, kad keičiuosi.
Niekada neprimetė savo tiesų, viską leido surasti pačiai.
Pasakojo istorijas. Klausė mano istorijų.
Užsiaugino ištikimiausią draugą.

Po ilgo laiko susitikome. Išsivirėm moliūgų sriubos, pasikūrėm židinį, peržiūrėjom Larso von Triero "Antikristo" įspūdingąją pradžią, tada juokėmės iš indiško mtv.
Baigėm 4h ryto su nuostabia daina.

"išties, visi nori būti poetais"

Vakar vardan meno likau tik su pėdkelnėm ir nusmaukta maikute prieš kameras stengdamasi kuo gražiau išspjauti metalinį rutuliuką tiesia linija ristis stalu.
Pakartoti.
Pakartoti.
Tol, kol sutraukia žandikaulį ir paspringsti geležimi atsiduodančiomis seilėmis.

Kinas.
"Skalvijoje" rodytas "Bangos ilgis" priverčia vėl kilojant rankas į viršų šūkaliojant "Eu-ri-pi-dai go go go!" arba "Brekke ke ke, koak koak". Matyt, eksperimentinis kinas mane veikia mmm.... neigiamai.
Tada bulgarų filmas. Paprastas, kadrai kaip iš vaizdo kompozicijos paskaitų. Gražus, juokingas ir truputį liūdnas.

Sniegas- baltas, kibus, linksmas, su gurgždančiom pėdom,
ant nugaros, nes parverčia,
šiltas, nes bėga už apykaklės karšti gniūžtės lašai.

Naktį pokalbiai apie kleptomanijos priepuolius mūriniuose urvuose, šokiai- pokiai "Sate" (skanus alus???), nuostabiai šiltas kebabas dviese, saldūs svogūnai, tranzavimas iš vieno galo miesto į kitą, vyšnių arbata, "mėsiniai sūreliai", kimus juokas į dangų.

eina eina eina!

Kosiu. Dar yra sloga.

Per dramaturgiją pasirodžiau kaip tikra lopelė:
pražvengiau iš Aristofano "Varlių" pusantros valandos, sunkiai išveblendama "brekke ke ke, koak koak", o iš abiejų šonų skambėjo-
penių žvaigdžių karai,
fašistininės fetišistinės Aischilo ir Euripido kautynės Hade
ir "agromnai achujienai didelis agonas".

Lietuvos kinematografininkų sąjunga pateikia bulgarų kino dienas.
patinka

tai ir yra tai

Nuostabus svytejimas
girdisi jau uz krautuves kampo.
Muzika iseda i pirstus, iseda i plaucius ir kiekvienas ikvepimas-iskvepimas turi ritma.
Burnoje jauciu spalva: ochra zliaugia gomuriu, bet praradus lygsvara persivercia pasteliniu zydru rutuliu ir nusirita liezuvio galiuko link. Lengvai ir saldziai.
Juokiuos.
Taip kaip mane moko per paskaitas. Ir galejimas maistauti, tiksliau, turejimas pries ka maistauti, yra didziausia dovana.
Tada jautiesi jaunas ir grynas Pankas.

Kartais atsibundu nakti didziuleje savo lovoje ir iskeliu i ora nuoga ranka.
Uzsimerkus glostau oda pries plaukelius, siurpas eina iki stuburo, uzsimerkiu ir nieko nebelaukiu.

Sviesa. Muzika. Spalva. Ir laiko tiek, kiek tik tu noresi.

konservatoriski ruknos

Siandien supratau, kas ta Naujoji Vaiku Karta.
Nei viena is triju mano mergu nesupranta Veliniu ar tuo labiau Visu Sventu.
"Kada svesim helovyna?"
Namai ispuosti moliugais, a la voratinkliais(siulais), kazkokiais zombiais ir siaip monstrais.
Pasislepusios po rasomuoju stalu lakuoja juodai nagus, siuvasi numireliu rubus, bando susikonstruoti karsta.
ir tu tik pabandyk paaiskinti, kad Helovynas lietuviams visiskai nepritinkanti svente.

Kodel, Akvile?
Ka zinau, po teisybei.

drugeliai ant siulu

Jeigu visi pasaulio zmones butu apygirciai ir dainuotu Iggy Pop'o- I'm passenger, jaustusi daug geriau.
Kasdien.

Gloria- sloves gele,
mano meile. Lauke dziustantys skalbiniai.
Durininkai pamete raktus, nesinervino.
Pasitiese pledelius ant laiptu ir surenge piknika.
Kasdien.

Man patinka grazus zmones.

Rest my chemistry

Po menesio laiko, grizau namo, be lietuvisku raidziu,
uztat su kruva skalbiniu.

Vienas vaikis man vis kartodavo "gyvenimas idomiai deliojas".
Lauki ir dairaisi.
O dairytis dar yra i ka.

Folkas

"kas nevalgo, mielas vaiki, tam ir duonos duot nereikia"-
patobulinta po šiandienos pietų taisyklė

Peter Bjorn And John

Pasiskolini pinigų, nes sėdi gilioje finansų duobėje,
o beeinant pro turgelį viską praleidi perkant laukinių čiobrelių krūmelį.
(žydi! žydi! žydi!)
Repeticijos penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais. Nėra šventų dalykų.
Nebent grupės rūkymas buvusiame kalėjime, kankinimų kameroje, o dabar mūsų auditorijoje.
Pasirodymui Simonas? Audrius? netgi išdrįso išsikrapštyti žmogaus kaukolę iš kažkokios ertmės.
Keturios valandos skraidant Olandu žydra suknele, plėšiančia šansonetes kurva iš Monmartro, surakintu kaklu nelaimingu vaiku,
keturios valandos. Ir dar tiek pat.
Diktofonas kainuoja 369Lt. Ūū...šnekėkit dabar jau už du.

gerai, kad čia nėra jūreivių

čjo

Vakar pirmą kartą gyvenime valgiau submariną (iš degalinės?)
jis buvo pats tikriausias, koks tik gali būti, Dievo buvimo įrodymas
(tai ne juokelis)
laiku ir vietoje
sueina dalykai visai kitaip, mhm

"Tom Tom Piper's Son"- "Skalvijoje" rodytas eksperimentinis ir labai mirgantis filmas iš "52 savaitės" ciklo. Už du litus.
Tai tiek nelaimės. Va, kojas pasišildai. Va, jau rankos atitirpo. Va, jau gali toliau eiti šukuotis.
Va, pamatai, kaip atrodo kritikai, ponai Arogancijos, miegantys žiūrovai, kabantys žiūronai.
va

likusį laiką kvėpuoji ugnimi, nes "Humanoje", bandelinėje, "IKI", "Swedbank'e" negalima filmuoti
galiausiai užsidarai vonioje ir filmuoji voratinklius
ir galvoje skamba :" I am the passenger
And I ride and I ride
I ride through the citys backside
I see the stars come out of the sky
Yeah, theyre bright in a hollow sky
You know it looks so good tonight..."

čjo

nuotykiai

Ruduo atnešė ne tik obuolių ir kaštonų...
Mhm.

virduliai

Filmuoti Akvilę taip pat patikima kaip ir atsivesti ant kultūros namų scenos šuniuką.
Nesijuok.
Nesišypsok.
Pasisuk į kairę ir nusibrauk plaukus.
Kitaip!
Kur buvo pirmame kadre tavo rankos? (tai jūs man pasakykite, kur jos buvo...)
Pasilenk į priekį.
Arčiau.

jau porą dienų galvoje nuolat skamba Depeche Mode- Martyr,
per keletą naktų nušalo begonijos vazonuose,
balkone kvepia sausu lauku,
stalčiuje sausainiai su cinamonu (skandinavijos tikinčiųjų parama),
akyse vėjai
ir žinau, kas buvo 29 minutę viename filme

Teheranas

- tos pramogos, už kurias reikia mokėti, man yra nelinksmos

- tarp namų turėtų būti suklotos lentos, kad ne tik katės, bet ir aš galėčiau užlipti ant stogo, išsitraukti termosą, o tada suriesti Uraborą

- kartais mene fantazijos būna mažiau nei mėsos iškapojime

- Teherane krito katarakta sergančios ožkos nuo laiptų ant ragų, dviračiai be padangų dvėsė užmesti už malkinės, moterys skalavo plaukus beržų tošies nuoviru
ir po T raide pasislėpęs Ibsenas lenkė kaire ranka dešinės pirštus
matyt, skaičiavo vyras

While you wait for the others

kažkas pasakoja apie tai, kaip blogai kai gomurys pasidaro panašus į kulną ir geri geri vandenį, tačiau palietus pirštais vis tiek nieko nejauti,
kažkas yra Liūba,
kažkas šaudo kamščius ant stogų,
kažkas verčia juoktis mua gha ha sukantis ant kėdės ratu
ir akimirką pagalvoju, kad
viso to verta laukti

nicht immer gesund

Cementovkėje- kiaugiorl,
gyvenime- Vilas ir Greisė,
vonioje- Piteris Penas,
žaidime- varna Albertina,
bute- Erdvių Imperatorė,
batuose- vėžliukai Nindzės,
galvoje- kevin SPACE

antrą kartą gyvenime važiavau taxi, u-hū!

"Piteris Penas"-

knyga, kurią skaičiau gal būdama dešimties
ir negalėjau užmigti, nes laukiau, kada naktį ateis manęs pasiimti į Niekados šalį.
Kur vaikai niekada neužauga,
kur daugybė nuotykių.

Jeigu tik neiškris šiandien per cementovkę mano pūliuojantis žarnokas,
būsiu be galo dėkinga Toms jėgoms.

Blynams- taip!
skoloms- ne!

daily

Pirmame aukšte drakonų nėra.
Jie sėdi suglaudę sparnus videotekoje ir rikiuoja megabaitus vorele.
Nerta pieno putos tvorele
apsigobęs Jurakas godoja apie:
- jaunas dieneles
- saldžias uogeles
- nuogas kojeles
- išdžiūvusias burneles

Namas prieš mano langą apgyvendinęs daug įdomių skruzdžių:
jos valosi dantis, klojasi lovas, persirenginėja, šaukia viena ant kitos, atsidaro mažučius prancūziškus balkonus ir rūko, dūmai sukasi sukasi, bet niekada nepasiekia manęs.
Vienas skurzdžius žiūri pro balkoną tada, kai ir aš stebiu žmones. Akys susitinka ir susigėdę einam vidun.
Galbūt vieną dieną išdrįsiu jam pamojuoti.

Karen O

Varpelio trys kampai,
kuriais kadaise ėjau dainuodama mėlynųjų banginių dainą.
Karen O,
kodėl tavo kojos basos?
Gal tau patinka audivizualiniai menai su inkarais ir špinatais?

Šlykštu traukti plaukus iš vonios sutraukiamosios skylės.
Net jei jie tavo.

4 troleibusas važiuoja visur, kur tik man reikia

seldom seen kid

Vienaip ar kitaip,
rasiu kontrolierių savo pakaušio sūkuriams,
(sū-ku-riams rei-kia sū-ku-riuo-ti idant jaus-tų-si sū-ku-riais)
geltonu sprandu risis drebulys
ir kvepėsiu nelygiai dagimis.

kalbajobai

Tai yra dalykas, kurį prašau, liepiu, maldauju pažiūrėti kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Po interviu pasigūglinkit (jei nežinot), kiek Laura Sintija Černiauskaitė turi literatūrinių nuopelnų.

Ūūūū...

determinantas

Vakar baigėme dviese: aš ir Rasa pusę penkių ryto ties Pono Byno fenomenu (kodėl jis juokingas? ar jis apskritai juokingas? ar juokinga storas žmogus šokantis salsą? ir taip toliau), o tada perėjome prie serialo (ar įmanoma perkelti meksikietišką muilą Lietuvai?).
Šiknon, mieloji, einam miegoti.

Aš ir tu, mes esam? DVIESE!
Aš, tu ir šuo, mes esam? TRIESE!

Kerų kaime man nešalta. Sušyla ir pėdos, ir plaštakos.
tai tiek

Parabola

Kuo daugiau būni vienas, tuo daugiau nutinka įdomių dalykų.
Tiksliau, dalykų, kurie ištraukia tave iš savęs paties.

Ant mano stalo guli akmenys.
Ant mano stalo ritasi kaštonai.

Ištverkime kultūrą.

Labas rytas, Vietname!

taip ir maniau,
kad lemtingi pasirinkimai prasideda labai paprastai:
- Tai einat namo?
- Ne, gal dar alaus. O tu?

O aš?

Iškritęs iš natūralaus ritmo įsilieji į sukamos taurėje degančios sambukos ritmą.
Lipnu lipnu.
Saldu saldu.
Ryte nugalėtojai keliasi 8h ir, žinoma, vėl susimaišę nuvažiuoja ne namo, o į Žemuosius Panerius (dviejų smegenų pusrutulių dialogai: Nr1-"mhm, kodėl tiek daug miškų aplink?", Nr2-"Gal tai kitas Antakalnio veidas...")

Gal, bet greičiausiai ne.

Įvairi patirtis liejasi į mane. Ir smagu tam nesipriešinti :>

Istorija

Prisiminusi vaikystę, Akvilė sugalvojo išsivirti antaninių obuolių cinamono ir gvazdikėlių sultinyje.
Prisipylė į puodą vandens, užkaitė.
Nuplovė obuoliukus, išpjaustė kirmėlikes, padarė po keletą įpjovimų.
Sudėjo į puodą.
Atsidarė spintelę ieškoti prieskonių.
Cukrus yra.
Druska yra.
Kas dar? 5vnt "Šašlykų prieskoniai, 1vnt "Karis", 1vnt "Česnakinė druska", 1vnt "Juodieji pipirai", 3vnt "Vištienos prieskoniai".
Nusivylė Akvilė.
Nusivylusi Akvilė teįdėjo cukraus ir išėjo visa sau liūdna prie kompiuterio klausytis visų sau liūdnų dainų.
Prasisukus liūdnai dainai, mergaitė užmiršo ir obuolius, ir kas ten jau valandą verda.

Atėjus vėl liūdnai dainai, Akvilė prisiminė savo bėdą ir...
...ir gerai, kad ji turėjo gerą brolį, kuris nepriekaištavęs susivertė pusiau obuolienės, pusiau kompoto į bliūdą, užsižėrė dar cukraus ir grįžo prie "Diablo".

Prescilla

Atsivežiau Vilniun gėlių.
Kinrožę, kurią galima vadinti pelargonija, nes ji žydi ne taip kaip pridera jos dermei.
Išminties Šaknį pirktą Maximoje, kuri dabar bauginančiai suglebus.
Sėkmės Pupą, kuri greičiausiai nelieta jau porą mėnesių.
Mhm.
Grįždama iš repeticijos galvojau, kad gyvenime man dar nežinomas Danielis suvaidins atitinkamą vaidmenį. Jis pats apie tai net nenutuokia.
Buvo pranašystė.

Oktoberfestą gali švęsti bet kada, jei tik turi lūpinę armonikėlę.

gal ir pasiūlymas

Ponia Vafler liūdi.
Seniai kurta skrudėsių motkelė.

Reikia planuoti Tv Vaflių vakarėlį.

cool cat

Seniau labai pavydėdavau žmonėms, kuriems "žydėdavo" nagai.
Ne visi, žinoma. Taip saikingai.
Dabar aš irgi turiu tokį vieną. Smilių.
Greičiausiai prisivėriau su durimis ar panašiai...
Nes vis lenda ne ten, kur reikia.

Sei!

už draugus, kurie žino, kada ateiti
ir ypač, kada išeiti

"Songs for the second floor"- R. Anderson (2000)

kai tik išeinu iš namų, pas mane atšąla rankos
(kaip kokio Raskolnikovo einančio uždobti senės)

liko viena minutė

o trečias lopas

Kažkur manyje yra baisus disbalansas:
kortose nesiseka ("Monopolyje" aplošia šešiamečiai vaikai),
karjera juda kaip garvežiukas Tukas arba funikulierius (?),
meilėje nesiseka...

Bijau, kad teks vėl pasiimti Pattinsono nuotraukytę ir užsimerkus fantazuoti, kaip jis mane gelbėja iš Baisių Pavojų Rizikuodamas Savo Gerbūviu.
Arba pažiūrėti, kaip gyvena Keanu Reevsas,
arba paskaityti istorijas apie Gorodeckį,
arba Geraltą iš Rivijos.

Žodžiu. Visi turi problemų. Tik kai kurie labai apgailėtinų.

įrėžiai smegenyse

-kartais žmogus gali labai džiaugtis savo klaida
-sapnavau, kad nusipirkau Teisingus Batus Masalskio paskaitoms, tačiau atsibudus jų neradau (vėl)
-po vakar incidento su neužtrauktom užuolaidom išėjus iš dušo ir dažnai rūkančio balkone kaimyno X tapau gerokai atsargesnė
-eidama gatve, negaliu prisiekti, bet užuodžiau alyvų ir agrastų kvapą, nudiegė paširdžius ir sekundei užsimerkiau
-tvarkydama balkoną, radau ne tik kiaušinio liekanas, bet ir apipuvusį kivį. Štai tau ir įkurtuvininkų pasveikinimas
-smagu, kai brolis kaso galvą
-smagu, kad vonioje yra visuomet karštas gyvatukas

Vakarai su Kings of Leon

Kai išnešim alaus butelius iš balkono į "IKI",
gausim daug pinigų
ir pirksim prieskonių.

raudonasis taškelis tarp pirštų ėmė ir paryškėjo
ženklas
(atsitiktinumų juk nėra)

Bet

juk negaliu imti ir žiūrėti tą filmą dabar!
Sulaužyčiau kalėdinių atostogų tradicijas.

Užteks ir garso takelio.

pusryčiams radau skanaus maisto

Žiūriu filmus ir skaitau knygas.
Skaitau apie filmus ir žiūriu į knygas.

gal tai ruduo,
bet jaučiu, kad turiu kuo skubiau pažiūrėti "Žiedų valdovą".

reikia tik tinkamo ritmo

"Šokėja tamsoje"- grūzų grūzas (skiriamasis Lars'o bruožas).
Suverkiau pusę pakelio nosinių.
---------------------

Man čia liūdna vienai.
Įsijungiu kompiuterį, televizorių, virdulį, užsidegu visas bute esančias šviesas ir darydama arbatą vaidinu, kad tiesiog laukiu trumpam išėjusių žmonių.
Koridoriuje šuo ėda sausus Čepi rutuliukus, galbūt tai net haskis, galbūt ėsdamas jis net šypsosi.
Galbūt aš tuoj gausiu laišką ir turėsiu pati trumpam išeiti.
O tada grįžti, nes palikta viena pūslė greitai atšąla.

Galbūt užpisti save pačiam yra pats blogiausias dalykas iš visų blogų.
O gal ir ne.

dualistiniai vakarai

susideda iš kultūrinės
ir šakar makar dalies.

Pirmiausia pažiūrėtas spektaklis (spektaklis/pasirodymas?), kur visi pamatėme, ką iš mūsų darys per vaidybos paskaitos.
(Trečiasis genitalijų taškas veikia visu pajėgumu!)

Tada- vakaras kažkokiame reketuotojų name su keturiais aukštais ir šuniu Pasta, ėdančia viską, kas kelia žmonėms problemas.
O problemas kelia prašmatnusis Mada Fakeris, nes želės pertepimuose slypi mergaitiškos pinklės. Kam virti želė vandenyje, jei galima degtinėje?
Pasta išlaižydavo paslėptas svečių lėkštutes po lovomis, televizoriais, už nugaros.

Iš kažkur atsirado indas ir viliojo geltonplaukes mergaites Sungoko šokiais,
suomiai- "more vodka! and...where is bathroom?",
namų šeimininkė Milda- pristatė savo kilmės istoriją (gimė žiedelyje), bet "it was very very very far away", nes tik "apie very far away" suomiai kažką žinojo ir smarkai ginčijosi.
Ant žalios sofutės sėdintis juodaplaukis neJokūbas grojo kojų žaizdomis.

Namus ryte radau anksti,
anksti išsiviriau bulvių (?!) ir jaučiausi labai gerai.
Dabar jaučiuosi irgi labai gerai.

mamyte, ar matai mane?

Vakar buvo itin turininga diena:
pirmą kartą pabėgau iš paskaitos (tikrąja šio žodžio prasme),
atsiėmiau studento pažymėjimą (uhu, "Skalvija' man kainuos 2 Lt!),
kiaurai perklausiau "Record book" dainą ,
pirmą kartą buvau bare (nieko nesudaužiau),
supratau, kad kalbu suvalkietiškai ir tai kitiems juokinga,
Dovilei už šiknos griebė maniakas ir mes bėgom iki pat namų trim etapais:#bėgimas1, #bėgimas2, #bėgimas3. Labai padusau, o pipirinį purškalą prisiminiau tik užsirakinus bute. Dovilė prarado apetitą ir buvo visai nelinksma.

Sapnavau, kad dirbu bižuterijos įmonėje ir darau žydrus stiklo karoliukus iš duonos(atgnybi juodos duonos gabaliuką, suvilgai seilėmis, spaudai tarp pirštų, o tada suki delne).
Nuolat taikome akcijas, nes gaminiai labai nekokybiški.
Ir be Froido pagalbos žinau ką tai reiškia.

Čia nematau, kaip kyla saulė.
Nematau net, kada ir leidžiasi.

Mapetų šou

Iš paskaitos laisvos interpretacijos:
"žodžiu, Olimpo dievus mes visi puikiai pažįstame iš ksenų ir heraklių, tad pereisiu prie kitko".

imdb.com - bais geras nuorodas

savaitgalio sapnas

Rusų naujasis kinas (paremtas naujuoju teatru) su kūriniu "Deguonis" (arba "Kislorod").

Gabalas iš filmo:


"JIS. Ir jeigu tu atėjai į baletą ir lauki, kada uždainuos, tai tuščiai leidi laiką, nes bebalsiai yra tie vyrai ir tos moterys su baltais triko.


JI. Ir jeigu tu atėjai į operą ir lauki, kada tos dainuojančios storos figūrėlės prabils žmonių balsais, tai tuščiai leidi laiką, nes neišmokytos jos reikšti savųjų jausmų paprastai.


JIS. Ir jeigu tu galvoji, kad visa, apie ką čia buvo kalbama, turi kokią nors loginę prasmę, tai verčiau nueik į baletą. Nes esama pasaulyje keleto baletų, kur žmonės su baltais triko dainuoja.


JI. Ir jeigu tu laikai, kad anapus profesijos slypi tikri išgyvenimai, tai ieškok jų operoje, kur tuklios moterys vaizduoja princeses, o pagyvenę senukai jaunus įsimylėjėlius."

filmo treileris

sūrūs sūrio gabaliukai

Džiaugiuosi akimirkomis, kai užsižiūrėjus į vieną tašką
dingsta iš galvos žodžiai,
lieka juodų-baltų linijų bei rutuliukų kompozicijos.
Lieka galvoje muzikos kvapas ir nieko panašaus į
"savo egzistencijos metu siekiu išlaiktyti nekvestionuojamą esmę, kurią surasiu būties lygmenyje" (???).
Išlaikyti tai, ko net neturi.

Antakalnis man patinka. Čia žmonės geri ir gražūs. IKI yra arčiau tavo namų.
Čia važinėja troleibusai ir dirba paštas iki penkių.
Ant gatvės bordiūro kartais sėdi ispanai ir gurkšnoja kepy ais frut.
Šiukšles išveža dažniau nei mes jas išnešame.
Kartais ateina Dujininkai arba Vandenininkai ir žiūrėdami pro durų didinamąją skylutę skambina.
Kartais ateina Voverė ir neapvalgo.
Čia aš geriu ne arbatą, o sojos pieną su miežine kava.

sing

labas, nežinau tavo vardo,bet žinau, kur tavo apgamėlis

Namo pareiti gali besikalatojančiomis rankomis,
nes pyksti kaip velnias,
kaip patys Šėtono inkstai.
Tave gali priversti šešias valandas klausyti baisias gyvenimo istorijas (tėvas išspardo dantis mamos meilužiui, tėvas kirviu laužiasi į namus, mama kviečiasi kartu nusižudyti ir t.t.)
Tave gali išrengti nuogai prieš salę žmonių ir padaryti dar silpnesniu nei toks esi.
Ir ašaros. Ir psichozė, kuri nenorint įtraukia.
Krauju lipinama grupė.

Galbūt taip spardosi individualumas, galbūt tai baimė.
Galbūt tiesiog yra normalu nenorėti atskleisti dvi savaites matomiems žmonėms savo demonų.
Galbūt esu susikausčiusi. Galbūt dėl to kalta mano muzika.

Neris veda takelį iki pat mano namų.

An audience with the Pope

Nebūk niekšas,
valgyk kopūstų pyragėlius užsigerdamas šildytu pienu.
Nebūk niekšas,
laižyk savo suskirdusias lūpas stebėdamas kabaretą.
Nebūk niekšas,
žiūrėk tik savo eilių, nesigviešk ne savo poezijos.

Nugara bėga šiurpai, homeopatinės tabletikės apneša kalkėmis mano vamzdžius.

Senis gaudė gyvenimo žuvį, senis žinojo Dainą,
o aš parėjau namo.
Be lapų.

daužyk galvą kuvalda

mano paskaitos:
- vaidyba ir režisūrą (Masalskis)
- vaizdo kompozicija (Kutavičienė)
- kino kalbos gramatika (Puipa)
- televizijos ir vaizdo įvadas (Kutavičienė)
- vokiečių kalba (Kižla)
- Dramaturgijos pagrindai (Labanauskaitė)
- dailės ir architektūros istorija ( Širvinskienė)
- Scenos judesys (Janiliauskas)

net filosofijai vietos nebelieka, ką jau kalbėti apie pasirenkamus dalykus

garbės raštas

M.M.,
kuri turi režisieriaus šalikėlį.
juokiasi užsimerkus,
miega su nemiga
ir kartas nuo karto maloniai nustebina.

Žuvintakiai

O ką daryti paprastiems žmonėms?
Kai pūliuoja ausys, o neturi pinigų nusipirkti peroksidui.
Kai badas kvepia karbonadais arba keksais.
Ką daryti, kai klausia apie marginalines šiknos kiaurymes arba kvazirealybės sampratą teatre, ką daryti, kai reikia žinoti Adlerio marazmus individualiąja psichologija ir mėtytis terminais iš "Kaip suprasti medijas" knygos?
Paprastas kaimo žmogus sūpuoja batą ant pirštų galų ir klauso.
Kartais užsiklauso per giliai ir "sugrįžsta" tik po gero pusvalandžio, kai pradeda suprasti, kad jis nėra ponis, kad ne jis risnoja paneriais, kad ne jis dirba arbatinėje, kad pašte dirba žmonės, o ne plaukioja žuvys.
O...matau, kad medituoja čia daug kas.

Šiandien Sojeris man pasakė pirmąjį sakinį. Tai jau pažanga.
Sekta įtraukia net labiausiai atsiskyrusius.

Mą jau patinka

Vilniuje gerai:
čia vaikštau zomšiniais batukais ir vakare jų nereikia gramdyti su senu, vaikišku dantų šepetuku.
Vilniuje blogai:
šalia esanti kepykla neleidžia atsidaryti lango arba eiti į balkoną.
Vilniuje viskas normaliai:
vakar mums pirmą kartą pikti kaimynai iškvietė policiją.
Tik pamanykit.
Bet atėję policininkai pamatė, kad, visi blaivi, tik telikas įjungtas, pasakė truputį, vaikai, tyliau, mes, žinoma, sutikome, o išeidami paklausė, tai kaip kašė baigės.

Uždarius duris, visi sutiko, jog tokia Policija mes tikime.

Tarp paskaitų dėstytojai mus vaišina kava ir klausia, gal kas nespėjo parūkyti.
Juk visi čia gali palaukti.
Niekas neskuba.
O Masalskis kviečiasi mūsų grupę šeštadienį į savo garažą.
"Susicementuoti, vaikai, būtina".

cornflake girl

Šventi sakramentai tyška seilėmis kalbant
ant laikraščių, stiklo, veidų.
+pienas

Moteris niekada nebus trū rokas,
moteris niekada nebus The Passenger.
Aš niekada nesijausiu niekam neskolinga, nesijausiu rami,
ar, o Dieve, laisva.
(Yra cheresas. Yra jame bananai. Jame yra šiluma.)
Cornflake girl-T.A.- groja išsiskėtusi ir yra tikra raudonplaukė.

šiandien yra Bobas, rytoj- Danielis

Nusipirkau skuduryne dar vienus Bobo batus(15 Lt),
jie labai tinka prie mano Bobo šukuosenos(x Lt),
greitai pasikeisiu vardą į Bobę (100 Lt)
ir valgysiu tik burokėlius (2,29Lt/kg).

Mintis, kad gali formuoti savo išvaizdą, įpročius, manieras
suteikia drąsos
ir, neturinčio pagrindo, pasitenkinimo.

Aplink mane tiek daug žmonių, kurie save suformavo it Kalėdinį keksą.
Danielis tam nepritartų. Aš irgi.

tai jau prasideda

Pirmoji užduotis:

Andrew Wyeth- "spring"
parašyti dešimties kadrų režisūrinę eksplikaciją, kurios paskutinis kadras baigtųsi šiuo paveikslu.
+išpiešti kadrai

apie mano naują gyvenimą

Akademija mane švelniai stebina:
-Yra kino fakulteto kuratorius?
Ne...bet mes turime dekanų, kurių geriau netrukdyti.
-Kur galėčiau išsiimti pažymą, kad mokausi?
Pas savo administratorių, kurio šiuo metu nėra.
-Kodėl dvi mano skirtingos paskaitos prasideda tuo pačiu metu?
Tvarkaraščių netikslumai. Apie tai pakalbėsime spalį.
-Kur mums vyks kino gramatikos paskaitos?
Kas žino...
Bet.
Kita vertus čia specialybės dėstytojai (Dievai) pasiima mūsų numerius, duoda savo ir sako skambink, jei ateiti negalėsi, ar šiaip liūdna.
V.Masalskis: vaikai, bet scenos judesio pamokoms mums reikia nusipirkti spec.aprangas iki pirmadienio.
Mes: gerai!
V.M: o dabar atvirai...ar turit pinigų?
Mes: ?
V.M.: nupirksiu, jei ką.

štai ta antra pusė

Kur man išvis dabar reikia eiti..? (akys nervingai šaudo)
Alaus, Akvile. Juk toks tavo vardas?
Alaus, tai alaus.

Jeigu staiga išeini lauk ir supranti, kad net neįsivaizduoji, kur tavo namai, reikia tiesiog eiti paskui žmonių srautą.
Jeigu išlipi neaiškioje stotelėje, kur savęs niekada neregėjai, eik.
Kažkur rasi IKI, o kur IKI ten jau ir kokį sąsiuvinį gali nusipirkti (idant nepradėtum verkti, jog viskas čia šiknon).

skaitau XXa prancūzų dramas,
žiuli žiuli,
kartais tenka nupilti kaimynų langus vandenuku,
o šiaip,
malyg prasideda parcy caim!

Tori Amos

moki gaminti?
ne, užtat moku valgyti

turiu 20 litų
ir savaitę laiko, kurią būtinai reikia apšvęsti
(ryžiai-grikiai-muilas-rankšluosčiai-pledas-mielės-meilės)

iš dangaus ateina blynų kvapas.....(taškas, šuoliukas, sukinys, hello, durkpirštuakin)
pro atviras balkono duris
ačiū!
tas karštas aliejaus kvapas visada man siesis su namų židinio šiluma

laba diena, aš Akvilė
laba diena, ar man nesivelka uodega?
laba diena, dar diena?
kaip gerai
būti teisiam ir kvepėti

jau tik buitinė magija

Tuoj bus ilgi vakarai.
Tikrai žinau, kad negreit įjungs šildymą (o kas dar gali rūpėti intelektualumu nešvytinčiams jaunuoliams?)
Pūslikę tenka prisipilti kartais jau ir dabar.
Tenka pripažinti, kad pradėjus skaityti knygą, jokiu būdu negaliu atsigulti arba įsitaisyti kaip nors kitaip patogiai, nes kaip mat užmiegu.
O tai irgi nešvyti potencija.

Žemaičiai išties yra kažkokie kitokie.
Voblintojai.

graži vizija

- Norėčiau būti rašytoja.
- Mhm...
- Tikrai!
- Ir kieno gi?
- Sms rašytoja.
- Oo...

Kas man tas išsigimęs nykštys, jeigu jau turiu vieną Iškrypusį Pirštelį.

kodėl jos rankos tokios užkočiotos?

Viską susumavus
šią vasarą iškasiau mamytės žaliu kibiruku keturiolika tonų grūdų.

Pagarba darbo liaudžiai!

durų rankenos

Kiekvieną rudenį apima ilgesys,
kai kas dešimt minučių virš galvos praskrenda gervių būriai,
gelsta liepų lapai,
dieną pievos apsiblausia balta šviesa,
o geriant arbatėlę verandoje jauti, kad vis dar šilta, bet jau kažkas nebe taip.

Rasa susipakavo knygas, rūbus, spalvotus dekučius. Viską susikrovė ir.
Išvažiavo.
Atėjus į kambarį nemaloniai trakštelėjo pilve- nieko nėra, tuščia tuščia, tik smilkalų kvapas likęs, primenantis, kad čia kažkada smagiai gyventa.

triukšmas

Skalbiu seniai nenešiotus rūbus ir lankstau krepšiukan,
plaukai sukasi su manimi, kai sakau:
ką?
arba:
ko?

Filmas apie kraujo vėžį ir jo gydymą degtine,
knyga apie Raganiukę, kuri gyveno seniai seniai,
daina apie keliones nuo sofos.

Pažadai keičiami į padažus.

Pasirodo, kad dėl šv.Antano palaikų kilo didesnis vajus nei dėl paties Jėzulio.


tame yra truputis nerimo

kuo neapkaltinsi manęs, tai žinomybe

William S. Burroughs

Vakar važiuojant iš Kauno mačiau
vidury miškų per kelią einantį gal dviejų savaičių pilkšvą kačiuką.
Prie to niekada negali priprasti.

Nuogas kąsnis.

nauji žodžiai

Išsitraukiau daiktus iš 13-14tų metų
ir negalėjau liautis šypsotis.
Laiškai, atvirukai, brošiūrėlės, o ant jų kreivi komentarėliai.
Dienoraščiai.
Piešiniai.
Visa mena, jog gyvenimas tik gerėja.

"Įjunk šviesą2" spalvotesnis už "Įjunk šviesą1".
Tai reiškia, kad džiaugiuosi už savo krašto vaikus.

no expression

"Donnie Darko"- filmas apie Kosminį Triušį.
Sentimentai ankstyvajai paauglystei,
aplodismentai mano bene mėgstamiausiam aktoriui- Jake Gyllenhall ("Kuprotas kalnas").
O čia filmo pabaigoje skambanti daina.

perspektyvos

Moteriški kiaušai kišami į liemenėles, kurios plaukiojant baseine prisigeria vandens ir visai tikėtina, kad taip galima nuskęsti kaip statistinei 33 metų roko žvaigždei.

Kai mamytė parsinešė auginti tris stručius, aš jau tada kietai suspaudus lūpas rymojau patvorį.
(Tie mažučiai metų laiko vienu spyriu gali užmušti žmogų, o akių iškapojimas- kasdienybės nemalonumai).
Bet štai dabar pasirodo, kad šiltnamių glūdumoje mes dar auginame egzotiškuosius vaisius kivanus. Pusės kilo, įvairių žalių atspalvių, spygliuotas vaisius, kuris gali laikytis iki pavasario. Skamba gerai.
- Tik, Akvile, neik tu prie jų lapijos.
- Kodėl? (taip gražiai žydi džiunglės)
- Pirmo laipsnio odos nudegimas prisilietus.
- Oo...

Vieną dieną grįžus namolio aš mirsiu netikėta mirtim (gal nuo prūde esančių krokodilų, gal nuo meškutės hug, gal nuo pamatų kasimo)
ir Linutė galės parašyti sensancingą straipsnį, kaip nusibaigė režisierius.

vėl kelnerio paslaugos

Vakare nugirdai žiogus,
kad grotų girti vestuvių muzikantai tau švaistant laiką
pjaustant imbierą
burokėlius
paprikas
baklažanus
kapojant česnakus
salierus
trupinant garstyčių sėklas
tarp pirštų.

Eini vidurnaktį į daržą ir ieškai pagal beveik šunišką uoslę
mėtų ar kažko nesmirdančio kita trašleva
sau į arbatą.
Kiši rankas ne į prieskonius, o į dilgėles ir verkšlendamas laižaisi
tinstančias žaizdeles,
gailiesi, jog nesi raganius, driadė, vampyras, skeletonas, druidas ar kitas iš diablo veikėjas, kuriam dilgėlės išvis ne problema.
Gailiesi, kad tavo skonio aštrumas užsibaigia ties "skanu", "neskanu" arba "rūgštu",
klausa neatskiria verkiančio vaiko nuo kniaukiančios katės,
akis nustato atstumą tarp galvos ir kabančio televizoriaus pakankamai tiksliai, jog porai sekundžių išsijungtum,
o į klausimą, ar čia kažkas svyla, atsako "ne, tiesiog įdėjau kalendros".
Vienintelis veikiantis šeštasis pojūtis prikelia naktį pamyžti, nes būtent taip ir sapnavai.

Nepaisant visko džiaugiesi, nes jau formuojasi Paukščių Takas.
Ta proga įsijungi Saybia ir sukiesi
vietoje ant žolės, kol kroksai girgžda ir smegenys prilimpa galugerklėje.

paskaičiavus

Šiandien Gabrielės, mano sesės, gimtadienis.

Šiandien pučia šaltas vėjas ir
užgraužta skaičiaus, lyg ir bylojančio paauglystę, 13, prisimenu, kaip būdama šešerių be proto laukiau šeimos papildymo.
Užčiaupdavau verkinčią su medaus soskėmis burnon, virinau ramunėles, kai jai raižydavo pilvuką, o kai pradėdavo triesti truputį gelsviau, girdydavau kiečių arbatėlimis.
Prisimenu, kaip reikėdavo ją apgaudinėti, kad pajėgtum numaudyti ir kaip ji klykdavo, jei paliesdavai muilu.
Atrūginėdavo apvirškintą pieną ant kelių arba nugaros.
Pirmoji išdrožta vaikštynė, stalčių vertimas lauk, servizų daužymas, vogravimas naktimis besikalant dantims, užkardos į virtuvę, kablių kabliukai, kai pats pradėdavai verkti negalėdamas nueiti ten, kur nori.
Kelionės pas draugus su trijų metų bambliu, kuris tiesiog traukia nelaimes: eina prie karšto vandens, geria tepalus ir langų valiklius, kariasi ant sėjalkos, prisivalgo tablečių, čiulpia šunų-veršių nosis, eina į prūdą.
Prisimenu, kai Gabrielę pririšdavau virvute ir vedžiojausi prie savęs(pastarasis dalykas kėlė siaubą visiems kaimynams). Bet tu tik nusisuk...
Rengiant į lauką išvis užvirdavo kova ir mane prakaitas išmušdavo: kol įmauni vieną kreivą ir riebią kojikę į klešnę, jau kita būna ištraukta, o maži pirštukai iki pamėlimo įsivėlę į tavo plaukus ir akyse ryžtas VISKĄ- VISKĄ NURAUSIU!!!
O kur dar kandžiojimasis...
Bet užvis geriausia būdavo, kai jau nusilpusią nuo didelių dienos darbų, priglausdavau mažytę Gabrielės galvytę prie krūtinės ir kažkas didelis ir šiltas išsipūsdavo viduje.
Skaitydavau pasakas, kurdavau istorijas, mokindavau mano manymu itin naudingų dalykų (kaip padaryti putojantį gėrimuką, kaip sutaisyti mirtinus nuodus žiogams, kaip persodinti patinkančią žolę iš pievos į slėptuvę), kirpdavau plaukus ir piešdavau muškietininkų ūsus(už tai gaudavau pati velnių), parnešdavau grįždama iš mokyklos Sangoko gumos, mokiau skaityti...

Po velnių, užsiauginau sau ištikimiausią draugą visam gyvenimui.

pergalvojus

Liūdna, bet žmogaus noras turėti įspūdingą savo gyvenimo istoriją
verčia pasakoti apie tariamą šizofreniją, išbujojusią, be abejo tik menininkui būdingą, depresiją ir kitas dvasines ligas,
apie paaitrintas naktinių sapnų ir ne pirmo šviežumo meiles,
autoritetingų žmonių pasisakymus apie paties personą.
Dalykus, kurie patikina, jog kauniesi su kažkokiais malūnais. Sako, kad kauniesi ne veltui. Ir šiaip...jaustis nelaimingu turi išskirtines teises.

Liūdna, bet tai būdinga 99/100 žmonių.

gamta

Šuo nepaisydamas jokių etiketo taisyklių
pasikasė dviejų pėdų gylio duobę po saulėgrąžomis
ir mano mamai labai liūdna, nes kasdien nuvirsta dar vienas dviejų metrų augalas.

Tikriausiai galvojate, kad būtų paprasčiausia išvaryti šunį,
taip, ir būtumėt, tikriausiai visai teisūs, jei nežinotumėt, kad ten yra Rudis.
Šuo- antžmogis.

Ir taip jau gaunasi, kad lengviau iškelti pačias saulėgrąžas nei besivėsinantį šunį.

tarp kitko

Vakar ir užvakar buvo pilnatis,
bet nemiegojau tik užvakar, todėl kalbėsiu būtent apie tą naktį.
Taigi, begulėdama ir bekrutindama kojų pirštus po rusiška vatine kaldra,
pradėjau kurti galvoje Valgiaraštį.
Patiekalus, kurie atitiktų praktiškai nesuderinamus kriterijus:
-pigu
-sveika
-skanu
-daug
-greitai padaroma

į skaitmeninius raštus įtraukiau apie 20 punktų,
tada truputį nusilpau nuo galvojimo
ir gėdingai užmigau,
bet prabudus vėl ryžtingai ėmiausi numeracijos.
Teko darbo imtis iš pradžių, nes nuslabus, sapnavau, kad medžioju vorus Uždraustoje Giroje ir troškinu garuose "tik paragaukit! visai kaip moliūgų košė, tik maistingiau!".

Auštant, savo nuostabai, supratau, kad iš bado nemirsiu
ir įsiklausius tylaus brolio knarkimo galutinai nurimau.

Praktinė magija

iki dvyliktos nakties raškau vyšnių kauliukus į juodą kibirą
it ragana
ir šypsaus begalvodama apie šunvyšnių užpilus
mano rankovės paraitotos, veide žiba akys,
riešais bėga japonų kine naudojamas kraujas,
mua gha ha!

O juk negali kiekvieną kartą ko nors paprašytas paklausti, "kodėl aš?".

vandenai

Gyvulį gyvulį,
a pažįsti savo draugus?

A pažįsti tuos, kurie miega ant žemės ir po blausiu dangum pasakoja, kas būtų buvę, jeigu būtų buvę.
A pažįsti tuos balsus, kurie tau skambina vakare ir sako keistus dalykus?
A pažįsti besimušančių bobų?
Pažįsti, pažysti.
o tada i jau pražysti

Jonelis neįstojo į režisūrą
(man turėtų būti gaila?)

skovorada

Kartais be galo pasiilgstu vakarų, kai būdavau Šakiuose viena
balkone
su arbata,
pigiomis, spalvotomis salotomis,
storais megztiniais(nes manęs net Šėtono liepsnos nesušildys),
su muzika, kuri "susiklausydavo" it karšta bulvė su sviestu ir druska,
su miglotom ateities vizijomis,
su žydrom naktinėm kelnėm.

O pasirodo, kad šneku per miegus.
Ir pakankamai aiškiai, jog tektų ryte rausti.

patikrinti jeigu

Jeigu tu esi boba, geri kavą ir klausaisi Reginos Spektor,
žinok, kad ką tik atkrito vienas vyras iš tavojo lauko.

Jeigu esi nepatenkintas savo pilvo padėtimi stovint, gulint, o ypač sėdint,
žinok, kad toliau bus tik blogiau.

Jeigu galvoji, kad aplink yra vien durniai,
tikriausiai esi visai teisus paranojikas.

Jeigu nešiojiesi tašėje spalvotus akmenukus vietoj grynųjų
ir dalini juos vaikams,
dar negali vadinti pažengusiuoju budizman.

Jeigu tau sako, kad laikas eiti į pirtį,
niekada nebūk tikras, jog jau išties laikas.

Kaip Akvilė Latvijos Nidą ėmė

Pirmą dieną gėdiniesi "baltų maudymukų" šmėžuojančių net labai toli bangose,
o jau antrą...verti gėdintis kitus.
Žydras dangus,
Janis, Henrieta, plūdurai, latviškas mentalitetas,
praktiškai išjungtas telefonas,
Bitė su šviesiausiais pasaulyje juokais,
cukinijos pomidorų padaže(pusryčiams, pietums ir vakarienei)
aplink pianistų klanas,
baltas smėlis, laimės akmenukai ir trokštamiausieji žydri stikliukai,
liuteronų kapinės, kuriose sutikčiau gulėti ir aš,
plaukai su maurais ir kilkėm,
dieninis troškulys, pereinantis į matines vizijas po saule,
mintis, kad esi jaunas
ir šiuo metu tau niekur nereikia eiti.
Pokalbiai iki išnaktų, sapnai apie donorystes ir narkotikus.

ei, Joneli, išsiskyrimo skausmų beliko tik mėnuo!

kurkinai

Saulelė prabudina svietą,
o tavo akys mato blyškius siluetus tarp medžių.
Niekam neskauda, niekam nešalta.

toks tad buvo Žalakevičius

tai jau vyksta

svečiuose nudegintas pirštas kalijaniniu angliuko skierka sėkmingai pūliuoja
taip ir reikia-už blogus darbus

Mielieji,

įstojau į Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademiją studijuoti nemokamai TV režisūrą.

Ruduo atneš ne tik obuolių.

kiemo vaikams

Nuostolinga
nusidažyti lūpas raudonai ir iškart valytis į servetėlę
paliekant geriausiai atpažįstamas dėmes pasaulyje.

Šiandien važiuosiu į kiną.
Žiūrėti Hario Poterio. Mau.

Valgydama irisą pasidariau skylę burnoje ir tai nėra vulgaru.

O norint, kad gėlės žydėtų ar bent jau nemestų lapų, reikia nors kartą į mėnesį palaistyti.
Šitai supratau net be sodininko žodžio.

Kaip man sekasi?
Kartais kasu bulves, surenku ir išrenku separatorius, taisau mintyse klaidas ir užmirštu pažadus. Juos keičiu į padažus.

Džiaugiuosi fonetika, džiaugiuosi treškindama matrioškas, džiaugiuosi, kai rimtas darbas išvirsta į "Kiba pridegė žuvikė?".
Ir tai yra taip nuoširdžiai juokinga, kad verkiu ir mano ašaros juokina kitus.

Apibendrinus, svarbiausia mūvėti seksualias šilkines kojinaites, bet rankinuke visuomet turėti šiltas puskojines.

Reino zona

Įgytos žinios eksternu prieš egzaminus pagaliau maloniai apleidžia smegenis
ir dienomis geri agurkų sultis, plaudamas nemalonius dalykus šalin.
(o kartais net cukinijų sultimis atlieki šias procedūras)

Tarpais būna bliuzai.
Tarpuose būna žmonės, kurie neša naudingą ir nenaudingą informaciją.

Virš visa ko gyvena miręs bene svarbiausias ir žymiausias pasaulio fantastas Klarkas, kuris dar 1957 metais aprašė dalykus, kurie sėkmingai buvo atrasti ir dabar naudojami ne kaip paistalai, o tiesiog buitis.
Ir dar jis aprašė žemės baigtį.
Negaliu sakyti, kad mane labai jaudintų žemės pabaiga, tačiau jeigu taip ir būtų, tai būtų taip, kaip aprašė dėdė Klarkas. Protingai ir pagrįstai.

O siuzerenai šoktų ant mūsų kaulų ir sakytų:" Skylėtos mazgotės! Skylėtos mazgotės!"

down boy

Kai tavo galima dėstytoja yra gražuolė balerina, norom nenorom pradedi jaustis it karvė persiėdus dobilų.
Joneli, kodėl šiandieną Tavęs nesutikau?
Kodėl dainavau keldama šiurpą šiaip jau mieliems žmonėms?
Kodėl, Joneli, Joninės praėjo?
Kodėl aš turėsiu draugauti su Dimitrijumi ir Ruslanu, kurie mane šiek tiek gąsdina?
Kodėl, Joneli, nusivylimui savimi neprilygsta niekas kitas?

down down, boy...
ir pirštų galais išbarbenant kiekvieną raidę į stalą:
D...O...W...N...

išsprūdo

"<...>gyvenam kaip šunys,
elgiamės kaip kalės,
jaučiamės kaip šunyčiai".

trys viename

Vakar be pertraukų pažiūrėjau penkis filmus.
Rekordai, mielieji.
Haliucinacijos, mielieji.

O mano pirštukai miklūs!
jie staigiai, opa ei, iškrapšto pipirėlius iš chilli'o, oho vau,
šoka ant stalo tango, ole ė, pina plaukus dredukais, ėpa o!

Naktis leidžiu bibliotekoje, nosį įbedus į knygų nugarėles.
Galva svaigsta nuo smilkalų ir šimtų istorijų,
aš knygų valdovas, mua ha ha ha!
Dvigulė lova, dvigulė patalynė-> dvigubas komfortas.

regis, nauja

regis, kad mane apibrėžia skaičius 85 (nežinau, ar tai daug, ar mažai)
visuomet maniau, kad tai bus 42

aprašai

Šiandien jaučiuosi jau pakankamai atsigavusi, kad kalbėčiau.

Stojimas į Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademiją buvo daug ypatingesnis nei tikėjaus.
Trys valandos miego ir dvylika valandų ant kojų. Keturios dienos. Visa kita kažkur dingsta tarp daugybės žmonių koridoriuose, tarp skrandžio sukimosi ir kavos puodelių (o juk nemėgstu tų aparatų! ir apskritai kavos!)
Kai stovi ant scenos prieš komisiją apšviestas galybės prožektorių, apsuptas tuščios erdvės, vienas it šūdas grąžantis rankas, galvoje skamba "ūdra, ūdra, ūdra, ūdra...", prieš akis bėga gyvenimas ir tavo kūnas atsiduoda baimės kvapu.

Pirmas turas:
stoviu ant scenos, pasakoju savo režisūrinę eksplikaciją, kuri mistišku būdu neatėjo siųsta registruotu laišku, truputį ginčijuos, truputį sutinku, kvėpuoju giliai ir pirmą kartą pamatau siaubingos konkurencijos šešėlį.
Antrą valandą nakties sužinau, kad "reikės keltis ryte". Iš 110 liko 44 nabagėliai.
Džiaugsmas, spazmai ir klejonės.

Antras turas:
Kalbu, kalbu, kalbu...susipažįstu su krūva žmonių, nes kitaip galima išprotėti.
Vėl stoviu ant scenos.
Po penkiolikos minučių rėkimo džiaugiuosi tik vienu dalyku:
nieko nepasiunčiau ant trijų raidžių ir neapsiverkiau.
Išeidama pro duris šypsaus:" Viskas..."
Tada vos spėju į grupinį etiudą, telefonas ant pianino skamba 10 kartų, o aš net galvos nekrusteliu ton pusėn- atseks kas, išmes lauk.
Penkiolika žmonių "susiliedami į vieną ląstelę" lipa vienas ant kito ir šliaužia keliais į priekį, šokdami tautišką tango laiko vienas kitą tvirtai, nors rankomis žliaugia prakaitas, giedodami japoniškas giesmes nesišypso, o vaidindami orgazmą žiūrint į Budą trinasi šlaunis.
Antrą kartą uždarydama duris jau nebesišypsau, nes buvo velnioniškai liūdna.
Grįžus ėmiausi žolės grėbimo, nes tik tai galėjo mane atplėšti nuo vaizdinių.
Dvyliktą valandą skambutis:
A.G.: ?
G.N.: !
A.G.: !!?
kažkoks neaiškus klykavimas į ragelį, už ragelio, gąsdinu žuvis ir truputį verkiu.
Iš 44 liko 25. Kaip???
Žmonės, kurie už mane vyresni bei brandesni, protingesni, su praktika, motyvuoti ir gabūs...ir šiaip, geresni, liko už nugaros? Užmiegu apie 04:00h, atsibundu 05:46h.
Prasideda vaizdo kadravimas. Pykina.

Trečias turas:
Dvi valandos skirtos eksplikacijos rašymui "Lemtinga klaida", parašau per pusvalandį ir būdama antroji apgraibom bėgu lauk.
Po keturių valandų:
koridoriuje styro "nelaimės draugai",
sėdim ant raudono kilimo ir tapšnojam vienas kitam per šlaunis, juokiamės garsiai ir truputį desperatiškai, nes "Niekas nenorėjo mirti".
Apima jausmas, kad jau nebesugebu pakankamai bijoti.
Praveriu duris į mirtį, sėduos ant kėdės ir jau įsivaizduoju, kaip po pusės minutės smirdėsiu patrankos mėsa.
Koks tau tapybiškiausias režisierius? Jo darbai?
Ką galėtum pasakyti apie impresionizmą kine?
Breigelis? Kas jis tau? Darbai?
Geriausi knygų pastatymai, kodėl?
ir kiti klaidūs klausimai, kurie kažkodėl nesukerta.

Išeinu aukštai iškelta galva. Nesusimoviau.
Ir jau nebesvarbu kaip kas baigsis.
Yra tik Septynios Vietos.

----

Senis plaukia moline valtele.
Sėdint lauko terasoje klausome klykaujančių vaikų, pledai dengia ledines kojas, saulės laida primena, kas yra tapyba, galvoje spengia spalvota tuštuma,
kėniai auga,
gudobelės auga,
aš augu.

O dar kartais prisimenu Joną iš stojimo.
Kai jis pyksta, juokingai išpučia šnerves,
kalba ramiai,
akys padūmavusios, plaukai išsitaškę ant visos galvos rudom bangom,
jis niekada neskuba ir, atrodo, kad šypsos kažkam, ką tik pats vienas mato.

Tai yra geri jausmai.
Tarsi..."Akvile, tavęs dar laukia tiek daug puikių dalykų".

----
ir dar norėjau padėkoti už netikėtą draugų palaikymą, į kurį ne visada galėjau tinkamai atsakyti.
Tai tikrai labai svarbu, ačiū.

triušiai nori valgyti

Po pirmos dvylika nakties,
yra žmonių, kurie vis dar laukia savo eilės numerio, kada galės pasirodyti komisijai.

Negalima eiti miegot, reikia dar palaukti rezultatų susumavimo.
Tai...kelintą sužinosiu ką? Antrą? Trečią?
o tada aštuntą keltis (jei perėjau turą, žinoma) ir varyti į kitą egzą.

Jau ima juokas.

pakentėk ir perskaityk

Rasos gudobelės neserga deglige, tik nuėstos nematytų amarų.
fjū...
Baisūs faktai:
-Bakterinė degligė pirmą kartą buvo pastebėta New York valstijoje JAV 1780 m.

-Europos šalys, kuriose nuolat randami vaismedžių bakterinės degligės židiniai: Albanija, Austrija, Belgija, Bosnija, Bulgarija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Kroatija, Lenkija, Liuksemburgas, Makedonija, Norvegija, Olandija, Prancūzija, Rumunija, Serbija, Švedija, Šveicarija, Vengrija, Vokietija.
- Po šimtmetį trukusių studijų apie bakteriją parašyta daugiau kaip 5 tūkst. straipsnių, bet jos vystymosi ciklas iki šiol dar nėra galutinai išaiškintas.
- Vieno sezono metu liga gali sunaikinti visą kriaušių ar obelų medelyną.
-Nuostoliai:

1950m. JAV metinis nuostolis sudarė 4 mln. JAV dolerių (neskaitant kontrolės priemonių, medžių atsodinimo bei produkcijos nuostolių).
1976 m. Kalifornijoje nuostoliai (daugiausia kriaušių) sudarė 4,7 mln. JAV dolerių.
1985 m. Egipte per dvejus metus Le Conte kriaušių veislės nuostoliai sudarė iki 95%.
1991 m. Pietvakarių Mičigane nuostoliai sudarė 3,8 mln. JAV dolerių
1998 metais vien nuostoliai JAV šiaurės-vakaruose buvo daugiau kaip 68 mln. USD, (Bonn, 1999), Italijoje teko iškirsti 500.000 vaismedžių (daugiausia derančių kriaušių) (Calzolari et al., 1999).
1998-2000 m. Ispanijoje sunaikinta 9325 vnt dekoratyvinių augalų. Nuostoliai sudarė 22532,2 eurų.
2002 m. Austrijoje nuostoliai – 1,72 mln. eurų, o 2003 m. – 1,8 mln. eurų.
Slovėnijoje tyrimai kainavo 2001 m. – 80,391 tūkst. eurų, 2002 – 106 tūkst. eurų, 2003 – 152 tūkst. eurų. Sunaikinimui išleista 2001 – 8000 eurų, 2002 – 9000 eurų, 2003 – 426 tūkst. eurų.
- Nėra cheminių ar kitokių apdorojimo priemonių, galinčių pašalinti bakterijas iš augalo.
- Užkrėstų augalų sunaikinimas sudeginant efektyviausia priemonė.

tai tik ištraukos...

prosta tak

Kaip jaučiasi žmogus, kuriam rytoj lemiamas egzaminas?
O gi valgo persikus, dainuoja "sodai, sodai leliumoj", skaito apie drakonus ir čiužinėja su tapkėm ant plytelių.

Miegu sapnuodama gyvenimą,
o gyvenu sapnuodama.

imu už du

Švelnūs, laiko tėkmės sukeliami, ilgesio raibuliukai
brangaus žmogaus taurėje
mirga marga į kraštus sėdint po stogu ir klausant lietaus barbenimo.
Kuriami planai apie namo dažymą. Žinoma, geltonai.
Šypsomės, šypsomės- taip jau kalbam penkta vasara.
O aplink žydi bijūnai, jazminai, rožės, rusmenės,
vynuogės sliuogia aukštyn, ant stogo, ir kartais galvoji, kad visa tai tave saugo.
Dūzgia bitės ir kamanės, niekas negelia ten, kur skauda.
Oras pilnas vandens.

Pradėjau nešioti ant galvos skarelę ir
jaučiuos dabar it trū pankas.

Grodama anų laikų muzika kažką mena ir truputį norisi verkti, nes tie keitimosi procesai tokie akivaizdūs ir esi tikras tik dėl vieno dalyko, kad nesi visiškai tikras.

Šiandien žiūrėsiu Harį Poterį.

mokausi

Žodžiai "Fedia ilgai sėlino prie sviestinės ir sulaukęs akimirkos, kai..." visą gyvenimą man įsirėš kaip siaubas, kaip darbas, kaip anekdotas, kaip nauja patirtis į atmintį...

O novelė negalėjo tobuliau prasidėti nei iš F raidės.
De profundus, mama mia!

pavadinimas nėra dabar svarbus

Šiandien drebėjo rankos,
o telefonas padėtas ant stalo buvo nelyginat uždelsto veikimo bomba.
Netikri pavojai priversdavo atsidusti ir jaustis šunimi.

Ir viskas yra gerai, kai gerai baigiasi.
Tokios tad taisyklės.

belaukiant sms

man kaista pilvas
ir dreba rankos

du mėnesiai streso-
dar ne galas

be alkoholio

Ši vasara kažkokia intensyvi:
varškėtukų kepimas be miltų (visa tai valgė Drakas);
pirtis ant verdančiu medumi paplūdusių gultų iki pirmos nakties;
garavimas iki išsekimo ir nerviško kikenimo;
muzika mašinoje ir ne;
pokalbiai, kurie sudėlioja viską į vietas ir verčia norėti gyventi.

Kai saulutė jau ritinas svietu, o paukštukai erzina giesmelėmis, atguli šlapiais plaukais, ledinėmis kojomis į lovą, kvėpuoji neapolietiškais smilkalais ir jausdamas pilną krūtinę prasmės, dėkoji Dievuliui.

Prosta tak.

mhm...

o aš esu burgundas!
o manimi žavisi jogundas!
o kišenėse slypi bundas!
o bulvaras yra rundas!

Marčiukų kaimas linguoja

Iš vakarykščios temų:
troškimas vaikų kūnelių yra pateisinama, pedofilija- ne;
bandymai kurti mafiją vos baigus mokyklą baigiasi siaubingomis skolomis ir dingusiais trejais metais besislepiant Kazachstane nuo policijos;
rūkyta dešra su agurkais antrą valandą nakties nėra geras sumanymas;
neapolietiški smilkalai nuo indiškų skiriasi tuo, kad pirmieji panašūs į sudžiūvusį karvės šūdą, o antrieji dvokia kaip mokyklose pusę metų kabantys sportiniai krepšiai (ilgai nemaištavus uždegiau tris iškart);
ar gražu valgyti skruzdėles;
ką padarius, kad nepadegus šerno kailio;
kodėl draugai nori mylėtis su savo geriausių draugų antrosiomis pusėmis;
kodėl didžiąją dalį mokytojų norisi iššaudyti;
kaip taikiai maištauti;
ar svirplys turi turėti šiknoje dygų kuolą, ar ne;
kaip iškrapštyti tikriausiai žiogą iš po lovos nesugriaunat namų;
kodėl vyrai/vaikinai nori oralinio sekso, tačiau tai traktuoja kaip itin gėdingą dalyką;
nuo ko skauda pilvą;
kodėl musulmonai tokie šlykštūs;
kodėl aš turėsiu keltis 08:00 h ryto, nors nepadariau nieko blogo.

Kaip praleidus savo gyvenimą smagiai.
Vakarykštė ir yra atsakymas:
taip, Akvile.

rakštys

Makaluoju rankas žydruose stiklo rutuliukuose
ir galvoju, kad daug kas turėtų būti ne taip, kaip yra.
Ne taip.

fake plastic trees

vienas iš nuobodesnių užsiėmimų yra skaitymas apie skaitymą

nebūk abejingas

Mielieji draugai,
po mano gimtadienio radau kumpio gabaliukus po stalu,
ištirpusių sausainių lauke,
neįtikėtiną kiekį butelių,
ištryptą žolę,
tikriausiai Dovilės "blėką",
tačiau neradau savo flešo.
Labai būtų smagu, jei kas nors mane informuotų šiuo klausimu.

Meu!

Ačiū

Akvilės gimtadienio šventimas persivertė ir patapo Fiesta.

Žmonės, kurie šypsosi...šypsosi...
Atmintyje išnyra vis nauji džiugūs vaizdai:
darai tradicinius špagatus ant drėgnos žolės guminėmis kojomis...bijai Kuproto Kalno poros...išskėtęs rankytes ir kojytes lakioji į orą...dovanos, kurios mena kitus laikus ir kitus žmones...šerno kailis...bičių namelis...

Jeigu būčiau buvus Haris Poteris, tuo metu būčiau iškvietus patį stipriausią pasaulyje Gynėją.

Laimė.

ateinu žudyti arba

priminti svarbiausius dalykus:

Kai įkanda, skauda.
Kai kandi, norisi kąsti iki kraujo.

ačiū už dėmesį

norėčiau, kad visi žmonės žinotų, kaip svarbu bendraujant uždarinėti paskui save duris

arti

Už eilėraštį,
kuris neštų gražiausią pasaulyje liūdesį
iš šviesiausių birželio naktų,
iš muzikos, kurią visuomet turi galvoje, kurią visuomet laikei šiai akimirkai,
iš Vienadienių žiedų kvapo, kurioms šis vakaras buvo paskutinis,
iš drėgnos žolės gaivos, miško aido, naktinių paukščių klegėjimo, žvaigždžių rikiavimosi erdvėje,
iš paties savęs.
Už eilėraštį, kuris dar kartą sugebėtų pasakyti, kokie yra svarbūs ir geri dalykai,
kurie jau šimtus metų yra geri visiems.
Už eilėraštį, kuris nebaustų banalybėmis, bet pasakytų tai, ką mes iš tiesų jau visi seniai žinome.

meu, beveik pabaigeu

prie egzaminų laikymo neįmanoma priprasti

medūzavimas

Aš daugybės dalykų nežinau.
Žinau, kad daugybės dalykų niekada jau ir nesužinosiu.

Tačiau...
Žinau, kad labai gražu pilki siūlai.
Žinau, kaip smagu glamžyti popierių ir mėtyti ant grindų.
Žinau, kad yra dažniausiai smagu kviesti draugus į gimtadienį.
Žinau, ką reiškia kolaborantas.
Žinau, kad mano kelnių romėniškas skaičius yra beveik žemės rutulio skersmens matas.
Žinau, kur teka Elbė.
Žinau, kaip apsisaugoti nuo nėštumo.
Žinau, kur galima nusipirkti ūsus.
Žinau, kad Kuveitas turi problemų.
Žinau, kas yra pandoros skrynia, sandora, ėjimas į Knosą, Eizenhaueris, Bunuelis, Meljė.

imkit mane ir skaitykite!

SPAM'as, kuris moko gyventi

Ištrinti visus šlamšto pranešimus (žinutės, išbuvusios šiukšliadėžėje daugiau nei 30 dienų, bus ištrintos automatiškai)

		Krans		33 purse-wielding women help bag suspect		04:43
		Cash Creation		Quit Your Day Job Within 30 Days‎ - How would you like to make 75 - 250 every single day just for clicking your mouse? Start earning …		Bir 7 d.
		Directory Submitter		Submit to 2700+ quality directories‎ - Dear Fellow Internet Marketer / Website Owner, Do you really know what it takes to quickly …		Bir 4 d.
		Seo Secrets		divert 1000s of fresh new visitors daily to Your web site‎ - What if I told you that I'm making thousands of dollars each week and I'm not paying a …		Bir 2 d.
		Stolar		Submarine Jeeep?		Bir 1 d.
		Corrio Compston		Topless settlemennt		Bir 1 d.
		Bumbray		Build Your Own 15,000 Watt Tsela Coil!		Bir 1 d.
		Ebay Cash Machine		You have made $300‎ - Ever heard of the eBay ca$h machine ? "How would you like an extra $250 - $1000 a week on …		Geg 30 d.
		Blog Blaster		"How would you like to have your ad on 2 Million Websites ?"‎ - Weblog or blog population is exploding around the world, resembling the growth of e-mail users in …		Geg 27 d.
		Durett		Shampoo lousy att de-lousing		Geg 25 d.
		whitewater		New urns giive baseball fans everlasting hope		Geg 24 d.
		Pouliot		Saay It Ain't So, O		Geg 23 d.
		phthalate		Sexual Techniques That Drives Women Wild in Bed - Be an Absolute Stunner		Geg 22 d.
		Engeman Seiders		How to Raise sex Drive - Natural Supplements rPoven to Raise sex Drive		Geg 21 d.
		Income university		Make up to $500 per day, working less than one hour per day!‎ - The Income University System is virtually 100% automated, you can work as little as an hour per …		Geg 20 d.
		Quraishi Selestewa		A Guide ofr Proper Condom Use		Geg 20 d.
		Helling Shumate		Increase Your sex Drive Naaturally, Become A Beast In The Bedroom		Geg 19 d.
		Sniffin Vanella		Get The Trueth About Pheromones - Proving Their Existence		Geg 19